Laidos jaunimui vedėjai: "Kalbame tokiems, kaip mes"

Laidos jaunimui vedėjai: "Kalbame tokiems, kaip mes"

"Mūsų tikslas, kad paklausiusiems mūsų laidos bendraamžiams viduje lūžteltų", - sako jau antrą sezoną gyvuojančios radijo laidos "Yra racijos" vedėjai, Vydūno gimnazijos moksleiviai Salvija Stončiūtė ir Adomas Zubė.

Tiesa, moksleiviai pripažįsta, jog jiems itin stinga atgalinio ryšio. Mat Klaipėdos krašto radijo stotyje "RadijoGAMA" du kartus per mėnesį transliuojama laida - netiesioginė.

"Laidose nagrinėjamos jaunimui aktualios, įdomios temos, pavyzdžiui, apie nenorinčius mokytis mokinius ir galimybes dirbti kitaip (interviu su "Kūrybinių partnerysčių" agentu ir praktiku Andriumi Chomičiumi), apie miesto "tvarkdarius" (marozus) - ar jie tokie iš "kietumo", ar iš baimės? (interviu su psichologe, edukologe Aiste Jasaityte-Čeburiak)", - pasakojo viena iš laidos prodiuserių, mokytoja Lilija Bručkienė.

Pasak jos, laidoje nevengiama ir sudėtingų, skaudžių temų, kurias kartais net suaugę žmonės nelabai drįsta paliesti, pavyzdžiui, apie savižudybes ir jų priežastis.

"Džiugu, kad jaunieji žurnalistai Salvija ir Adomas ne tik gvildena įvairias jiems ir kitiems bendraamžiams aktualias problemas, bet klausytojus supažindina su Klaipėdoje vykstančiais meno festivaliais. Visa kūrybinė grupė stengiasi parinkti temas, kurios sudomintų pašnekovus ir jie ta tema galėtų kalbėti asmeniškai ir kompetentingai bei sukurti erdvę, kuri padėtų jauniems žmonėms jaustis reikalingiems ir svarbiems, išklausytiems ir suprastiems", - minėjo L. Bručkienė.

Į kokią auditoriją orientuojatės?

Salvija: Jau esame išgryninę, kad mūsų laida yra orientuota į kultūringą jaunimą. Tai yra į tokius jaunus žmones, kurie domisi kultūra.

Adomas: Ieškome panašių kaip mes.

Salvija: Tačiau tikrai nesame įsprausti į rėmus. Stengiamės, kad mūsų laidoje ką nors sau rastų ir suaugę žmonės, ir jaunimas, ir net vaikai. Temas renkame tokias, kurios ir mums patiems labai aktualios. Kadangi abu su Adomu domimės kultūriniu gyvenimu, todėl ir laidos pašnekovai dažniausiai būna iš kultūros srities. Pavyzdžiui, apie mokyklos problemas kalbame su rašytojais.

Adomas: Atrodytų, ką rašytojas gali pasakyti apie dabartinę mokyklą? Bet juk jis irgi kažkada mokėsi. Spalio pabaigoje su rašytojais Laura Sintija Černiauskaite ir Regimantu Tamošaičiu bus diskutuojama, ar toli pažengėme nuo Smetonos laikų mokyklos.

Salvija: Mokykla mus formuoja, taigi manau, kad apie ją turi ką pasakyti kone kiekvienas.

Jau buvo 27 laidos. Kuri jums patiems buvo įdomiausia, labiausiai pavykusi?

Adomas: Paradoksalu, tačiau buvo tokių laidų, kai man pačiam patiko vesti pokalbį, buvo įdomus pašnekovas, tačiau negaliu pasakyti, jog būtent ta laida ir buvo labiausiai pasisekusi. Man svarbu, kad pokalbis būtų ne tik aktualus, informatyvus, bet ir malonus klausyti. Žodžiu - ne sausas.

Salvija: Man užstrigo pokalbis su edukologijos mokslų daktare Austėja Landsbergiene. Mums tas pokalbis buvo labai svarbus, nes tai buvo pirmas toks svarus ir Lietuvoje žinomas pašnekovas, tad laidai labai atsakingai ruošėmės. Užstrigo tai, kad ji pasakė, jog Lietuvos švietimo sistemą reikia keisti, ir ji bando tai daryti. Man tai atrodo labai svarbu, kai žmogus pats ką nors daro, kad situacija keistųsi.

Kokių dar mokyklinių temų gvildenote?

Salvija: Su "Kūrybinių partnerysčių" agentu ir praktiku Andriumi Chomičiumi kalbėjome apie mokyklos problematiką ir man labai įstrigo jo išsakyta mintis, jog dabar visi be pagrindo verkia, esą juos stabdo sistema ir ji yra dėl visko kalta, bet juk mes patys ir sudarome tą sistemą. Taigi, kol patys nepakeisime savo požiūrio ir sistema nepasikeis. Argi sistema trukdo mokytojui mokyti vaiką kūrybiškai, kad jam būtų įdomu?

Adomas: Kai su rašytojais kalbėjome apie literatūros pamokas, atskleidėme, kad dabartinėse programose labai daug yra didaktinės literatūros, kuri šiuolaikiniams vaikams yra visiškai neįdomi ir jų neveikia.

Salvija: Esminė literatūros funkcija mokykloje turėtų būti ugdyti vaikus dvasiškai. Tik ta literatūra, kuri tave atliepia, gali tave ugdyti. Nebus taip, kad pasakysi - "Mylėk Tėvynę" ir mokiniai taip darys. Tik perskaitęs ką nors, kas suvirpina tavo vidų, tą meilę pajausi pats.

Manote, kad laikas peržiūrėti ir pakeisti literatūros pamokų programas?

Salvija: Manu, kad taip. Įdomu yra ir tai, kad dabar mokykloje beveik visi mokiniai mano, kad visa poezija, kuri yra sukurta - jau mirusių autorių. Niekas praktiškai nežino šiuolaikinių poetų. Paprašykite mokinių, kad jie paminėtų keletą lietuvių poetų, ir visi vardins: Maironis, Kristijonas Donelaitis...

Adomas: O jei paklausi, ar žino bent vieną šiuolaikinį, atsako: Bernardas Brazdžionis...

Salvija: Taip yra todėl, kad vienintelis privalomas šiuolaikinis poetas - Aidas Marčėnas.

Ar lengva rasti pašnekovus galinčius kalbėti apie jaunimo problemas?

Salvija: Kol kas sunkiausia buvo rasti pašnekovus laidai apie Klaipėdos jaunimo hierarchiją. Ši laida dar nėra parengta.

Klaipėdoje egzistuoja ir tokia hierarchija?

Adomas: Man irgi keista, nes aš apie tai nieko nežinau. Matyt, aš dar per jaunas.

Salvija: Tai ne amžiaus reikalas. Tiesiog mes toje hierarchijoje dabar "nesimaišome", todėl ir nežinome.

Salvijai 17 metų, o Adomui - 14, tačiau amžiaus skirtumas netrukdo, esate puikus duetas.

Salvija: Iki tol, kol kartu pradėjome vesti laidą, Adomas manęs bijojo.

Adomas: Visi jos bijo, tol, kol nepažįsta. Nors ne tokia ji ir baisi (šypsosi).

Salvija: Iš pradžių buvo labai sunku, gal trikdė ir amžiaus skirtumas, ir abipusis tokio darbo patirties stygius. Iš pradžių mes patys nežinojome, kas mes esame ir ką mes darome. Iš tiesų dviem kalbinti vieną žmogų nėra taip paprasta.

Adomas: Ėjome "Va bank".

Patys girdite kokių nors atgarsių iš bendraamžių apie jūsų laidą?

Salvija: Atgalinis ryšys yra problema, nes niekada negali žinoti, kiek žmonių tavęs klauso ir ar klauso iš viso. Kartais atrodo, jog kalbi į tuščią erdvę. Manau, kad dirbant tokį darbą sunkiausia nenueiti tuo keliu: "Aš pats sau gražus ir kalbu tai, kas man patinka."

Bent jau mokykloje, kurioje mokotės, turėtume jausti, ar jus identifikuoja kaip tos radijo laidos vedėjus?

Salvija: Taip, mokykloje daug kas žino, kad mes vedame laidą, bet ar jie ją klauso - nežinau.

Adomas: Vienintelis įrodymas, kad kalbame ne veltui - internete matomas skaičius, kiek žmonių laidą perklausė, nes šią laidą galima klausyti ir internete.

Galbūt internetas - iš viso vienintelė medijos rūšis įdomi jaunimui?

Adomas: Nemanau. Pavyzdžiui, man atrodo, kad klausyti radijo - tai labai romantiška. Aš tai darau.

Salvija: Yra tiesos, kad informacija jaunimą dabar daugiausiai pasiekia internetu. Pavyzdžiui, aš iš viso nežiūriu televizijos.

Adomas: Visgi man atrodo, kad visai nesvarbu, kuriais kanalais ta informacija žmogų pasiekia, svarbu, koks tos informacijos turinys.

Kritikos sulaukiate?

Adomas: Taip, ir ją priimame labai objektyviai. Mes ir patys save plakame. Daug laidų įrašų darėme vasarą, nes tuo metu prie jūros atvyksta daug žymių žmonių, o dabar, kai montuojame tuos pokalbius ir ruošiame laidas, patys matome, kad ir to nepaklausėme, ir ano neužkabinome, bet jau pokalbio nepakartosi.

Salvija: Tenka žaisti su montažu. Būna, kad montuojame 7 valandas pusvalandžio trukmės laidą.

Paragavę tokios duonos, ar siejate savo ateitį su laidų vedėjo profesija?

Adomas: Kol kas atrodo, kad savo ateitį norėčiau sieti su žurnalistika.

Salvija: O aš save ateityje norėčiau matyti teatre.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder