Kurčiųjų mokyklai - neramios dienos

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla nerimauja dėl išlikimo - dėl apskričių naikinimo reformos įstaigos steigėju turėtų tapti Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau pastaroji nenori perimti įstaigos tol, kol nebus aiškus jos finansavimo klausimas.

Į Klaipėdą atvykęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys susitiko su Klaipėdos apskrities administracijos vadovais, uostamiesčio savivaldybės ir Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovais, nes teigė norintis iš pirmų lūpų išgirsti, kodėl savivaldybė kratosi mokyklos steigėjo funkcijų.

Vienam vaikui - per 30 tūkst. litų

"Mums nėra skirtumo, kam būsime pavaldūs - ministerijai ar savivaldybei. Mums svarbu, kad išliktume kaip įstaiga ir gautume pakankamą finansavimą", - sakė Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Nijolė Laužikienė pažymėjo, kad savivaldybė yra pasirengusi perimti Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą, tačiau tik po to, kai turės aiškius atsakymus dėl tolimesnio įstaigos finansavimo.

"Savivaldybė turėjo priimti sprendimą dėl šios ir kitų švietimo, sveikatos įstaigų perėmimo kovo 1 dieną, tačiau Vyriausybė tikrai nėra tam pasirengusi. Apskričių reorganizavimui reikia pakeisti daugiau nei 90 teisės aktų. Kol kas labai maža dalis jų pakeista. Tad Seimo laukia dar labai didžiulis darbas keičiant įstatyminę bazę, o savivaldybė kol kas neturi teisinio pagrindo priiminėti sprendimų dėl įstaigų perėmimo", - aiškino N. Laužikienė.

Anot jos, Vyriausybės atstovų pažadai ar neapibrėžti atsakymai miesto Tarybos narių neįtikins balsuoti už Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos steigėjo funkcijų perėmimą žinant, kad vieno vaiko išlaikymas per metus šioje įstaigoje kainuoja daugiau nei 30 tūkst. litų - savivaldybei tai būtų nepakeliama našta.

"Šiuo metu nėra parengtos specialiųjų mokyklų finansavimo metodikos, kuri aprėptų ir ugdymo, ir aplinkos išlaikymui (pastato šildymui, komunaliniams mokesčiams ir pan.) skiriamas lėšas. O Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla specifinė tuo, kad joje vaikai ir gyvena, ir yra maitinami, todėl aplinkos lėšos sudaro daug didesnę dalį nei skiriama ugdymui. Antra - šioje mokykloje yra vaikų ir iš kitų savivaldybių - jų finansavimo klausimas taip pat nėra išspręstas", - sakė N. Laužikienė.

Išlaidas teks peržiūrėti

Viceministras pripažino, kad kol teisinė bazė iki galo nėra sutvarkyta, miesto Taryba turi teisę atsisakyti perimti mokyklą po savo sparnu.

V. Bacio teigimu, tuo atveju, jei miesto Tarybos atsakymas bus neigiamas, kuriam laikui Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos steigėja taps Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau viceministras pažymėjo, kad mokykla neturėtų turėti iliuzijų, jog jei įstaigos steigėja bus ministerija, tai jai garantuos sotesnį gyvenimą. Anot jo, dėl sumažintų asignavimų ministerija šiais metais jai pavaldžioms profesinėms mokykloms finansavimą nurėžė net 40 proc. Panašus likimas laukia ir kitų ministerijai pavaldžių įstaigų.

Viceministro įsitikinimu, yra nenormalu, kad vieno vaiko išlaikymui vienose kurčiųjų mokyklose skiriama iki 6 tūkst. litų per metus, o kitose - penkis ar šešis kartus daugiau.

"Vaiko paruošimas gal ir gali kainuoti 30 tūkstančių, bet tokias išlaidas reikia pagrįsti. Todėl turime susidėlioti kriterijus visi kartu. Vaikai visoje Lietuvoje yra vienodi, ir visiems vaikams pagal tam tikrus kriterijus ugdymas turi būti garantuojamas, o aplinkos lėšas galima taupyti. Juk švietimo įstaigos veikia ne dėl to, kad mokytojai turėtų darbo, o kad vaikai gautų tam tikrą paslaugą", - sakė V. Bacys.

"Protekcijų neturi būti"

Viceministras pažymėjo, kad ministerijos pozicija - neturėti pavaldžių švietimo įstaigų, tad pastarųjų steigėjo funkcijų perdavimas kitoms institucijoms - esą tik laiko klausimas.

"Būtų geriausia, kad Klaipėdos miesto valdžiai ir kurčiųjų mokyklos direktorei pavyktų susitarti, kaip gyventi toliau, koks racionaliausias kelias. Kai kuriose apskrityse mums iš karto pasakė, kad kurčiųjų mokyklas jungs su bendrojo lavinimo mokyklomis, kitose - kad kaip tik į šitą mokyklą sukels kitas įvairias socialines paslaugas.

Ministerija gali mokyklą pafinansuoti dar pusantrų metų, bet būti švietimo įstaigų steigėja nėra ministerijos funkcija. Kada ministerija tampa švietimo skyriumi, tai yra pats blogiausias dalykas, nes tuomet nebesirūpinama mokyklomis visos Lietuvos mastu, o rūpinamasi atskiromis įstaigomis. Kai mums sako - pabandykim pramušt, pažįstu, gausiu ir panašiai, tai taip neturi būti.

Štai viena mokykla sako - mums reikia 4 milijonų stadionui. Bet, sakau, brangieji, jūs turite dvi sporto sales, prabangų baseiną, o aš galiu nuvežti jus į lietuviškas mokyklas, kur tokie pat vaikai sėdi ir jiems pučia sniegas pro langą, jie sėdi prie plius dešimt temperatūros. Aš kaip viceministras negaliu sakyti, kad man tas vaikas mažiau svarbus nei kitas.

Neseniai Vilniaus rajone uždarė 12 vaikų mokyklėlę, kurioje dirba fantastiški mokytojai, mano labai geri draugai, viena iš jų - išrinkta metų mokytoja. Aš tuos žmones labai gerbiu, bet jei kalbėsime apie finansus, rajono savivaldybė šitoje vietoje teisi", - kalbėjo V. Bacys, įsitikinęs, kad geras pedagogas neprapuls net tuo atveju, jei neteks darbo.

Laima ŠVEDAITĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder