KU Jūrų technikos fakultetas kviečia studijuoti

Studentams, pasirinkusiems jūrines inžinerines studijų programas, atsiveria karjeros galimybių jūra. Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakulteto absolventai reikalingi ne tik miesto ir Vakarų Lietuvos regiono įmonėms - jais domisi ir laivų klasifikacinės bendrovės bei ES šalių jūrų pramonės atstovai.

“Inžinerija – tai profesija, kurioje matematikos ir gamtos mokslų žinios, įgytos studijomis, praktika ir kita patirtimi, yra taikomos kurti būdus ir ekonomiškai panaudoti gamtos medžiagas ir jėgas žmonijos labui“ (Inžinerijos specialistų rengimo strategijos metmenys).

Teigiama, kad 50% šalies ekonomikos augimo lemia technologinis progresas, leidęs ilgus metus Didžiajai Britanijai, JAV, Japonijai, Vokietijai, Prancūzijai išsilaikyti pasaulio technologinių lyderių pozicijose. Diktuodamos "madą“ jos jau ne pirmą dešimtmetį kuria naują, poindustrinę (dar kitaip vadinamą inovacinę arba žinių) ūkio sistemą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka ne strateginėms žaliavoms, o naujų žinių kūrimui, informacijai.

Atrodytų, visam pasauliui šiandien aišku: kuo daugiau šalyje bus ruošiama inovacijų kūrėjų (tradiciškai pagrindiniai naujovių kūrėjai yra gamtos, matematikos ir technologijos fakultetų absolventai, tame tarpe ir inžinieriai), tuo labiau spartės jos konkurentingumas. Tačiau įgyvendinti tai nėra lengva, nes susiklostė paradoksali situacija: kuo labiau išvystytose šalyse trūksta darbuotojų technologijos mokslo srityje, tuo mažiau jaunimo renkasi šią veiklą. Nors pasaulyje kasmet paruošiama apie milijoną inžinierių, didžiausia jų dalis atitenka Azijai (JAV ir Europoje – tik po 100 tūkst.). 2005 m. JAV tik 4,5% studentų pasirinko technologijos mokslus, ES -12%, Azijoje - 40%, (iš jų Kinijoje - net 44%). Nėra ko stebėtis, kad tampame priklausomi nuo Azijos gamintojų, nes gudrūs rytiečiai jau realizuoja anksčiau įžvelgtas proveržio kryptis.

Šiandieninės Europos Sąjungos (ES) socialinio saugumo taip pat neįmanoma įsivaizduoti be sparčiai besivystančios pramonės, "know-how" bei kvalifikuotų žmogiškųjų resursų. Europoje vykstant reikšmingiems pokyčiams, Lietuvos ūkio modernizavimas irgi reikalauja aukštesnio ir kokybiškesnio piliečių išsilavinimo.

KU Jūrų technikos fakultetas yra užėmęs specifinę nišą – jau daugelį metų ruošia specialistus Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono įmonėms, dažna iš kurių susijusi su vandens transportu. 2005 m. atliktoje studijoje, vertinančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir jame įsikūrusių įmonių įtaką Lietuvos ekonomikai, skelbiama, jog Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų (1,3% visų darbo vietų Lietuvoje, 21,8% – Klaipėdos mieste bei 18,6% – Klaipėdos regione).

Uostas ir laivyba - regiono gyventojų gerovės pagrindas. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse buvo ir šiuo metu išlieka aukštesnis už šalies vidurkį, o pajūrio regionas daugelio ekonominių ir socialinių rodiklių atžvilgiu yra antras po Vilniaus. Nuolatinė infrastruktūros plėtra leido išlaikyti uosto konkurencingumą. Augančių krovinių srautų dėka nuo 1997 m. iki 2006 m. sukurta apie 1 300 papildomų darbo vietų įvairiose šalies ekonomikos srityse. Pagal prognozes, iki 2015 m. papildomos uosto pajamos turėtų sudaryti (palyginti su 2004 m. pajamomis) apie 2,2 mlrd. Lt. ir turėtų būti sukurta (palyginti su 2004 m.) apie 2 200 naujų darbo vietų. Taip pat uostas ženkliai prisideda prie jūrinio turizmo srautų pritraukimo į Lietuvą.

Kadangi Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo iš viso jūrų ūkio labiausiai buvo akcentuojamas uostas ir ypač krovos darbai, laivų statybos ir remonto sektorius praktiškai iki pat šiol liko be Vyriausybės dėmesio. Tikėdamiesi, kad ES politinės nuotaikos, skirtos jūrų pramonės plėtrai, kiek suvėlavusios vis tik pasieks Lietuvą, trumpai patyrinėkime Europos Komisijos dokumentus ir programas.

Priešingai Lietuvai, ES laivų statybos pramonė pirmoji pajuto, kad jos pasaulinio konkurencingumo problemos nebus išspręstos be vieningo koordinavimo Europos lygmenyje. CESA (Community of European Shipyards‘ Associations) nusprendė imtis atsakomybės ir 2003 m. subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje "LeaderSHIP 2015" pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus Europos laivų statybos sektoriui vystyti. Dokumentas, susidedantis iš 30 rekomendacijų 8 konkurentingumo kryptyse, tapo visos Europos jūrų pramonės plėtros kelrodžiu.

2005 m. sausį pagal "LeaderSHIP 2015" rekomendaciją buvo įkurta WATERBORNE Technologinė platforma (WTP), kurios tikslas – sustiprinti ES vandens transporto konkurencingumą per gebėjimą kurti ir diegti inovacijas bei efektyviai investuoti į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), plečiant kooperaciją tarp Europos Komisijos, nacionalinių, regioninių ir privačių veiksmų. WTP paruoštame veiklos plane daug dėmesio skiriama laivų statybos ir remonto sektoriui, laivybai bei žmogiškųjų resursų stokos, tampančios vis aštrėjančia ES vandens transporto problema, sprendimui. Beje, Lietuvai WTP atstovauja Jūrų technikos fakulteto profesorius Vytautas Paulauskas.

2005 m. pabaigoje WTP pateikė Europos vandens transporto plėtros viziją VISION 2020 bei strateginį darbo planą "Strategic Research Agenda" vizijos tikslams siekti. WTP sprendimai turi didelę įtaką koordinuojant Bendrosios programos BP7, remiančios inovacijų, MTEP infrastruktūros kūrimą, mokslininkų mobilumą ir pan., kvietimų teikti projektų paraiškas tematiką. Beje, BP7 vandens transporto plėtrai skirtų mokslo tyrimų biudžetą padidino kelis kartus palyginti su BP6.

Finansuojami ne tik inovacijų kūrimo projektai, bet ir ES vandens transporto plėtros politikos sklaidos projektai. Pavyzdžiui, KU Jūrų technikos fakulteto mokslininkai dalyvavo BP6 mokslinių tyrimų projekte ENCOMAR-TRANSPORT, kurio pagrindinis tikslas - įtraukti Lietuvos vandens transporto pramonei dirbančias institucijas į naujus BP6 ir BP7 mokslo tyrimų projektus. Didžiuojamės savo švietėjiškos veiklos rezultatu – Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos dalyvavimu olandų koordinuojamame BP6 projekte EUROMIND. Kito BP6 projekto EUROMAR-BRIDGES metu fakulteto mokslininkai dalyvauja partnerių organizuojamuose naujosios ES jūrinės politikos sklaidos renginiuose, rengia nacionalinius sklaidos renginius, ruošia projektų paraiškas BP7 programai. Visi šie pavyzdžiai yra aiški didžiulio dėmesio, skiriamo ES vandens transporto ateičiai, iliustracija.

Be jokios abejonės, kiekvieno tikslo siekimui nuolat bus reikalingi aukštos kvalifikacijos vadybininkai, inžinieriai, tyrėjai. Europoje jau šiandien reikia spręsti kompleksinę problemą: kaip pritraukti jaunus žmones dirbti į sektorių ir kaip užtikrinti deramą jų išsilavinimą. Kol kas laivų statyba nepasižymi populiarumu jaunimo tarpe, nors visaip bandoma sulaužyti sklandantį "3D: Dirty, Dangerous, Difficult" (nešvarus, pavojingas, sudėtingas) stereotipą apie inžinieriaus darbą.

Tuo tikslu CESA 2006 m. įkūrė naują iniciatyvą – Laivų statyklų savaitę, kurios metu į įmones buvo kviečiamas ne tik jaunimas, bet ir politikai. Pagrindinis renginio tikslas – įrodyti, kad laivų statyklose naudojamos šiuolaikinės technologijos, kad darbas jose kūrybiškas, o išleidžiama produkcija yra geriausia pasaulyje. Ši iniciatyva buvo pakartota 2008 m. balandžio mėnesį daugumoje ES narių, o Briuselyje net surengtas balius "Next Generation Party“, į kurį buvo sukviestas įvairių šalių jaunimas, susiejęs savo ateitį su laivų statyba.

Beje, žmogiškųjų resursų problema iškilo ne tik ES laivų statykloms. Ji jau senokai palietė Japoniją, pasijuto Pietų Korėjoje nepaisant to, kad laivų statyboje besidarbuojančių atlyginimai kartais net didesni nei Japonijos kolegų. Rūpindamasi žmogiškaisiais resursais, CESA inicijavo studiją, padėsiančią įvertinti esamą ir būsimą padėtį Europos laivų statyklose. Skeptikai galėtų pasakyti, kad europiečiai turi galimybę pasikviesti pigių inžinierių iš Azijos šalių, bet tai nėra gera išeitis.

Pavyzdžiui, į Jūrų technikos fakultetą buvo atvykę DELTAMARIN (žinoma pasaulyje kompanija, teikianti kontraktų vadybos paslaugas jūrų ir ofšorinei pramonei) atstovai, planuojantys atidaryti Klaipėdoje laivų projektavimo biurą, kurio darbuotojų branduolį sudarytų fakulteto absolventai. Pokalbio metu sužinojome, kad Kinijos, Indijos laivų projektuotojai nepraėjo jų atrankos dėl to, kad nesugebėdavo paaiškinti, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą iš kelių alternatyvų, nors kompiuterinėmis projektavimo sistemomis dirbo tiesiog virtuoziškai. Tokiam fone išryškėja Europinio išsilavinimo privalumai, išugdytas sugebėjimas mąstyti, apibendrinti, rasti optimalų sprendimą. Tai neįmanoma be gilesnių teorinių studijų, kas, deja, nelabai patinka mūsų studentams, baido besirenkančius studijų programas mokyklų ir gimnazijų absolventus.

O be reikalo! Jūrines inžinerines studijų programas pasirinkusiems tikrąja ta žodžio prasme atsiveria karjeros galimybių jūra. Mūsų absolventai reikalingi ne tik Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono įmonėms, jais domisi ir laivų klasifikacinės bendrovės, ES šalių jūrų pramonės atstovai, noriai siūlantys praktikos vietas ir tikėdamiesi pritraukti potencialius darbuotojus pas save dirbti. Juolab, kad tarptautinę praktiką gana dosniai finansuoja Europos Komisija per ERASMUS Placement programą.

Jūrų technikos fakultetas siūlo 8 pagrindinių studijų programas (Mechanikos inžinerija; Laivo inžinerija; Elektros inžinerija; Uosto technologija; Aplinkos inžinerija; Chemijos inžinerija; Statybos inžinerija; Informatikos inžinerija) bei 3 sutrumpintas (Elektros inžinerija, Statybos inžinerija ir Laivo inžinerija) programas baigusiems technologines kolegijas.

Įgijęs bakalauro lygio išsilavinimą žmogus turi du pasirinkimo kelius – įsilieti į darbo rinką (nusprendę kurti verslą taip pat priskiriami šiai kategorijai) arba pasinerti į mokslinę veiklą, pagilinti ar praplėsti bakalauro studijų metu įgytas žinias.

Pastarieji gali pratęsti studijas 9 JTF magistrantūros programose (Perdirbimo pramonės inžinerija, Uosto valdymas, Laivų projektavimas ir statyba, Naftos technologiniai procesai, Technologijų valdymas, Pramonės/Laivų elektros įranga ir automatika, Uosto statiniai, Jūros aplinkos inžinerija, Techninių informacinių sistemų inžinerija).

Sparčiai kintant ir tobulėjant pramonės technologijoms, fakultetas irgi stengiasi neatsilikti, modernizuoja studijų programas, mokomąją medžiagą, atnaujina ir papildo laboratorijas.

Procesą spartina dalyvavimas įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Stengiamės palaikyti ryšį su darbdaviais, išsiaiškinti jų nuomonę apie mūsų "produkciją“.

Darbdavių nuomone, jų darbuotojams reikalingos ne tik inžinerinės-techninės žinios, bet ir šios savybės: iniciatyvumas; kūrybiškumas; kritinis, inovacinis ir tarpdisciplininis mąstymas; strateginis mąstymas; sprendimų priėmimas; gera orientacija neaiškiose situacijose; bendravimo su klientais ir užsakovais kultūra; gebėjimas valdyti konfliktus, laiku ir kokybiškai atlikti užduotis. Paminėtas savybes studijų procese ugdo komandiniai projektai su mokslinių tyrimų elementais, konkursai, privaloma praktika įmonėse, pasirenkami humanitariniai, biomedicininiai ir socialiniai mokslo dalykai. Akiratį plečia ir ERASMUS studentų mainai, kai studentai semestrą ar du mokosi giminingoje studijų programoje užsienio universitete.

Be jokios abejonės, gerus specialistus gali paruošti tik puikūs savo srities teoretikai ir praktikai, kurie yra imlūs naujovėms, turi pedagogo gyslelę, tobulinasi Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. Manome, kad dauguma Jūrų technikos fakulteto dėstytojų pasižymi šiomis savybėmis arba sėkmingai jas ugdo.

Pabaigai visus prijaučiančius inžinerijai dar kartą kviečiame studijuoti Jūrų technikos fakultete. Čia Jūs ne tik pasisemsite žinių ir patyrimo, bet ir išmoksite kritiškai mąstyti bei etiškai elgtis. Čia Jūs sutiksite naujų žmonių, kurių lūpomis kalba praėjusių ir dabartinių kartų pasiekimai ir išmintis. Pasinaudokite Jums teikiamomis galimybėmis, kad užvėrę universiteto duris drąsiai galėtumėte pasitikti iššūkių kupiną ateitį.

Šiuo metu dalyvaujame Valstybės turto mainų programoje, baigiame ruošti techninę užduotį naujo fakulteto projektavimui ir planuojame po kelerių metų įsikurti KU miestelyje.

Išsamesnė informacija apie priėmimą pateikta www.ku.lt , taip pat galima kreiptis į KU Jūrų technikos fakulteto dekanatą (Bijūnų 17, LT-91225 Klaipėda, tel. 398680, el. paštas [email protected]).

KU Jūrų technikos fakulteto dekanė doc. Rima Mickevičienė