Kokią gimnaziją pasirinkti?

Uostamiesčio gimnazijos jau sulaukia tėvų, svarstančių, kurią ugdymo įstaigą parinkti savo vaikui, skambučių. Oficialiai priėmimas į gimnazijas pradedamas gegužės 1 dieną, tačiau kai kurios gimnazijos dokumentus priims ir anksčiau, nelaukdamos, kol savivaldybė pakoreguos priėmimo į gimazijas tvarką.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė teigė, jog artimiausiu metu visų miesto gimnazijų vadovai turėtų surengti susitikimą, kurio metu žada aptarti, kokia priėmimo į gimnazijas tvarka, jų manymu, būtų geriausia.

"Pagal pernai galiojusią priėmimo tvarką į gimnazijas buvo užtikrinamas mokinių iš šalia esančių mokyklų patekimas, bet greičiausiai tvarka bus koreguojama - dabar renkame pasiūlymus iš gimnazijų ir mokyklų", - informavo V. Kazakauskienė.

Anot jos, steigėjui svarbiausia yra užtikrinti lygias patekimo į gimnaziją galimybes visiems vaikams, kurie nori mokytis, nepriklausomai nuo jų pasiekimų.

Gimnazijų vadovų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria - vieni linkę priimti visus norinčius, kiti gi - vykdyti bent minimalią atranką pagal mokinių akademinius rezultatus.

Nori minimalaus balo

Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba teigė sulaukęs jau nemažai skambučių - tėvai domisi, ar yra galimybių jų atžalai patekti į gimnaziją. Tad nelaukdama oficialaus starto, gimnazija priėmimą pradeda iš karto po velykinių mokinių atostogų.

Pasak direktoriaus, pirmumo teisę patekti į Vytauto Didžiojo gimnaziją turi Simono Dacho ir Vitės pagrindinių mokyklų mokiniai, bet jie "turi būti su gerais įvertinimais".

"Įvertinimas iš pagrindinių dalykų stojantiems į mūsų gimnaziją turėtų būti ne mažesnis nei 7,5 balo, nes jeigu klasėje labai skirtingų gebėjimų, motyvacijos mokiniai, negalime pasiekti to, ką esame užsibrėžę. To, kad mokiniai būtų panašaus lygio, pageidauja ir tėvai, ir patiems vaikams geriau, kai panašūs interesai", - sakė S. Ruiba.

Skirstys viduje

Pasak R. Podoliankienės, "Žemynos" gimnazija nusiteikusi priimti kiekvieną mokinį, nepriklausomai nuo jo pasiekimų.

"Mano galva, visi mokiniai turi teisę mokytis, tad mes priimame kiekvieną norintįjį. Tik pagal savivaldybės nustatytą tvarką pirmiausia yra priimami šio mikrorajono vaikai. Mes esame sudarę sutartis su "Verdenės" ir Tauralaukio pagrindinėmis mokyklomis, bet jei lieka vietos, priimame ir iš kitų mokyklų", - sakė ji.

Nors dirbti su skirtingų gebėjimų ir motyvacijos mokiniais yra sunkiau, R. Podoliankienė teigia, jog išeitį, kad nenukentėtų nei gabieji, nei mažiau imlūs mokslams, rasti įmanoma.

Nuo rudens "Žemynos" gimnazija planuoja taikyti europinę patirtį - skirstyti mokinius į srautus pagal mokinių pažangumą ir pasiekimus.

"Šiuo metu tokį principą mes taikome vokiečių kalbai: į pamoką mokiniai eina ne klasėmis, o grupėmis. Mes teikiame vokiečių kalbos diplomus, tad pažangiausius mokinius iš karto tam ruošiame. Taip suskirsčius mokiniams ir streso mažiau, ir gebėjimai geriau ugdomi. Norime tokį eksperimentą padaryti su visais dalykais. Kol kas nerimaujame tik dėl to, kad sudarant grafiką neatsirastų "langų" tarp pamokų", - pasakojo R. Podoliankienė.

Anot jos, vietoje mokinių skirtymo į srautus principo galimas ir kitas būdas - mokomųjų klasių pagal mokinių pasiekimus suformavimas.

"Ką tik sugrįžome iš Norvegijos, kur laikomasi pricipo integruoti mokinį į mokyklą, o ne į klasę, ir daugelyje šalių taip yra daroma. Skirtingų gebėjimų mokiniai susitinka pertaukų, renginių metu, tačiau ugdymo proceso metu jie mokosi atskirai. Tad, manau, srautinis skirtymo pricipas, kai mokiniai į dalyko pamokas eina pagal pomėgius, poreikius ir pasiekimus, būtų optimalus", - sakė "Žemynos" direktorė.

Dirba pagal adaptuotas programas

R. Podoliankienė pažymėjo, kad kasmet į "Žemynos" gimnaziją ateina vis daugiau specialiųjų poreikių vaikų, besimokančių pagal modifikuotas ar adaptuotas ugdymo programas. Tačiau ir tokie mokiniai įgyja vidurinį išsilavinimą.

"Kartais jie pasiekia labai gerų rezultatų, ypač jei ugdymo procese aktyviai dalyvauja tėvai. Specialiųjų poreikių mokinių daugėja visame pasaulyje, todėl atrandama ir vis naujų būdų, kaip jiems padėti. Pastebėjome, kad žemos motyvacijos mokiniai neretai mokosi netgi silpniau negu tie, kurie mokosi pagal adaptuotas programas", - nesibaiminti mokymo pagal adaptuotas programas, t.y. laikinos pagalbos vaikui ragino direktorė.

Reguliavimas išliks

Tradiciškai "Vėtrungės" gimnazija laikoma gamtamoksline, Vytauto Didžiojo gimnazija labiau humanitarine, su sustiprintu užsienio kalbų mokymu, o "Ąžuolyno" gimnazija - "tiksliukų" kalve. Tačiau Švietimo skyriaus atstovai tikina, jog šiuo metu kiekvienoje miesto gimnazijoje yra sudarytos sąlygos gilintis į kiekvieną iš šių sričių.

"Nemenkinu Vytauto Didžiojo ar "Ąžuolyno" gimnazijos prestižo, bet visur yra geri mokytojai. Ir jeigu kitų gimnazijų mokytojai taip pat stengiasi, teikia kokybišką paslaugą, tai kam tam vaikui važiuoti iš "Varpo" į Vytauto Didžiojo gimnaziją?" - stebisi V. Kazakauskienė.

Ji pažymėjo, kad per modulius, per mobilias grupes mokytojai turi galimybę grupuoti mokinius ir patenkinti kiekvieno iš jų poreikius.

"Gimnazijos jau nebėra tik supergabiesiems. Ir lygiavos jose nebėra - juk dabar vaikas gali mokytis nuo 28 iki 32 valandų per savaitę, tad stipriausieji renkasi maksimumą, o silpnesnis arba neturintis motyvacijos mokinys, kuriam rūpi tik atestatą gauti, mažiau. O gal mokinys intensyviai sportuoja ir turi mažiau laiko mokytis - juk visokių vaikų yra", - kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Anot V. Kazakauskienės, kadangi pastaraisiais metais gimnazijų mieste tik daugėjo (šiuo metu veikia 10 gimnazijų), o mokinių skaičius mažėjo, "šioks toks mokinių srautų reguliavimas iš steigėjo pusės turi būti".

"Aišku, gimnazijos siekia pritraukti kuo daugiau mokinių, nes kartu su jais ateina "krepšelis". Bet kai mokykla perpildyta, kokybine prasme tai irgi nėra gerai - ir kabinetų kartais neužtenka, ir kitokių problemų kyla. Tad klasių komplektų skaičių visose gimnazijose koreguosime maždaug vienodai, kad kiekviena įstaiga turėtų galimybę sukomplektuoti klases. Juk mokyklų tinklo pertvarkos esmė ir buvo ta, kad vaikas savo mikrorajone įgytų tinkamą išsilavinimą", - teigė ji.

"Mokinius užsiauginame"

Rasa MAŠURINIENĖ, Hermano Zudermano gimnazijos direktoiaus pavaduotoja

Mūsų gimnazija yra ilgoji, vaikus auginamės nuo pirmos klasės, tad atvejų, jog į vyresnes gimnazijos klases ateitų mokiniai iš kitų įstaigų, pasitaiko retai. Kadangi mūsų gimnazijoje kaip gimtoji kalba dėstoma vokiečių kalba, tad ateina nebent mokiniai, kurie kurį laiką gyveno Vokietijoje ir jų tėvai nusprendė grįžti į Lietuvą, arba iš "Žemynos" gimnazijos, kur yra sustiprinta vokiečių kalba.

Laima ŠVEDAITĖ