Ko mokykloje nemokoma?

Apie gyvenimiškus dalykus, kurie nedėstomi kaip privalomos pamokos, kalbamės su S. Dacho progimnazijos teatro pedagogu, režisieriumi, liberaliausiu metų mokytoju Karoliu Makausku, neformaliojo mokinių ugdymo organizacijos VšĮ "Sėkmės mokykla" įkūrėju bei vadovu Nerijumi Buivydu, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Rita Babraitiene ir neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.

Bendravimo moko bendra veikla

Karolis MAKAUSKAS, S. Dacho progimnazijos teatro pedagogas, liberaliausias metų mokytojas

Ko mokiniai ieško jūsų pamokose ir ko juos stengiatės išmokyti?

Ko jie ieško, priklauso nuo amžiaus grupės. Aš dabar dirbu su 12-15 metų mokiniais, o jie pradeda susimąstyti, ko norėtų gyvenime siekti, kur jų vieta. Tokio amžiaus vaikams labai svarbus pats buvimas kartu, tarpusavio bendravimas. Stengiuosi mokyti juos, kad žmogus pirmiausiai turi būti žmogumi, asmenybe.

Kas turėtų mokyti vaiką tinkamai bendrauti?

Bendrauti išmokstama būnant su kitais, užsiimant kuo nors - sportu, menu, dar kažkuo.Labai svarbu, kad vaikai turėtų tikslą ir juo tikėtų. Būtent tikslas skatina tobulėti, siekti, realizuoti save. Labai svarbu, kad tikėtų tuo tikslu. Vaikams labai svarbi yra sėkmė, rezultatas, todėl šalia esantys suaugę žmonės turėtų pastebėti jų pastangas ir nuolat paskatinti.

Ar sutiktumėte su tokia nuomone, kad, kai kalbame apie vaikų elgesį, ypač kai jis netinkamas, tiek mokykla, tiek tėvai rodo vieni į kitus pirštais? Kam iš tikro rūpi mokyti tinkamai elgtis?

Nesutinku su tokia pozicija, kad visi tam yra abejingi. Rūpi ir tėvams, ir pedagogams. Elgesys ir bendravimas negali būti visada idealus, tačiau negalėčiau sakyti, kad blogas vaikų elgesys yra labai paplitęs, globalus reiškinys. Greičiau tai pavieniai atvejai.

Ką galėtumėte pasakyti apie ateinančią kartą? Kokį ryškiausią jos bruožą išskirtumėte?

Veržlumas. Praėjusios kartos buvo pasyvesnės, o dabartinis jaunimas iš tiesų veržiasi: jie nori, eina, daro. Jie tikrai tampa visaverčiais Europos piliečiais.

"Galutinis rezultatas neegzistuoja"

Nerijus BUIVYDAS, neformaliojo mokinių ugdymo organizacijos VšĮ "Sėkmės mokykla" įkūrėjas

Jūs įkūrėte įstaigą, kuri 15-18 m. jaunuolius moko, kaip gyvenime pasiekti daugiau ir greičiau. Ar tai ir yra sėkmė, jūsų požiūriu?

Informacijos amžius iš tiesų įpareigoja padaryti daugiau per trumpesnį laiką, tačiau tai nereiškia nuolatinio lėkimo. Reikia mokėti ir stabtelėti, pasidžiaugti tuo, kas padaryta, juo labiau kad galutinis rezultatas neegzistuoja.

Sėkmė yra procesas. Jeigu aš darau tai, kas man tinka, patinka ir kuo aš tikiu, vadinasi, esu teisingame kelyje.

Ar 15-18 metų jaunuolis gali žinoti, ko jis nori gyvenime?

Tas atradimas, kas "mano", tikrai nėra pirmas etapas jaunuolio gyvenime. Kad suprastum, ar nori daryti tai, ką darai, turi pereiti ir įsitvirtinimo etapą. Kai aš baigiau Kauno technologijų universitetą (baldų gamybos technologijos bakalaurą ir vadybos magistrą), atrodė, kad didžiausia svajonė yra dirbti stikliniame dangoraižyje už didelę algą. Vėliau ėmiau abejoti, ar tikrai noriu atstovauti ir kurti pelną tik siaurai interesų grupei. Supratau, kad man pasitenkinimą kelia kuriama nauda plačiąja prasme - visuomenei. Bet kad galėtum palyginti, turi visko paragauti.

Komandinis darbas, socialinių kompetencijų ugdymas, laiko planavimas, emocijų pažinimas ir kiti dalykai, kurių savaitgaliais pas jus mokosi mokiniai, - jums pačiam to trūko mokykloje?

Be abejonės. Tai ypač pajutau tapęs studentu, įsitraukęs į studentų atstovybės veiklą, savanorystę. Tada ir supratau, kad mokymo institucijos labai vienpusiškai vertina žmogų - pagal išmoktus faktus, paskirtas užduotis, o juk tai nieko nesako apie asmenybę. Paskui verslininkai stebisi, kad jauni specialistai ateina nekūrybiški, sugebantys tik vykdyti nurodymus. O kodėl taip yra? Todėl, kad žmonės bijo suklysti. Už klaidas mokykloje baudžiama pažymių mažinimu. Bet be klaidų nėra patirties, o be patirties nėra tobulėjimo.

Jūs stebite jaunuolius, kurie savanoriškai skiria laisvalaikį mokytis tam, ko negauna mokykloje. Kokia tai karta?

Tikrai kitokia: inovatyvi, sąžininga ir labiau gilinasi į save. Tai norinti save pažinti karta.

Koks tas ateities lyderis?

Apie lyderius norėčiau pasakyti tik tiek: jeigu Lietuvoje kiekvienas žmogus galvotų, kad lyderis yra jis pats, o ne kažkas kitas, kuris už jį pamąstys, nuspręs, pasakys, ką ir kaip daryti, tai mūsų šalis tikrai klestėtų. Tokio požiūrio ir mokome jaunimą.

"Pasirenka mokiniai"

Rita BABRAITIENĖ, "Ąžuolyno" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Kokių gyvenimiškų dalykų moko šiuolaikinė mokykla?

Pirmiausiai mokykla moko tikrųjų, amžinųjų vertybių: pagarbos žmogui, meilės tėvynei ir pan. To moko mokytojai dėstydami savo pamoką. Jei kalbėsime apie popamokinę veiklą, mūsų gimnazijoje yra daugybė būrelių - muzikos, tautinių ir gatvės šokių, dramos, sporto, o į chorą jau nebepatenka visi norintieji.

Čia dėl "Chorų karų"?

Ne tik dėl jų, bet ir dėl vadovės. Būrelio lankomumas priklauso ir nuo asmenybės.

Be šokių ir dainų, ar mokiniai gali lavinti savo asmenines kompetencijas, komandinio darbo, verslumo įgūdžius?

Taip, dalyvaudami mokinių parlamento veikloje, įvairiuose ekonomikos projektuose, debatų klube... Be to, jie turi psichologijos, etikos, tikybos pamokas, kuriose skiriama dėmesio jūsų minėtiems dalykams. Yra ir moduliai, kuriuos papildomai gali rinktis patys mokiniai, pavyzdžiui, ekonomikos ir verslumo, programavimo, iš socialinių - Raudonojo Kryžiaus ir daugelį kitų.

Tai daugiausiai popamokinė veikla. O ar atsižvelgiama, tarkime, į gebėjimą dirbti komandoje, kai rašomas pažymys pamokoje?

Per pamokas taip pat vyksta darbas grupėmis. Negaliu kalbėti už kitus, bet aš pati atkreipiu dėmesį į mokinį, kuris "iškrenta" iš komandos, ir informuoju klasės vadovą, kuris tokiems dalykams skiria dėmesio per klasės valandėles.

Kas diktuoja neformalaus ugdymo turinį?

Valandų skaičius yra normuotas pagal klasių mokykloje skaičių, o turinys sudaromas atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokytojų galimybes. Yra dėstomi ir pasirenkamieji dalykai. Pavyzdžiui, pernai keletas mokinių išreiškė norą mokytis lotynų kalbos - ir jis buvo patenkintas: pakvietėme dėstytoją iš Klaipėdos universiteto. Be lotynų, papildomai galima mokytis anglų, prancūzų, ispanų.

Ką atsakytumėte į nuomonę, kad mokymo programų dėstymo būdai žlugdo mokinių kūrybiškumą, o mokinių vertinimo kriterijai neatspindi jų gebėjimų ir demotyvuoja?

Aš manau, kad pedagogai vis aktyviau taiko įvairesnius mokymo metodus ir vis dažniau praktiškai pritaiko savo darbe naujoves. Mokomės pažangių metodikų iš seminarų, knygų, stebime vieni kitų pamokas. Dėl vertinimo mano pozicija tokia: idealios sistemos nėra, svarbiausia, kad ji būtų aiški ir mokinys tiksliai žinotų, kodėl jis įvertintas vienaip ar kitaip.

"Nereikia to daryti už mokinį"

Linga ŠVANIENĖ, neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė

Kokių svarbiausių "gyvenimiškų dalykų" turėtų išmokyti mokykla?

Pirmiausiai - kam kokie tie gyvenimiški dalykai svarbiausi... Dažniausiai žmogaus gyvenimo gerovę apibūdina tokie pagrindiniai aspektai: sveikata (fizinė, psichinė, dvasinė), santykiai su kitais, meilė, darbas ir pinigai. Tiksliau - visų šių dalykų balansas.

Be šio balanso, dar labai svarbu mokėti išsikelti gyvenimo tikslą. Bet ne mokykla ir ne tėvai turėtų tai padaryti už mokinį, o jis pats turi jį susiformuluoti. Dar daugiau - prisiimti atsakomybę ir turėti aiškų veiksmų planą.

Pasakysiu tokį pavyzdį. Harvardo universitete buvo atliktas tyrimas su studentais, ir paaiškėjo, kad 90 proc. jų neturėjo apmąstę gyvenimo tikslo, apie 7 turėjo ir apie 3 proc. turėtus tikslus buvo užsirašę ir tiksliai suplanavę, kaip jų sieks. Po 10 metų buvo pasidomėta šių studentų materialine gerove ir paaiškėjo, kad pagal pajamas antroji grupė pirmąją aplenkė du kartus, o trečioji - dešimt kartų.

Trečias labai svarbus dalykas, kurį retas kuris sugeba ir tarp suaugusiųjų, bet jis labai reikalingas gyvenime, - tai sugebėjimas klausytis. Reikia mokytis išklausyti kitą žmogų. Kalbant apie mokinius, ypač gera šių dalykų mokykla yra savanoriavimas, pavyzdžiui, darbas "Jaunimo linijoje".

10 tiesų, kurių nesužinosite mokykloje

1. Gyvenimas neteisingas. Tai faktas. Tiesiog susitaikyk.

2. Pasauliui nusispjaut į tavo išdidumą. Jis pirmiau nori pamatyti, ką sugebi, o tik paskui atkreips dėmesį į tavo orumą.

3. Jeigu manai, kad tavo mokytojas per griežtas,palauk pažinties su savo bosu. Kitaip nei mokytojo, boso karjera priklauso nuo to, kaip tu atlieki savo užduotis.

4. Šildyti sumuštinius užkandinėje nėra orumą žeminanti veikla. Tavo protėviai bet kurį darbą vadino galimybe.

5. Neskubėk dėl kiekvienos savo nesėkmės kaltinti tėvų. Nezirsk ir neįsijausk, jei susimovei - mokykis iš klaidų.

6. Iki tau gimstant tavo tėvai nebuvo tokie nuobodūs ir neįdomūs žmonės, kokie atrodo tau dabar. Jie tapo tokie dirbdami dėl tavo nerūpestingos vaikystės, skalbdami tavo drabužius ir klausydamiesi tavo nesibaigiančių kalbų apie tai, koks esi kietas. Todėl prieš vykdamas gelbėti Amazonės džiunglių, iš pradžių pabandyk susitvarkyti savo kambarį.

7. Kai kuriose mokyklose neberašomi blogi pažymiai, leidžiama kiek nori kartų bandyti atlikti testą arba atsakyti į klausimą... Tai neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta gyvenime.

8. Nepainiok realaus gyvenimo su tuo, kurį rodo per televizorių. Gyvenime žmonės daugiausiai laiko praleidžia ne kavinėje, o darbo vietoje.

9. Palaikyk gerus santykius su akiniuotais botanikais. Vienas iš jų ateityje greičiausiai taps tavo viršininku.

10. Gyvenimas neskirstomas į semestrus ir jame nėra vasaros atostogų. Labai mažai darbdavių suinteresuoti padėti tau atrasti savąjį "aš". Tau teks tai daryti laisvalaikiu.

Charlesas D. Saiksas