Klaipėdos universitetas skaičiais aklai nepasitiki

Klaipėdos universiteto vadovybė teigia pernai sulaukusi Švietimo ir mokslo ministerijos priekaištų dėl to, kad priėmė dalį studentų su žemais balais. Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms, turėtų ar ne aukštosios mokyklos įsivesti minimalų stojimo balą, uostamiesčio alma mater ir šiais metais savo pozicijos keisti neketina bei žada priimti visus norinčiuosius.

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno, galima surasti maždaug tiek pat argumentų už ir prieš minimalaus balo įvedimą, tačiau yra keletas aplinkybių, dėl kurių kelti aukštesnių reikalavimų stojantiesiems į KU nesiruošiama.

"Jeigu mūsų priėmimo sistema nebūtų formalizuota, standartizuota, būtų kitaip, bet dabar mes matome ne žmogų, o skaičiukus", - pažymėjo prorektorius.

Žemi balai, bet aukšti gebėjimai

"Daug kas galvoja, kad universitetai priima ir žmones, kurie nei skaityti, nei rašyti nemoka, bei nori įvesti kritinį balą, bet mes pateikėme savo samprotavimus ir ministerijai, ir rektorių konferencijai, kodėl to nedarysime. Manome, kad įstojimas į universitetą turi būti kuo paprastesnis, o studijos - kuo kietesnės. Po semestro ar dviejų, kuriems universitete per sunku ar nepatinka, tie išeina. Tačiau išankstinis balo užbrėžimas užkirstų patekimą į aukštąją mokyklą tokiems moksleiviams, kurie galėtų sėkmingai studijuoti, bet turi žemą stojimo balą dėl objektyvių priežasčių: tarkime, moksleivis 10 klasėje nepasirenka mokytis biologijos arba chemijos, o 12 klasėje nusprendžia, kad bus biologas arba chemikas. Suprantate, koks jo stojamasis balas bus?" - kalbėjo V. Laurėnas.

Anot jo, statistika rodo, kad pernai į KU biologijos studijų programą įstojo studentas, kurio stojamasis balas - 5,6, kai tuo metu pirmuoju numeriu įstojusio studento balas - 19. Bet minėtas jaunuolis tokį žemą konkursinį balą gavo todėl, kad nelaikė biologijos valstybinio egzamino, nes 10 klasėje nusprendė būti filologu.

"Mes galėtume sakyti, kad tu, vaikeli, niekados gyvenime nebebūsi biologas, nes 10 klasėje ar mokytojai, ar tėvai pašnibždėjo ar tau pačiam į galvą šovė, ir biologijos nepasirinkai. Bet jei jaunuolis motyvuotas, neabejoju, kad jis studijuos ne prasčiau nei tie, kurie už biologijos egzaminą surinko 80 ar 90 balų", - įsitikinęs prorektorius.

Faktą, jog geri stojimo balai dar negarantuoja, kad studentas bus pajėgus studijuoti universitete, įrodo KU šių mokslo metų pirmojo semestro rezultatai: 30 studentų, gavusių valstybės krepšelį, buvo pašalinti už nepažangumą.

Šiais mokslo metais už nepažangumą iš KU jau pašalinta iš viso apie 400 studentų.

Šiuo metu KU studijuoja apie 8000 jaunuolių pagal 69 bakalauro ir 51 magistro studijų programas.

Vietų skaičiaus nemažins

Pasak V. Laurėno, artėjančiais mokslo metais abiturientams bus pasiūlyta viena kita atnaujinta programa, tačiau didelių naujovių nebus.

Prorektorius prognozuoja, kad kaip ir kasmet, į 5-6 studijų programas reikiamas jaunuolių skaičius gali nesusirinkti.

"Pavyzdžiui, pernai visoje Lietuvoje niekas nestojo į informatikos, matematikos mokytojus. Kokios programos bus nepaklausios šiemet, sunku pasakyti, bet manau, gali nukentėti gamtos mokslai ir kai kurios humanitarinių studijų programos", - teigė jis.

KU šiais metais planuoja priimti ne mažiau pirmakursių nei pernai, tarp jų - ir valstybės finansuojamų.

"Pernai surinkome apie 600 krepšelių. Šiais metais valstybės finansuojamų studentų tikimės sulaukti šiek tiek daugiau arba bent tiek pat kiek pernai, nes šiais metais krepšeliai šiek tiek kitaip sugrupuoti. Mums gana palanku, kad mokytojų rengimui krepšeliai padėti į atskirą dėžutę, tad gal bus geriau nei pernai, kai sulaukėme tik 4 krepšelių. Tiesa, labai nustebau neseniai pamatęs, kad ir Šiaulių universitetas pedagogų rengimui gavo tik 8 krepšelius: arba niekas nestojo, arba niekas negalėjo patekti, nes būsimieji mokytojai konkuravo su būsimaisiais vadybininkais, ekonomistais ir t. t." - svarstė V. Laurėnas.

Permainos - ne šiemet

Dar praeitą rudenį KU vadovybė užsiminė apie galimus didesnius struktūrinius pokyčius universitete, t. y. atskirų fakultetų jungimą, tačiau V. Laurėnas patikino, kad artėjančiais mokslo metais minėtų pertvarkų nebus imtasi.

"Modeliavimas vyksta, bet realiai fakultetų jungimas galėtų vykti ne anksčiau nei apie 2012-2013 metus. Prieš tai reikia infrastruktūriškai aprūpinti fakultetus. Viltį dedame į Turto mainų programą: jei ji pajudės, tuomet miestelyje bus statomos ne tik naujos laboratorijos, bet ir nauji studijų korpusai. Tada bus galima kalbėti ir apie struktūrinius pokyčius", - teigė V. Laurėnas.

Kokie fakultetai bus jungiami, kol kas neaišku.

"Svarstome įvairius variantus. Pavyzdžiui, šiuo metu mažiausias yra Gamtos mokslų fakultetas (GMF), o patvirtinus naują studijų krypčių klasifikatorių, iki šiol GMF buvusi landšafto architektūros studijų programa (apie 230 studentų) atsidūrė menų srityje. Jei tas srautas pagal studijų pobūdį jungtųsi prie Menų fakulteto, tuomet iškiltų klasimas, ką daryti su maždaug 500 studentų GMF fakultetu.

Turime du socialinių mokslų srities fakultetus - Pedagogikos ir Socialinių mokslų. Bet tai faktiškai yra du patys didžiausi fakultetai, ir nelabai įsivaizduojame, kaip galėtų veikti fakultetas, kuriame būtų 3000 studentų. Bet jei paruoštume infrastruktūrą, gal ir įmanoma, kad trečdalis universiteto studentų mokytųsi viename fakultete", - samprotavo prorektorius.

L. Laurėnas teigė, jog anksčiau įdiegtos universiteto valdymo optimizavimo bei taupymo priemonės davė rezultatų, tad šiuo metu KU finansinė situacija stabilizavosi.

"Iš studentų pinigus surenkame pagal planą, išorinių skolų universitetas neturi, bet neturime jokių garantijų, kad savo dalį sumokės Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė savo pažadus tesės, didesnių finansinių problemų neturėsime", - sakė jis.

Laima ŠVEDAITĖ