Kalbose - ekologija, virtuvėse - taupymo išmonė

Kalbose - ekologija, virtuvėse - taupymo išmonė

Sveikos mitybos reikia mokyti nuo mažens, kartoja dietologai bei pedagogai. Šio idealo įkvėpti politikai ragina įterpti į oficialiuosius darželinukų maitinimo reglamentus madingą ekologiškų produktų sąvoką, tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuomone, efektyviau būtų supaprastinti viešuosius pirkimus ir šviesti tėvelius, kurie, pasitaiko, peikia darželių valgiaraščius, nes juose vietoje traškučių puikuojasi košės.

Seimo narė Dangutė Mikutienė neseniai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama suvienodinti vaikų maitinimo mokyklose ir darželiuose reglamentus.

Politikės pastebėjimu, pernai patvirtintame mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos apraše yra rekomendacija tiekti maisto produktus iš ekologinių ūkių arba išskirtinės kokybės produktų gamintojų, įtrauktas ir maisto priedų, kurių neturėtų būti mokiniams maitinti skirtuose produktuse, sarašas. Darželinukų maitinimo reglamentuose šių akcentų nesą, tad parlamentarė ragina užtikrinti dokumentacijos vieningumą.

Darželių atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad politikų pareiškimai dažnusyk lieka deklaratyvaus pobūdžio. Viešojo maitinimo ikimokyklinėse įstaigose organizavimas, anot jų, paklūsta senai išminčiai "sukis, kaip išmanai", tačiau ir esant tokioms sąlygoms sveikos mitybos diegimas nuo jauniausių dienų Lietuvoje nėra naujas dalykas.

Įprastas ikimokyklinių įstaigų galimybes organizuoti vaikų maitinimą jau kuris laikas papildo ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamos programos, kuriose uostamiesčio darželiai pradėjo dalyvauti visai neseniai. Beje, programas finansuojant iš svetur, jos apsimoka ir darželiams, ir tiekėjams, o štai vietinio lygio iniciatyvos smogia per pinigines.

Šių dienų mada

Klaipėdos miesto savivaldybėje susirinkę Švietimo skyriaus, darželių atstovai, visuomenės sveikatos specialistai jau yra kalbėjęsi apie galimybes darželiuose diegti ekologiškų produktų vartojimą.

Pokalbis prie apskritojo stalo iniciatyvius darželių vadovus paskatino atkakliau domėtis mitybos tobulinimo galimybėmis. Lopšelio-darželio "Bangelė", kurio viena iš akcentuojamų veiklos krypčių - sveikos gyvensenos propagavimas, direktorė Jevgenija Zamkina sakė su keliais bendraminčiais kolegomis svarsčiusi bendradarbiavimo su ekologiniais ūkiais galimybes.

Netrukus ji ketina apsilankyti viename privačiame sostinės darželyje, kur vaikai maitinami ekologišku maistu, ir pasidomėti kolegų patirtimi.

Pokalbininkės teigimu, orientuotis vien į ekologiją trukdo finansinis klausimas. "Jeigu turėtume pinigų, tikriausiai jokių kliūčių nekiltų. Tačiau būdami priklausomi nuo viešųjų pirkimų, negalime rinktis vien savo nuožiūra. O ar pigiausias visuomet yra geriausias?", - retoriškai klausė pokalbininkė.

J. Zamkinai antrino ir respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos "Sveikatos želmenėliai" Klaipėdos skyriaus koordinatorė, lopšelio-darželio "Žuvėdra" vadovė Aleksandra Rumšienė.

"Darželiams įsigyjant maisto produktų, šie suskirstomi į grupes: pieno produktai, daržovės, bakalėja ir t. t. Kiekvienai sričiai ieškoma tiekėjo, galinčio pasiūlyti mažiausią kainą. Anksčiau kiekvienai produktų grupei turėjome po keletą tiekėjų ir galėdavome pakeisti, jeigu neįtikdavo vieno tiekiamos bulvės ar pasitaikė neskanių kruopų.

Viešųjų pirkimų lankstumas - mažesnis. Tad ir panorus bendradarbiauti su ūkininkais, reikėtų atlikti ekologinių ūkių pasiūlos analizę. Ar, tarkime, ekologiškų daržovių tiekėjas galės užtikrinti sutarties vykdymą visus metus?" - svarstė pokalbininkė.

Sveikai maitina jau tris dešimtmečius

Darželių astovai pastebi, kad ekologiškų produktų sąvoka šiandien linksnuojama itin dažnai, nors madinga etiketė ne visada atitinka kokybę.

Tuo metu darželių valgiaraščius rengia mitybos specialistai, kurių orientyras - subalansuotas maistas. Individualus skonis ir valgymo įpročiai - kitas dalykas. Neretai pasitaiko, jog darželio maistas neįtinka kai kuriems vaikų tėvams. Šie vietoje košių ir sriubų ant atžalų stalo pareiškia norintys matyti ką nors nenuobodaus ir šiuolaikiško - pavyzdžiui, traškučius ir šokoladą.

Yra ir kitokių pavyzdžių. Palangos lopšelį-darželį "Gintarėlis" lankantys vaikai maitinami sveikai, jų tėvai noriai dalyvauja bendrose šventėse ir stebina vieni kitus išradingai pagamintais sveikuoliškais patiekalais. Prieš tris dešimtmečius įkurtoje ikimokyklinukų ugdymo įstaigoje visą šį laiką gyvuoja sveikos gyvensenos programa, kurią inicijavusi direktorė Birutė Bronė Jonušauskienė buvo savo srities novatorė.


Anot dabartinės darželio vadovės Ilonos Milkontės, pagrindinis čia taikomas mitybos organizavimo principas - dietologijos klasika tapęs maisto produktų derinimas.

"Bulvių, kruopų bei makaronų nepatiekiame su mėsa. Duona valgoma atskirai, atsigeriama prieš valgant, - vardijo pokalbininkė. - Turime sutartį, pagal kurią gauname natūralių vaisių sulčių, o ne skiestų koncentruotų. Mėsiškus patiekalus daugiausia gaminame iš atšaldytos, o ne šaldytos mėsos. Iš tiekėjų pageidaujame kuo daugiau lietuviškų daržovių bei vaisių", - pasakojo ji.

Sveikuoliškas valgiaraštis kainuoja pastangų: išradingumo reikia ne tik dietologui, bet ir vadovui, kuris rūpinasi maisto įsigijimu. Ilgainiui padeda įdirbis.

Vaikai verti geriausio, taigi - ir aukščiausios kokybės ekologiškų produktų, įsitikinusi I. Milkontė: "Esame suinteresuoti tokių įsigyti, tačiau ligšiolinė patirtis parodė, jog ekologiškumo siekiantiems ūkininkams nelengva įvykdyti visus jiems keliamus reikalavimus, o jų veiklos mastas - ne toks, kaip didžiųjų įmonių, ir jiems sudėtinga užtikrinti nepertraukiamą tiekimą".

Nemokamas pienas

Svarstymus apie tai, ką valgo mažieji klaipėdiečiai, nuskaidrina suaktyvėjęs uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalyvavimas ES programoje "Pienas vaikams", kurios dėka darželinukai gali nemokamai arba gerokai mažesne kaina skanauti įvairių pieno produktų.

Nors ji gyvuoja jau kelerius metus, uostamiestį pieno upės aplenkdavo dėl esą pernelyg sudėtingos programos biurokratinės tvarkos. Šią supaprastinus pasinaudoti galimybe nuo šių mokslo metų suskubo ir uostamiestis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus įstaigų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Liudmilos Adiklės duomenimis, pernai lapkritį programoje dalyvavo 13 uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų, gruodį - 20, sausį - jau 26 iš visų 53-jų, veikiančių Klaipėdoje.

"Bangelės" direktorės J. Zamkinos teigimu, dalyvauti šioje programoje jos vadovaujamas darželis mėgino ir anksčiau, tačiau atbaidė popierizmas.

"Dabartinė tvarka - daug tobulesnė, partneriai - bendrovė "Žemaitijos pienas" - itin geranoriški, todėl su malonumu dalyvaujame. Programos dalyviai gali pasirinkti iš kelių produktų pavadinimų - varškės sūrelių, sūrio lazdelių, pieno, kefyro, jogurto. Mūsų darželio auklėtiniams labiausiai prie širdies kefyras ir pienas. Pradžioje užsisakydavome per daug, dabar poreikis nusistovėjo. Vaikai pieną ir kefyrą geria 2-3 kartus per savaitę", - sakė direktorė.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, supaprastinus administravimo tvarką, ši programa populiarėja visoje šalyje: dalyvaujančių vaikų skaičius 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo 64 372, metų pabaigoje pakilo iki 88 420, o šių metų pirmąjį ketvirtį pasiekė 88 700. Daugelis savivaldybių, pasirašydamos sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis maitinimą švietimo įstaigose, į sutartis kaip vieną iš sąlygų įtraukia gebėjimą dalyvauti "Pienas vaikams" programoje.

Šalyje gyvuoja ir analogiška ES finansuojama programa, skirta propaguoti vaisių bei daržovių vartojimą, tačiau ji Klaipėdoje kol kas neprigijo.

Valgyti žuvies - nuo mažens

Uostamiesčio švietimo specialistai inicijavo ir originalią vietinę programą, kuri numato reguliariai aprūpinti miesto darželius šviežia žuvimi. Juk faktas, kad pajūryje gyvenantieji valgo iš importuotos šaldytos žuvies pagamintus patiekalus, daugelio nuomone, yra nesusipratimas.

Švietimo skyriui į pagalbą pasitelkus Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininką Alfonsą Bargaila, buvo parengta tipinė sutartis, kuria kviečiami pasirašyti uostamiesčio darželiai, šitaip įgysiantys šviežios žuvies, konkrečiai - menkės, tiekėją.

"Sieksime patikti ir bendradarbiavimą sustiprinti. Juk šviežios žuvytės su glazūruota šaldyta nepalyginsi", - sakė A. Bargaila.

Sutartis su asociacija jau pasirašė 12 uostamiesčio darželių. Praėjusią savaitę viename iš jų - "Žiburėlyje" - jau įvyko ir degustacija. Mažiesiems iš menkės pagaminti kotletukai ir žuvienė patiko. Tačiau virėjoms teko paplušėti dorojant žuvį - žvejai neturi galimybių tiekti paruoštos filė be kaulų.


"Išėjo brangokai. Neapsimoka, nes daugiau kaip pusę svorio sudarė atliekos, - atsiduso "Žiburėlio" direktorė Tamara Čiulanova. - Be to, žvejai priklauso nuo oro sąlygų - jeigu jis žvejoti netinka, žuvies negausime, tad turime būti nusimatę jai alternatyvą... Nepriekaištauju - verčiau jau būna brangiau, bet sveikiau ir skaniau. Deja, ne visada išeina šitaip ir padaryti."

"Sumanymas geras, bet..."

Danutė JAKUČIŪNIENĖ, respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos "Sveikatos želmenėliai" prezidentė

Įtvirtinti ekologiškų produktų naudojimą gaminant valgį darželiuose įstatymo lygiu būtų gerai. Deja, įstatymų Lietuvoje vykdyti nelinkstama. Būtų puiku, jeigu žaliavas į darželius tiektų ūkininkai. Tačiau didmiesčiuose šis darbas dažniausiai tenka verslininkams tiekėjams. Darželių išgalės didžia dalimi priklauso nuo savivaldybių finansinių galimybių. Sveika mityba tėra vienas iš daugelio sveikos gyvensenos komponentų, tačiau ją užtikrinti, rodo patirtis, yra sudėtingiausia. Beje, sveikos gyvensenos ir atitinkamos mitybos propagavimas yra savanoriška pačių darželių iniciatyva - valstybinių lygiu ji nėra įtvirtinta.

"Pavadinimas - dar ne viskas"

Laimutė GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos "Vaisiai ir daržovės" prezidentė

Būtų gražu, jeigu visi Lietuvos žmonės, ne tik darželinukai, galėtų maitintis vien ekologiškais produktais. Tačiau, viena vertus, tai nerealu dėl kainos, antra vertus, būtina įvertinti pačius produktus, nes vien skambiu pavadinimu tikėti nesu linkusi. Skatintinas dalykas yra ir vietinių ūkininkų ir gamintojų palaikymas, tačiau faktas, jog kiaulė ar bulvės užaugintos Lietuvoje, dar nereiškia, kad jos ekologiškos. Rinkos dalyviams primetamos žaidimo taisyklės, kuriose dabar, pavyzdžiui, pagrindiniai "arkliukai" yra sąvokos "be E", "ekologiškas", "pagamintas be konservantų". Tuo metu žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad šitaip įvardytuose gaminiuose, pavyzdžiui, aptinkama konservantų, o sudėtis prieštarauja aukščiausios kokybės kriterijams. Darželiams patarčiau tiesiog atsakingiau rinktis tiekėjus.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder