Kaip mokosi Lietuvos vaikai užsienyje?

Kaip mokosi Lietuvos vaikai užsienyje?

Kartu su emigruojančiais tėvais kiekvienais metais iš Lietuvos išvyksta tūkstančiai moksleivių. Nuotolinis emigrantų mokymas lietuvių kalba - itin aktuali ir reali galimybė išsaugoti jų ryšį su gimtine. Tačiau nuotolinio mokymo galimybių pasiūla Lietuvoje - ribota, o jų plėtra - komplikuota. Trūksta ir informacijos apie galimybes išvykus į užsienį tęsti mokslus gimtąja kalba.

Klaipėdoje nuotoliniu būdu galima mokytis "Vyturio" pagrindinėje mokykloje, "Baltijos" ir "Žaliakalnio" gimnazijose. 2015-2016 mokslo metais nuotoliniu būdu "Baltijos" gimnazijoje mokėsi 5, "Žaliakalnio" gimnazijoje - 1, "Vyturio" pagrindinėje mokykloje - 37 mokiniai.

Kontroliuoja savivaldybės

Vien pernai iš Lietuvos išvyko 44 533 gyventojai. Išvykstantys darbingo amžiaus žmonės dažnai palieka vaikus Lietuvoje senelių, giminaičių globai. Viena iš priežasčių - baimė nutraukti mokymosi procesą, tačiau tėvų "netekę" vaikai išgyvena psichologinę traumą, patiria mokymosi ir elgesio sunkumų. Tad dalis emigrantų ryžtasi išvykti kartu su vaikais. Pernai vaikai iki 15 metų sudarė 12,4 proc. visų emigravusiųjų, dar 25,5 proc. buvo jaunimas nuo 15 iki 24 metų.

Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų teigimu, mokinių, besimokančių nuotoliniu būdu, skaičius auga: 2013 m. taip mokėsi 847 vaikai, šiemet - jau 2 304. Iš jų 1 197 gyvena užsienyje.

GALIMYBĖS. Pasaulis didelis ir platus, ir vaikai, taikydamiesi prie migruojančių tėvų, mokosi ne tik įprastose mokyklose. Auga nuotolinio mokymo poreikis. FOTOLIA nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo bedruosiuose ugdymo planuose rašoma, jog savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai, t. y. tik sergantys vaikai. Apie užsienyje besimokančius vaikus net neužsimenama.

Tačiau penkios ugdymo įstaigos yra gavusios oficialų ministerijos leidimą teikti nemokamą nuotolinį mokymą emigrantų vaikams. Pirmoji šalyje mokyti vaikus nuotoliniu būdu 2002 m. pradėjo Vilniaus Ozo gimnazija. Per 14 metų, per kuriuos emigravo kone trečdalis Lietuvos, nuotolinio mokymo leidimus dar sugebėjo gauti Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Šiaulių "Sandoros" progimnazija, Akmenės suaugusiųjų mokymosi centras bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras. Sėkmingai baigę kursą nuotoliniu būdu šiose mokyklose mokiniai gauna valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje informacijoje teigiama, kad mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu vykdomas pagal aprašą.

"Jame nustatyta, kad mokyklos pasirengimo mokyti mokinius nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu atitiktį šiame apraše nurodytu kriteriju vertina Savivaldybė, tai yra mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), ar kitas savininkas, o laikinai į užsienį išvykusius mokinius ar nuolat užsienyje gyvenančius asmenis nuotoliniu būdu moko mokykla, jei mokyklos savininkas raštu yra suderinęs su švietimo ir mokslo ministru", - teigiama ministerijos pranešime.

Moko be leidimų

Pabendravus su emigrantais paaiškėjo, kad nuotolinio ugdymo paslaugą taip pat nemokamai teikia ne tik ministerijos leidimus turinčios mokyklos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nuotoliniu būdu galima mokytis "Vyturio" pagrindinėje mokykloje, "Baltijos" ir "Žaliakalnio" gimnazijose.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Andrašūnienė patvirtino, jog šiose ugdymo įstaigose nuotolinis mokymas emigrantų vaikams organizuojamas pagal miesto Tarybos patvirtintą tvarką.

"Emigrantų vaikams nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik lituanistinis arba visų dalykų mokymas. 2015-2016 mokslo metais nuotoliniu būdu "Baltijos" gimnazijoje mokėsi 5, "Žaliakalnio" gimnazijoje - 1, "Vyturio" pagrindinėje mokykloje 37 mokiniai. Dauguma jų pasirinko tik lituanistinį mokymą - nuotoliniu būdu lietuvių kalba ("Žaliakalnio" gimnazijoje - rusų kalba) mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos. Lituanistinis mokymas skirtas vaikams, norintiems išsaugoti lietuviškumą, ryšį su gimtine ir savo šaknimis", - aiškino specialistė.

Pasak pašnekovės, pagrindinis skirtumas nuo Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus turinčių ugdymo įstaigų yra tas, kad uostamiesčio mokyklos nuotoliniu būdu besimokantiems mokiniams neturi teisės išduoti mokslo baigimo pažymėjimo.

"Oficialaus ministerijos leidimo mokyti vaikus nuotoliniu būdu iki šiol nė viena Klaipėdos mokykla neturi todėl, kad jo nesiekėme. Nežinojome, ar bus paklausa. Dabar pamatėme, jog tokios mokymo formos poreikis yra nuolatinis reiškinys ir "Vyturio" pagrindinė mokykla jau yra beveik pasiruošusi tokį mokymą organizuoti, tad ateinančiais mokslo metais sieksime Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo", - sakė A. Andrašūnienė.

Pašnekovė pažymėjo, jog nuotolinio mokymo forma dažniausiai yra laikina priemonė, pagelbėjanti emigrantų vaikams adaptacijos periodu. Metus kitus pasimokę nuotoliniu būdu, jie dažniausiai išmoksta užsienio kalbą ir pereina į vietos mokyklą. Jeigu grįžta į Lietuvą - jie priimami atgal į mokyklą, numatytos priemonės, kad mokymosi procesas nebūtų nutrauktas", - teigė specialistė ir pridūrė, kad ši mokymosi forma taip pat aktuali ne tik emigrantų vaikams, bet ir sergantiems vaikams, kurie nenori nutraukti mokymo proceso net ilgą laiką prikaustyti prie lovos.

Trūksta resursų

"Vyturio" pagrindinės mokyklos direktorius Vladimiras Genutis sakė, jog emigrantų vaikai, kurie mokosi nuotoliniu būdu, yra patenkinti šia galimybe. Šiuo metu, pasak direktoriaus, 31 mokinys nuotoliniu būdu mokosi lituanistinį kursą, 3 - visą pagrindinio ugdymo kursą. "Jeigu gausime ministerijos leidimą teikti šią paslaugą - mokinių bus daug daugiau, nes šiuo metu nuotolinį mokymą galima organizuoti tik tiems mokiniams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, t. y. tik laikinai išvykusiems, kurie nedeklaravę išvykimo. Ministerijos leidimą turinti ugdymo įstaiga gali nuotolinį mokymą teikti mokiniams ir iš visos šalies", - atskleidė dar vieną niuansą direktorius.

V. Genutis pasakojo, jog tėvai, kurių vaikas mokysis nuotoliniu būdu, sudaro tokio mokymo sutartį su mokykla. Mokykla mokiniui duoda vadovėlius ir prieigą prie "Moodle" sistemos internete, į kurią sukelta mokomoji medžiaga, vaizdo pamokos ir kt. Mokytojai su mokiniais bendrauja individualiai, skaipu bei elektroniniais laiškais. "Vyturio" pagrindinės mokyklos vadovas paskaičiavo, kad nuotolinis ugdymas kainuoja apie 2,2 karto brangiau nei įprastas vaikų mokymas klasėse.

"Techniniam-metodiniam pasirengimui mums lėšų skyrė Savivaldybė, mokytojai tobulinosi specialiai organizuotuose mokymuose ir seminaruose, tačiau to nepakanka. Parengti visų dalykų ir visų klasių metodinę medžiagą yra didžiulis darbas. Jį atlieka tie patys mokykloje dirbantys mokytojai už tą patį atlyginimą. Jiems neskiriama nei didesnė alga, nei priedai, nors nuotoliniu būdu dirba su mokiniais individualiai", - teigė V. Genutis

Mokėsi dėl pažymių

Nuotolinio mokymo būdą "Baltijos" gimnazijoje 11-12 klasėje išbandė Ispanijoje gyvenantis klaipėdietis Robertas Kreišmantas. Į Ispaniją jis išvyko 17-os metų.

"Mokymosi procesas buvo paprastas. Mokytojai užduodavo užduotis ir namų darbus, kuriuos reikėdavo atlikti per savaitę laiko. Bendravimas ir konsultacijos vyko el. paštu. Kaip ir visose mokyklose, pasirinkau norimus dalykus. Mokiausi istorijos, lietuvių k., anglų k., matematikos, fizikos, geografijos, informacinių technologijų, verslo ir vadybos, tikybos. Dailės ir muzikos neturėjau. Skiriamas laikas mokslams priklausydavo nuo užduočių kiekio. Visada teikdavau pirmenybę namų darbams. Kartais viską atlikdavau per dieną, bet taip pat pasitaikydavo momentų, kai savaitės vos užtekdavo. Didžiausi sunkumai mokantis nuotoliniu būdu - nebuvimas klasėje ir negalėjimas gauti reikalingos konsultacijos akis į akį. Viską tekdavo daryti savarankiškai. Žinoma, mokytojai neatsisakydavo susisiekti internetu ir patarti, tačiau tai vis tiek nėra taip naudinga, kaip būnant tikroje klasėje. Mokytis sekėsi gerai, tačiau norėdavosi, kad būtų dar geriau. Rezultatai mokantis nuotoliniu būdu nepakito. Bendras metinis vidurkis buvo apie 9", - pasakojo vaikinas ir pridūrė, jog jį liūdina, kad mokiniai Lietuvoje mokosi dėl pažymių, o ne tai, kas padės gyvenime ko nors pasiekti. "Visi rašytojai, istorijos - dalykai, kurių seniausiai nebėra ir nebebus. Švietimo sistemą reikėtų atnaujinti, ji tiesiog pasenusi", - sakė Robertas.

Laikyti brandos egzaminų jaunuolis grįžo į Klaipėdą, tačiau baigęs mokyklą pasiliko Ispanijoje. "Svarbių priežasčių emigruoti nebuvo. Pagrindinė priežastis buvo ta, jog Ispanijoje jau daug metų gyvena mūsų giminė. Taip pat traukė puikus klimatas, šiluma. Žmonės, aplinka - viskas yra kitaip. Su šeima planuojame įkurti verslą. Aš asmeniškai sportuoju bei taip pat stengiuosi plėtoti savo smulkius projektus. Kitais metais planuoju stoti į vietinį universitetą", - pasidalino savo svajonėmis pašnekovas.

Dvigubas ugdymas

Šią vasarą į Italiją išvykusi klaipėdietė Sigita kartu išsivežė ir vienuolikmetę dukrą Paulą. "Verdenės" progimnaziją lankiusi mergaitė išvykdama pasirinko nuotolinio mokymo programą Šiaulių "Sandoros" progimnazijoje. "Išvykome laikinai, planuojame grįžti", - argumentavo savo pasirinkimą Komo mieste gyvenanti Sigita. Tačiau nusižengdama tvarkai moteris leidžia dukrą į mokyklą ir Italijoje. (Pagal taisykles vaikas gali mokytis tik vienoje mokykloje).

Mama pasakojo, jog dukrai iš pradžių svetimoje šalyje buvo labai sunku. "Pirmą savaitę praverkė, nors buvo paruošta, Klaipėdoje mokėsi privačiai. "Italijoje ne kartą lankėmės iki išsikraustymo, ir italų kalba buvo šiek tiek žinoma. Italijoje mokykla ir vaikai priėmė geranoriškai, nebuvo jokių patyčių. Tik dėl skirtingos švietimo sistemos Paula Italijoje mokosi vieneriais metais žemesnėje klasėje. Visa klasė stengiasi jai padėti, taip pat klasėje yra pakabinti lietuviški žodžiai, jei vaikai norėtų paklausti lietuviškai, nes italai visai nemoka anglų kalbos. Papildomas pedagogas dirba su Paula 3 kartus per savaitę", - pasakojo apie integracijos procesą Sigita.

Italijoje gyvenanti moteris pastebėjo, jog vaikai ugdomi visai kitaip: "Čia viskas vyksta žaidimo forma, daugiau laiko skiriama temai įsisavinti. Lietuvoje vaikai kenčia nuo per didelio krūvio, tačiau Lietuvoje mokymasis nuoseklesnis, greitesnis, sunkesnis. Dukra nori atgal į Lietuvą", - sakė pašnekovė.

Nuotolinis mokymasis, pasak Sigitos, - asmeniškas, pokalbiai su mokytoju vyksta skaipu. Mama kartais padeda dukrai, bet ne per daugiausiai, nes užduotys - lengvesnės, nei buvo mokykloje. "Aš nieko nedarau už ją, nes taip blogai būtų, jau geriau tegu gauna blogesnius pažymius, bet mokosi pati", - pažymi Sigita.

Paula nuotoliniu būdu mokosi visų dalykų, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama lietuvių kalbai, matematikai ir anglų. Kas 2-3 savaites mergaitė rašo kontrolinius darbus ir tiesiogiai internetu atlieka testus.

Klaipėdietės nuomone, nuotolinio mokymo programa "nėra skirta žiniom įgyti, o tik atlikti paskirtas funkcijas. Joks nuotolinis mokymasis nepakeis bendravimo su vaikais ir mokytojais tiesiogiai. Tačiau tai labai geras būdas, leidžiantis tėvams pasiimti vaikus į užsienį kartu.

Norvegijoje lengviau

Dovilė Šlianderytė iš Šiaulių išvykusi gyventi į Norvegiją taip pat iš pradžių mokėsi tiek nuotoliniu būdu, tiek norvegiškoje mokykloje. "Tėvai nebuvo įsitikinę, ar aš pritapsiu Norvegijoje, todėl nemečiau mokslų Lietuvoje, kad grįžus galėčiau tęsti. Pradžia buvo sunki, kol nemokėjau kalbos, bet norvegai - draugiški žmones, mokykloje daug padėdavo, mokytojai spausdindavo norvegiškus žodžius su vertimais į lietuvių kalbą. Išmokau kalbą per metus laiko, pripratau, nebuvo sunku adaptuotis. Norvegijoje mokytis lengviau. 10 klasėje mokslai kaip Lietuvoje 7 klasėje. Norvegijoje nėra būtinos tokios pamokos, kaip fizika, chemija, jas galima pasirinkti arba ne. Mokytis nuotoliniu būdu taip pat buvo lengviau nei mokykloje. Daug kas priklauso nuo mokytojų, kiek jie spaudžia. Vieni daug darbo duodavo, kitiems tik grįžusi į Šiaulius pasirodyti turėdavau. Vis dėlto mokytis dviejose šalyse vienu metu buvo per didelis krūvis - 10 klasėje nuotolinį mokymąsi nutraukiau ir visą dėmesį skyriau mokslams Norveijoje", - dalijosi savo patirtimi Dovilė. Baigusi mokyklą lietuvai studijavo verslą Didžiosios Britanijos universitete, o dabar grįžusi į Norvegiją ieško darbo.

Londone įveikė hiperaktyvumą

Simonas su mama į Londoną išvyko prieš 8 metus. Jam tada buvo 9-eri. Lietuvoje, Vilniaus mokykloje berniukas baigė tris klases, ketvirtaisiais mokslo metais mokėsi eksternu jau gyvendamas Londone. "Mokykla sudarė sąlygas Simonui mokytis eksternu. Duodavo programą, kurią anūkas turėdavo išmokti. Kai atvažiuodavo mokyklinių atostogų į Lietuvą, mudu su juo namuose mokėmės istorijos, lietuvių kalbos, matematikos. Dar kasdien dvi valandas su juo mokėsi korepetitorė. Per kiekvienas atostogas mokykloje atsisakitydavo po 3-4 dalykus", - prisiminė močiutė Rūta.

Močiutė prisiminė, jog Lietuvoje Simonui mokytis buvo sunku, nes jis buvo hiperaktyvus ir kasdien kildavo problemų. "Į Didžiąją Britaniją berniukas išskrido mokėdamas tik 20 angliškų žodžių, tokių kaip zuikis, arklys... Tačiau vos pradėjęs lankyti mokyklą Londone, neįtikėtinai greitai išmoko anglų kalbą. Jau po metų jis laisvai ir be akcento kalbėjo angliškai, tačiau hiperaktyvumas niekur nedingo. Mokykla stengėsi padėti. Su visais Simono mokytojais aptarėme jo elgesio ypatumus, suderinome veiksmus namuose ir mokykloje. Mokytoja kasdien paskambindavo, aptardavo praėjusią dieną, kas buvo gerai, o kas blogai. Jeigu jis klasėje trukdydavo kitiems vaikams mokytis, jį išvesdavo į kitą klasę ir ten specialiai tam skirta mokytoja mokydavosi su juo individualiai. Mokykloje buvo geranoriška, draugiška atmosfera, mokytojai mokėjo elgtis su hiperaktyviu vaiku, dažnai pagirdavo jį. Palaipsniui jis darėsi vis ramesnis. Gal jau treiji metai, kaip hiperaktyvumo problemos išnyko, nebekyla konfliktų su draugais, išmoko bendrauti. Dabar Antrus metus Simonas studijuoja koledže, sekasi labai gerai, iš profesijos gauna geriausius pažymius, niekada nepraleidžia paskaitų, nevėluoja", - savo anūko istoriją papasakojo močiutė.

Vaikams - nuobodu

Vilnietė Sonata su 14 metų sūnumi ir jau studente dukra išvyko gyventi į Tailandą. Iki lapkričio dar pasimokęs Vilniuje, vaikinas Tailande tęsia distancinį visų dalykų mokymą Ozo mokykloj.

"Distanciniam mokymui reikia disciplinos. Teko nemažai laiko ir pastangų tiek man, tiek sūnui, kad įgautume ritmą. Susidarėm pamokų tvarkaraštį ir taip, kaip standartinėje mokykloje savarankiškai mokėmės pagal mokytojų paruoštą medžiagą. Kiekvieną savaitę reikdavo išsiųsti atsiskaitymus, nusifilmuoti arba atsiskaityti skypu tam tikras užduotis. Kadangi mokėmės visą mokymo programą internetu, tuo pačiu ieškojom būdų, kaip sūnui socializuotis - lankėm meno, pianino būrelius, žaidėm badmintoną, stalo tenisą.

Distancinis mokymas yra labai geras sprendimas tuomet, kai reikia išvykti iš Lietuvos neilgam laikotarpiui, vėliau vaikams reikia draugų, sutikti realius mokytojus ir pan. Tiesa ir ta, kad nuotolinio mokymo pamokos galėtų būti šiek tiek įvairesnės ir įdomesnės. Dabar visas mokymas vyksta savarankiškai. Internetinėje platformoje sukelti vadovėliai, skaitai, mokaisi, tada atlieki namų darbus ir siunti įvertinimui. Kartą arba du kartus per savaitę galima susisiekti su mokytoju per skypą, paklausti, jei kažkas neaišku, bet iš principo tai yra vadovėlio skaitymas ir užduočių atlikimas. Toks mokymo būdas nėra lengvas ir suaugusiam, o vaikui norėtųsi šiek tiek dinamikios, galbūt video pamokų ir pan.

Tai ir buvo pagrindinis sunkumas - skatinti ir palaikyti vaiko motyvaciją. Jis man sakydavo, kad jaučiasi "kaip koks buhalteris" kasdien pildydamas po 5-6 word'o lapus įvairių užduočių. Šiemet dar ketiname mokytis lietuvių kalbos ir istorijos nuotoliniu būdu Ozo mokykloje, kad neatitrūkti nuo savo šaknų, bet pradžioj norėjau, kad sūnus adaptuotųsi gerai Tarptautinėje mokykloje Tailande, juk dabar jis viską mokosi angliškai ir yra jau 8-oje klasėje.

Iš principo, distancinis mokymas yra labai naudingas. Jis suteikia galimybes šeimai, nereikia palikti vaikų močiutėms ar dar kažkam. Bet pats mokymo būdas galėtų būti patobulintas. Aš pati labai daug mokausi nuotoliniu būdu. Visą laiką dalyvauju "Coursera" ir panašiuose kursuose. Kai kurie kursai yra be galo įdomūs ir įtraukiantys. Tikiu, kad tokius būtų galima parengti ir išvykusiems iš Lietuvos vaikams. Linkiu to Lietuvos mokykloms", - sakė Sonata.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder