Iš "garažų" persikels į modernias laboratorijas

Iš "garažų" persikels į modernias laboratorijas

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai žada nepasididžiuoti ir naujai atidarytose mokslinėse laboratorijose tirti, ar gyventojų atneštas vanduo, uogos ar daržovės tinkamos naudoti.

Vakar oficialiai atidarytas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto pastatas, į kurį investuota per 10,9 mln. Eur. Pasak instituto darbuotojų, pastate baigiamas įrengti tris laboratorijas galima vadinti vienomis geriausių Lietuvoje ne tik dėl techninių sprendimų, bet ir dėl turimos įrangos. Viliamasi, kad šis institutas taps proveržiu Klaipėdos universiteto istorijoje.

"Reikėtų paminėti, kad šita laboratorija yra baigiamasis Jūrinių tyrimų slėnio etapas. Dabar visas laboratorijas, kurios buvo išbarstytos po įvairius universiteto pastatus, sukelsime į vieną vietą. Labai gerai, kad mokslininkai galės dirbti kartu. Taip pat atsiveria visiškai kitokios technologinės galimybės", - minėjo Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Gasiūnaitė.

Pastate veiks Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorijos.

Z. Gasiūnaitė minėjo, kad laboratorijose atliekami tyrimai turėtų pagelbėti visuomenei susidoroti su kylančiais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, oro bei vandens tarša.

"Laboratorijos bus labai naudingos studentams, padės kelti mokslininko profesijos prestižą. Kokybiškais moksliniais tyrimais suinteresuotas ir verslas", - vardijo Z. Gasiūnaitė.

Jai antrino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Pasak jo, iki šiol direkcija daugelį tyrimų užsakydavo ne Klaipėdoje, dažnai tekdavo kreiptis net į kitų šalių mokslininkus.

"Taupydami laiką daugybę cheminių ir biocheminių tyrimų norėsime atlikti čia, šiose laboratorijose. Didžiulis turtas tokias laboratorijas turėti savo mieste. Tai geras pareiškimas, kad Klaipėdos universitetas yra savitas", - sakė A. Vaitkus.

Pristatydamas Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratoriją, jos vadovas doc. dr. Mindaugas Žilius neslėpė, kad vaikščiodamas po naujas modernias patalpas vis dar jaučiasi tarsi kosmose. Mokslininkas neslėpė, kad iki šiol nemažai tyrimų jis atlikdavo tiesiog savo garaže.

"Šią laboratoriją galima vadinti viena geriausių Lietuvoje - ne tik techniniais sprendimais, bet ir turima įranga, kurios vertė, beje, 3-4 kartus didesnė už "Ferrari" automobilio. Klaipėdos universitetą ši laboratorija perkelia visai į kitą lygį Lietuvos mastu. Ši laboratorija niekuo nenusileis aukščiausius standartus atitinkančioms geriausioms Europos laboratorijoms", - minėjo M. Žilius.

Mokslininkas pasakojo, jog naujoji įranga prisidės prie vėžio tyrimų, farmacijos, nes bus galima įžiūrėti ląstelių elementinę sudėtį.

"Šie prietaisai tokie jautrūs, kad, pavyzdžiui, šeštadienio rytą, paėmus mėginius iš Klaipėdos nuotekų valyklos, galėsime pasakyti, ar išvakarėse mieste padidėjo sunaudojamų narkotikų kiekis, ar ne", - kalbėjo M. Žilius.

Taip pat bus sprendžiamos problemos, susijusios su vandens kokybe Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantėje. Kita įranga padės nustatyti, ar dirvožemis yra stabilus ir tinkamas būsimo namo statybai.

Jis žadėjo, kad ir paprasti gyventojai galės atnešti į šią laboratoriją ištirti geriamąjį vandenį ar prekybos centre įsigytus produktus.

Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis pasakojo, kad jo vadovaujama laboratorija teiks paslaugas skystojo ir kietojo kuro bei biokuro tyrimų ir oro teršalų išmetimo tyrimų srityse.

"Sulaukėme dviejų rimtų laboratorijos įrangos papildymų: variklių darbo proceso tyrimų stendo, kur variklyje, esant įvairioms apkrovos sąlygoms, galėsime išbandyti savybes tiesiogiai: įvertinti jų efektyvumą, energetinius, ekologinius rodiklius, nustatyti, kokią įtaką oro teršalų išmetimui iš vidaus degimo variklio turi degalai ar jų mišinys. O antrasis įrenginys - pirmasis Lietuvoje veikiantis hidrolatakas, kuris mažesnėje skalėje imituoja jūros sąlygas įvairiems hidroobjektams. Jis užpildomas vandeniu, o vėliau jame sukuriamas bangavimas, kuris padeda nustatyti jūros bangavimo įtaką laivo korpusui", - pasakojo P. Rapalis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder