2017 m. lapkričio 20 d. 09:59 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Ikimokyklinių įstaigų ypatumai: ko galime pasimokyti iš Danijos?

(9)

2016-02-11, 10:01

Kristina PAULIKĖ, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė

Ikimokyklinių įstaigų ypatumai: ko galime pasimokyti iš Danijos? nuotrauka, foto

Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego, tačiau jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti.

© ITAR-TASS/SCANPIX nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama ikimokykliniam ugdymui, siekiama gerinti valstybinių ikimokyklinių institucijų paslaugų ir ugdymo kokybę, didinti prieinamumą ir tenkinti šiandienius šeimų poreikius, tačiau šiame sektoriuje vis dar laukiama žymesnių pokyčių, kurie leistų pasiūlyti kokybiškas ugdymo paslaugas bei padėtų rasti optimalų valdymo modelį.

Paanalizuokime Danijos ikimokyklinio ugdymo sistemą ir kai kuriais aspektais palyginkime su Lietuvos.

Kaip ruošiami specialistai?

Danijoje yra dvi ikimokyklinio ugdymo specialistus rengiančios pedagoginės mokslo įstaigos (seminarijos), kur mokslas trunka 3,5 metų. Jose galima rinktis šias specializacijas: darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais, darbą popamokinėje veikloje bei darbą su specialiųjų poreikių vaikais. Studijų programa labai skiriasi nuo Lietuvos mokslo įstaigų, rengiančių ikimokyklinio ugdymo specialistus. Danijos studentai turi labai mažai teorinių dalykų, o jų praktika trunka dvigubai ilgiau: viena - 3 mėn. ir dvi praktikos - po 6 mėn. Įdomu tai, kad baigusiems suteikiamas socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis.

Kvalifikacijos tobulinimas šioje šalyje yra brangus, todėl pedagogai siunčiami tobulintis tik prireikus. Pedagogams mokamos priemokos už stažą bei kvalifikacijos tobulinimą. Įdomu tai, kad šioje šalyje kvalifikacinių kategorijų ir privalomos atestacijos nėra.

Kompensuoja 75 proc.

Vaikui gimus tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo, vaikai užrašomi į eilę. Vaikai nuo šešių mėnesių iki dvejų metukų gali lankyti lopšelius arba yra prižiūrimi oficialiai dirbančių auklių, įdarbinamų savivaldybėse. Vaikai dažniausiai prižiūrimi pritaikytuose auklės namuose. Ji gali prižiūrėti ne daugiau nei penkis tokio amžiaus vaikus.

Nuo dvejų metų amžiaus vaikai eina į darželius. Mažiausiai 75 proc. išlaidų tiek lopšelyje, tiek pas auklę ar darželyje padengia savivaldybė. Jei šeima neturi pakankamai lėšų, savivaldybė sumoka visą sumą. Taip prižiūrimi 86 proc. danų vaikų.

Taip pat yra privačių lopšelių ir darželių, kur savivaldybė irgi padengia 75 proc. išlaidų.

Lopšeliuose ir darželiuose iki praėjusių metų pedagogų skaičius buvo atvirkščiai proporcingas vaiko amžiui, t. y. jei vaikui dveji metukai, tai vienas pedagogas - dviem vaikams, ir t.t. Dabar situacija keičiasi, nes krizės akivaizdoje imama taupyti.

Jei tėvai dėl kokių nors priežasčių nenori leisti vaikų į lopšelį, darželį ar pas auklę, bet vaikas auginamas namie, esama dienos centrų, į kuriuos rekomenduojama nusivesti vaiką kartą per savaitę bent kelioms valandoms, kad taip būtų bent minimaliai užtikrinta vaiko socializacija bei kalbos įgūdžiai.

Jei tėvams prireikia darželio anksčiau, o valstybinėse įstaigose vietų tuo metu nėra (tai būna labai retai), savivaldybė pati ieško būdų patenkinti tėvų poreikius - steigiamos globos paslaugas teikiančios grupės vaiko priežiūros dienos centruose ir pan. Kai ateina eilė, vaikai perkeliami į valstybinę ugdymo įstaigą.

Didelis lankstumas

Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas didelis lankstumas atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų darbo laikas diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 iki 17.45 val.) arba nuo 8 iki 12 (15) val. Taip pat esama paros laiko darželių, skirtų tėvams, dirbantiems naktimis. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos dėl darbo laiko sprendžia kartu su tėvais, kurie labai aktyviai dalyvauja ugdymo įstaigų veikloje.

Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego, tačiau jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti.

Labai populiaru vaikus grupėse ir mokyklose "sudrauginti", kviečiant bent po vieną skirtingą vaiką per savaitę į svečius. Tokiu būdu vaikai geriau pažįsta vienas kitą, mokosi bendrauti, bendradarbiauti.

Draudžiama blogai kalbėti apie darželio pedagogus ir kitus vaikus - taip mažinama patyčių.

Mokestis už darželį Danijoje yra diferencijuojamas ir priklauso nuo išbūto įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos - tėvai moka pusę kainos. Didesnis mokestis mokamas, jei įstaigoje teikiamos papildomos paslaugos: pailgintas ugdymo laikas, daugiau skiriama padėjėjų, organizuojami papildomi užsiėmimai ir pan.

Stambios įstaigos

Danijoje būdinga ugdymo įstaigas stambinti, nes tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir materialinius resursus. Dėl šios priežasties šioje šalyje didėja integruoto ugdymo institucijų skaičius, stengiamasi visas ugdymo paslaugas koncentruoti viename pastatų komplekse, todėl tėvai gali būti ramūs, kad po pamokų nereikės atsiprašyti iš darbo ir vaiko vežioti iš vienos įstaigos (mokyklos ar darželio) į kitą.

Reikia priminti, kad Danija - progresinių mokesčių šalis, persidirbti čia neapsimoka (galioja 37 savaitinių darbo valandų norma), todėl tėvai nėra linkę dirbti kelis darbus iki vėlumos ir turi galimybę pasiimti vaikus iš darželių anksčiau. Danijoje skatinamas šeimos ir darbo derinimas, kad tėvai kuo daugiau laiko skirtų vaikams.

Nagrinėjant Lietuvos ikimokyklinių įstaigų valdymo ypatumus, galima pastebėti, kad nepriklausomai nuo darželių grupių (vaikų) skaičiaus, vienai įstaigai vadovauja vienas vadovas.

Galbūt vertėtų pasimokyti iš Danijos ir pasvarstyti apie įstaigų valdymo optimizavimą sujungiant kelių darželių valdymą, priklausomai nuo jų dydžio ir paslaugų.

Žinia, Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose beveik nerasite psichologų, socialinių ar spec. pedagogų, kurių poreikis nuolat auga. Sutaupytos lėšos galėtų būti skiriamos būtent šių specialistų etatams.

Tėvų įtaka

Danijoje veikia ir visa tėvų atstovaujamoji/dalyvaujamoji organizacijų sistema: nuo grupių tėvų komitetų iki nacionalinės tėvų organizacijos. Visos organizacinės grandys bendradarbiauja ir veikia kaip vienas tinklas. Nors Lietuvoje turime kelias tėvų nevyriausybines organizacijas, tačiau jos nė kiek neprilygsta Danijos pavyzdžiui.

Svarbu ir tai, kad Danijos ugdymo įstaigos ir jų personalas labai palankiai vertina tėvų dalyvavimą ir supranta, kad kokybiškas ugdymas pasiekiamas veikiant visiems ugdytojams kartu. Nacionalinė tėvų organizacija turi regionines atstovybes, o šios vienija ugdymo įstaigų tėvų atstovus. Visas šis tinklas tėvams atstovauja įvairių lygmenų valdžios institucijose ir labai prisideda prie švietimo sistemos tobulinimo.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ONA

2016-12-19   20:55

IP: 86.100.102.165

SUTINKU REIKIA ĮSTAIGAS APJUNGTI KAI REIKALINGA TIEK DARŽELIŲ VEDĖJŲ, KADA DARŽELIAI IŠ EILĖS BŪNA PO 3-4 IR ATSTUMAI MAŽI. JUK PO PAVADUOTOJA PASTATAI IR OK. DAUGIAU AUKLĖTOJU UŽ TAS LĖŠAS ĮDARBINTU.

OOO

2016-12-18   21:25

IP: 86.100.107.99

Oi kaip aš džiaugčiausi , jei mano grupėje būtu kokie 10 vaikų... O ne kaip dabar - gauni 22 vaikus , kuriem tik tik suėjo 3 metukai. Tai bent darbas būtų.

mama

2016-02-14   11:33

IP: 85.232.132.151

mano nuomone,darželiuose vaikai auga kaip vienodi kareivukai-jokios asmenybės....

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas su Klaipėdos universiteto (KU) rektoriumi Eimučiu Juzeliūnu...

Savivaldybės buriasi dėl universiteto išsaugojimo nuotrauka, foto

Uostamiestyje vėl prisiminta tarptautinės mokyklos steigimo Klaipėdoje būtinybė. Iki tol, kol prasidės...

Vėl prisiminė tarptautinę mokyklą nuotrauka, foto

Vakar Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje prasidėjo karjeros savaitė, truksianti iki penktadienio. Įdomūs...

Būsimiems jūrininkams - ir apie laivybą, ir apie sveiką mitybą nuotrauka, foto

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako,...

Ramūnas Karbauskis: KU nebus jungiamas prie didesnio nuotrauka, foto

Pavadinimas, kaip ir vardas, gali būti lemtingas nuotrauka, foto

Sociumas, Šiandien tęsiame temą, iš kur kilo kai kurių populiariausių uostamiesčio įstaigėlių, kavinių...

Lapkričio 20-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Įspėja dėl stipraus vėjo ir gausaus lietaus nuotrauka, foto

Klaipėda, Dėl naktį Klaipėdoje prognozuojamo gausaus lietaus ir stipraus vėjo, Klaipėdos miesto savivaldybė...

Klaipėdą vėl skandina lietus nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdiečiams dar neatsigavus po savaitės pradžioje miestą skandinusios stichijos, sekmadienį po gausaus...

Sociumas, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 13 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 15 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...