Tiek E. Jovaiša, tiek V. Grubliauskas pabrėžė, kad universitetas Klaipėdoje tikrai liks, bet tikimasi kur kas rimtesnių transformacijų.
"Labai aiškiai matome, kad KU ir Klaipėdos regionui, ir Lietuvai yra reikalingas. Bet visi esame susirūpinę, kaip padaryti, kad jis dar būtų ir veiksmingas. Dabartinė situacija, studentų priėmimas tikrai yra prastas. Nežinau, kiek laiko dar universitetas gali gyvuoti su tokia vizija, kokią dabar turi", - po susitikimo kalbėjo E. Jovaiša.
Dar kartą buvo akcentuota, kad KU reikia apsispręsti, kuriose srityse jis yra stiprus.
"Reikia pakreipti universitetą į taikomųjų mokslų pusę, bet neužmirštant ir humanitarinių mokslų. Nes jei jų neliks Klaipėdoje, kas tyrinės jūsų praeitį, istoriją, kalbą, pajūrio gyvenimą nuo seniausių laikų?" - klausė Seimo komiteto pirmininkas.
E. Jovaiša net mostelėjo ranka į grindis, norėdamas vaizdžiai pailiustruoti, kokio lygio neva dabar yra KU. Tad esą reikėtų viską pradėti dėlioti iš naujo.
"Mes šiandien pasitarėme, kaip tai galėtume daryti. Seimas yra pareikalavęs ir įpareigojęs Vyriausybę iki gruodžio 1 dienos pateikti aiškų matymą. Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija bus surastas optimalus sprendimas. Visų šiandieniniame susitikime dalyvavusių žmonių manymu, miesto Savivaldybei turėtų būti suteiktos didesnės teisės valdyti universitetą. O ką tai reiškia ir į ką išvirs - parodys ateitis. Kol kas daugiau detalizuoti negaliu. Kaip žinote, smulkmenose slypi visi pavojai", - minėjo E. Jovaiša.
V. Grubliauskas palaikė mintį, kad miestas turėtų dalyvauti visuose su universiteto ateitimi susijusiuose procesuose.
"Gal ne tiek Klaipėdos savivaldybė, kiek Klaipėdos regionas yra vienas iš potencialių partnerių kalbant apie atsakomybės prisiėmimą bei universiteto ateities konstravimą, galbūt ir ateities valdymo modelį. Aš manau, kad tai pakankamai racionalu. Pasaulyje daug kur savivalda viena ar kita forma dalyvauja universitetų valdyme. Be abejo, tam visų pirma turėtų pritarti miesto Taryba, turėtų būti aišku, kokias teises turėtų Savivaldybė ar regionas, ko iš jų laukiama - kokių prisidėjimų ir kokia forma", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Pasak jo, visi diskusijoje dalyvavę šalies valdžios atstovai įsitikinę, kad KU situacija pakankamai dramatiška ir kelianti didelį nerimą.
"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad šiemet galutinis pirmakursių skaičius KU turėtų pasiekti tūkstantį. Pernai jų buvo 1 218, 2015-aisiais - 1 081. Tačiau patys universiteto atstovai dėl to situacijos nedramatizuoja. Esą bendras studentų skaičius ar jo augimas tampa nebesvarbus, nes universitetas žengia transformacijos keliu - nuo studijų prie mokslo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą