Gabių vaikų yra. O mokytojų?

Per ateinančius trejus metus uostamiestyje turės būti įkurta nauja įstaiga arba atskiros klasės ypač gabiems vaikams. Niekas neabejoja, kad mieste tokių netrūksta, tačiau ar bus itin gabių mokytojų, kurie juos ugdys?

Gabiųjų klasės ar net atskira įstaiga numatyta politikų jau patvirtintame Bendrojo Klaipėdos ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metais plane.

Jį pristačius sausio 26-osios Tarybos posėdyje,mero pavaduotojas Vytautas Čepas, tarp kurio kuruojamų sričių yra ir miesto vaikų bei suaugusiųjų švietimas, suabejojo, ar Klaipėdoje bus užtektinai mokytojų, kurie gebėtų ugdyti talentingus vaikus.

Kokybę rodo rezultatai

Vicemerui paprieštaravo savivaldybėje už švietimo proceso organizavimą atsakingos specialistės: "Kaip tai tokių mokytojų nėra? Yra, ir labai daug, jie puikiai paruošia savo auklėtinius valstybiniams egzaminams, šiuo atžvilgiu mūsų rodikliai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, labai geri. Kol kas tikrai negalima pasakyti, ar jie bus koncentruoti į vieną vietą, ar dirbs atskirai. Kol kas apie visa tai nedrąsu kalbėti, reikia bendros miesto nuomonės", - sakė Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė.

Praėjusiais metais 36 Klaipėdos mokyklų abiturientai už valstybinius brandos egzaminus gavo maksimalius - 100 balų - įvertinimus, buvo ir tokių, kurie šimtu procentų išlaikė net kelis valstybinius brandos egzaminus. Geriausius įvertinimus gavo "Ąžuolyno", Vytauto Didžiojo, Hermano Zudermano, "Vėtrungės" ir "Žaliakalnio" gimnazijų moksleiviai.

V. Kazakauskienė dar negalėjo atsakyti, ar būsimiesiems itin gabių moksleivių mokytojams bus keliami papildomi kvalifikaciniai reikalavimai.

"Apie visa tai dar bus daug diskutuojama visais lygiais. Dairomės patirčių, kur itin gabių mokinių ugdymas jau atskirtas. Pavyzdžiui, tai padaryta Kaune", - sakė vedėja.

Pirmenybė - jauniems specialistams

Uostamiesčio valdininkų paminėtas Kauno pavyzdys - VšĮ Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija, į kurią priimami tik labai sudėtingus testus išlaikę vaikai.

"Mano manymu, tokių įstaigų vadovai mokytojų atrankos konkursus turi organizuoti labai atsakingai", - teigė Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Formaliojo švietimo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė.

Anot jos, siekiant ugdymo kokybės, mokytojai savo galimybes privalo įrodyti ne tik įgytomis žiniomis bei diplomais.

"Mano nuomone, tokie pedagogai turi būti kvalifikuoti ne tik formaliai, ugdymo proceso metu remtis ne tik vadovėliais. Jie privalo mokėti sudominti netradiciniais būdais bei patys būti pasiruošę iššūkiams, kurie gali laukti bendraujant su pažangiu vaiku. Mano nuomone, 5-8 klasių mokiniui artimiausias yra jaunas specialistas", - sakė Vilija Adaškevičienė.

Ji teigė pastebėjusi, kad jauni mokytojai dažnai konsultuojasi su vyresniais kolegomis, ir vylėsi, kad ateityje mokytojai galės turėti savo padėjėjus - šiuo metu dėl skiriamo finansavimo tokios galimybės nėra.

"Mokytojas turi būti gabus dirbdamas su visais mokiniais", - akcentavo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė.

Motyvas - ne pinigai

KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis tvirtina, kad pedagogus renkasi labai ilgai ir kruopščiai. Įstatymai neleidžia pretendentams kelti aukštesnių reikalavimų ar siūlyti didesnį atlygį, tad siekiant juos pritraukti tenka pasukti galvą.

"Siūlome jiems laisvą darbo grafiką, maksimalią apsaugą nuo biurokratijos - visokių programų ir kitų dokumentų rašymo, taip pat leidžiame užsidirbti papildomai kitur. Tačiau pagrindinis motyvas - galimybė dirbti su vaikais, kurie iš tikrųjų nori mokytis. Tai yra "kabliukas", dėl kurio mokytojai nori dirbti mūsų įstaigoje", - sakė vadovas.

Jis nepritaria tam, kad jaunesnis mokytojas yra geresnis.

"Mūsų darbuotojų amžiaus vidurkis 45 metai. Sutikčiau tik su tuo, kad su talentingais vaikais neturėtų dirbti labai jau senų pažiūrų mokytojas", - mano B. Burgis.

Šviesiausias miestas

Tarybos nario Rimanto Taraškevičiaus manymu, puikų miesto pedagogų darbą atspindi ir tai, kad 2010 metais Švietimo ir mokslo ministerija Šviesiausio miesto apdovanojimą skyrė Klaipėdai.

Šis įvertinimas uostamiesčiui atiteko "už gerai sutvarkytą ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tinklą, tenkinantį mokinių poreikius lietuvių ir rusų mokomomis kalbomis, nuosekliai plėtojamą specialiojo ugdymo sistemą, aktyviai vykdomą mokyklų renovaciją. Taip pat už nuolatinį švietimo kokybės gerinimą ir įvairiapusio mokinių popamokinio užimtumo organizavimą."

Praėjusiais metais klaipėdiečiui pedagogui Edmundui Kvederiui įteikta Lietuvos metų mokytojo premija. Jis - jau trečiasis uostamiesčio atstovas, sulaukęs tokio įvetinimo. Anksčiau premijos skirtos Andrejui Fominui ir Stasei Alenskienei.

"Rodo rezultatai"

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Laima JUKNIENĖ:

Nėra čia ko komentuoti.
Žinoma, kad Klaipėdoje su gabiais mokiniais dirbti galinčių mokytojų netrūksta - jau dabar jų auklėtiniai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse įvairių dalykų olimpiadose, tampa jų nugalėtojais ar prizininkais, o šie rezultatai ir parodo ne tik mokinio, bet ir mokytojo gabumus.
Be to, su talentingų vaikų grupe dirbantys mokytojai galės tobulėti.
Pavyzdžiui, Vilniaus licėjuje dirba ne iš kažkur atvykę, o vietiniai mokytojai.