2018 m. spalio 24 d. 07:35 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Etatinio apmokėjimo rojus apkarto net neprasidėjęs

(9)

Etatinio apmokėjimo rojus apkarto net neprasidėjęs nuotrauka, foto

GERAI NE VISIEMS. Profesinių sąjungų atstovai svarsto, kad etatinio apmokėjimo tvarka naudinga nebent mažoms kaimo mokykloms, tačiau, pavyzdžiui, Klaipėdos pedagogams ji esą nepasitvirtino.

© „Fotolia" nuotr.

Šios savaitės pradžioje mokytojai sulaukė naujųjų atlyginimų. Tačiau vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos žadėtojo rojaus girdėti tik nusivylimo atodūsiai.

Dalis mokytojų piktinasi, kad įvedus etatinį apmokėjimą jie uždirba mažiau. Nesidžiaugia ir tie, kuriems atlyginimas keliais eurais iš tiesų padidėjo, nes, jų žodžiais tariant, už tuos papildomus grašius darbo pridėjo tiek, lyg gautų tūkstančius.

"Argi tai padidėjimas?"

Įtampa ir nusivylimas. Taip nedaugžodžiaudami pedagogai įvardija pastarųjų mėnesių mokyklose tvyrančią emociją. Nuotaika nepagerėjo, net ir gavus pirmąjį atlygį.

"Taip, atlyginimas man padidėjo 10 eurų. Bet ką šiuo metu reiškia tie 10 eurų? Tas pats, kaip ir nieko. Be to, ką aš žinau, gal ir neįvedus etatinio atlyginimo, man lygiai tiek pat atlyginimas būtų padidėjęs dėl to, kad turiu 15 metų darbo stažą?" - svarstė technologijų mokytojas Stasys.

Lietuvių kalbos mokytojai, ruošiančiai vaikus brandos egzaminui, sumoka mažiau nei už 2 rašinius per metus.

Lilija BRUČKIENĖ, mokytoja

Mokytojas tiesiai šviesiai rėžė, kad pedagoginį darbą šiais laikais gali dirbti nebent moterys, turinčios padoriai uždirbančius sutuoktinius, arba tie, kurie turi keletą darbų.

"Kitu atveju gali tik pats save kaltinti, kad esi nevykėlis ir tiek tegali uždirbti", - svarstė Stasys.

Šis pedagogas dirba ne tik valdiškoje, bet ir privačioje mokykloje. Kitaip neišgyventų, nes valdiškoje mokykloje po etatinio atlyginimo įvedimo "į rankas" gavo 701 eurą. Tiesa, iki viso etato jam trūksta šiek tiek krūvio - kol kas technologijų mokytojas gavo 0,95 etato.

Kolegė Vida, taip pat technologijų mokytoja, tarsi neturėtų kuo skųstis, jai atlyginimas padidėjo net 17 eurų. Tačiau džiaugsmo mažai.

NUOTAIKA. Neabejojama, kad dėl pastaruoju metu tvyrančios sumaišties dėl etatinio atlyginimo kenčia ir mokiniai, nes ir jie jaučia mokytojų nuotaikas. „Fotolia" nuotr.

"Už tuos 17 eurų turiu mažiausiai 5 papildomus darbus padaryti, ko anksčiau nereikėdavo. Pavyzdžiui, turiu puošti mokyklos vestibiulį, vesti papildomas pamokas ir t. t.", - kokių papildomų darbų prisidėjo, vardijo Vida.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, istorijos mokytoja Indrė sakė iki šiol nesuprantanti, ar jai atlyginimas nors kiek pasikeitė, ar ne.

"Nesuprantame, kaip įvedus etatinį atlyginimą yra skaičiuojamos atostogos. Atrodo, kad mes už jas dabar negausime pinigų. Tuomet koks čia padidėjimas?" - klausė istorijos mokytoja.

Pavargo nuo įtampos

Tačiau kalbinti pedagogai pripažino, kad labiausiai juos slegia mokyklose tvyranti įtampa, nepasitikėjimas ir nusivylimas.

"Apie rojų net kalbos negali būti. Atvirkščiai, pastaruosius keletą mėnesių situacija labiau priminė pragarą. Bendruomenė buvo sukiršinta, vieni ant kitų pyko, įtarinėjo. Dabar emocijos gal ir atslūgo, bet mokytojai tiesiog liūdni ir nusivylę", - pasakojo ir "Versmės" progimnazijos istorijos mokytoja Birutė Vareikienė.

"Žinau, kad yra tokių mokyklų, kur mokytojams griežtai prisakyta "išsėdėti valandas" iki 15-16 val, specialiai organizuojami metodiniai užsiėmimai. Gaudo už gerklės, jei kas nori išeiti anksčiau namo. Žodžiu, dabar su mokytojais elgiasi kaip su mažais vaikais. Argi tai ne absurdas?" - klausė Stasys.

"Jau gaila ir mokyklų administracijos, nes jie negali kontroliuoti ir suvaldyti įsismarkavusių ir nusivylusių pedagogų", - neslėpė ir mokytoja Vida.

Pasak B. Vareikienės, daugiausia nežinomybės pedagogams kelia vadinamoji trečioji kišenė, iš kurios mokytojams mokama už papildomą veiklą.

"Nelabai aišku, kokiais kriterijais remiamasi skirstant pinigus iš trečiosios kišenės", - svarstė B. Vareikienė.

Ir kai kurie kiti kalbinti pedagogai neslėpė, kad daugelyje mokyklų įtarinėjama, neva, etatinio atlyginimo įvedimas pasitarnavo tiems, kurie gerai sutaria su mokyklų vadovais. Esą dabar mokyklų direktoriai gali taip viską sutvarkyti, kad penkias pamokas per savaitę turintis pedagogas gaus tiek pat, kiek ir tas, kuris turi trisdešimt pamokų.

"Tiesiog mažiau pamokų turinčiam galima "prikurti" įvairiausių papildomų veiklų", - kaip viskas esą vyksta, teigė naująja tvarka pasipiktinę pedagogai. Pasak jų, liūdniausia, kad, įvedus etatinį apmokėjimą, nuvertėjo pati pamoka.

Jokių emocijų, tik skaičiai

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė socialinėje paskyroje detaliai papasakojo, kaip dabar skaičiuojamos nekontaktinės valandos ir kas iš to išėjo.

"Turiu 21 savaitinę pamoką arba 756 val. per metus. Mokau III, IV gimnazijos klases ir turiu vieną 6 klasę. Pagal naująją tvarką, man priskaičiavo 378 val. per metus - tai yra maksimalus nekontaktinių valandų skaičius. Taigi, yra 36 savaitės, kai vyksta pamokos, todėl per savaitę sumoka už 10,5 val. darbo. Štai čia ir prasideda linksmybės. Visų pirma, yra darbai, kurių niekaip neįmanoma išvengti: planų rašymas, pasiruošimas pamokoms, dienyno pildymas, darbų taisymas. Kaip tas 10,5 val. galima paskirstyti šitoms tiesiogiai su pamokomis susijusioms veikloms, kurios bet kuriuo atveju turi būti?" - klausia pedagogė.

Jos žiniomis, per savaitę jai sumokama už 3 val. pasiruošimo pamokoms. "8,57 min. skirtos ruoštis vienai pamokai. Iš esmės reiškia, kad spėsi ant stalo pasidėti vadovėlius ir pratybas, skubiai juos perversi, gal dar įsijungsi kompiuterį. Apie jokį individualizavimą, diferencijavimą, įdomesnės medžiagos paruošimą, papildomos informacijos rinkimą, inovatyvių metodų taikymą kalba net negali eiti", - ironizuoja L. Bručkienė.

Dar 3 val. kas savaitę skiriamos pildyti dienyną. Vadinasi, per tiek laiko mokytojas į dienyną turėtų spėti suvesti temas, lankomumą, pažymius, namų darbus, pastabas, komentarus, informaciją tėvams, kitiems mokyklos darbuotojams, mokiniams.

"Kaip tai įsivaizduojama?" - klausia mokytoja.

4 val. skiriamos darbams taisyti.

"Gimnazijos klasėse rašiniui ištaisyti ir surašyti komentarus, rekomendacijas reikia apie 30 min. Mano mokomose klasėse yra 52 IV kl. ir 23 III kl. mokiniai ir 30 šeštos klasės mokinių, kuriems per savaitę irgi reikia mažiausiai dviejų valandų. Vadinasi, jeigu taisau šeštokų darbus, per savaitę man sumoka už 4 III ir IV klasių mokinių rašinius. Kad ištaisyčiau visus, reikia 18, 75 savaičių. Išvada - lietuvių kalbos mokytojai, ruošiančiai vaikus brandos egzaminui (ir gyvenimui), sumoka mažiau nei už 2 rašinius per metus. Žinoma, galiu visai nevertinti šeštokų... Tada dar ir viena pastraipa per metus būtų apmokėta", - ironizavo L. Bručkienė.

Dar 0,5 val. per savaitę lieka planams rašyti ir visiems kitiems darbams atlikti...

L. Bručkienė suskaičiavo, kad pernai realiai dirbo 2786 kontaktines ir nekontaktines valandas. Įvedus etatinį apmokėjimą, buvo įrašytos 697 nekontaktinės valandos.

"Ir čia jau mokyklos vadovas niekuo negalėjo padėti. Toks tas etatinio apmokėjimo "rojus", - apmaudo neslėpė L. Bručkienė.

"Tikslas - ne pakelti atlyginimus"

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko, įvedus etatinį apmokėjimą, mokytojų atlyginimai pasikeitė labai nevienodai: vieniems esą atlyginimas didėjo ir 200-300 eurų, o kitiems - vos keliais. Tai priklauso nuo darbo krūvio, nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, nuo stažo.

"Ne kartą esame pabrėžę, kad etatinio tikslas nebuvo pakelti atlyginimus, o subalansuoti mokytojų darbo krūvius ir apmokėti už visus mokykloje atliekamus darbus, už kuriuos mokytojams geriausiu atveju būdavo tik padėkojama: darbą su tėvais, renginių organizavimą, dalyvavimą metodinėse grupėse bei projektuose ir pan.", - paaiškino A. Varanauskas.

Anot jo, realus darbo krūvis dėl naujos tvarkos neturėjo augti, nebent mokytojui prisidėjo daugiau pamokų.

"Tačiau tai susiję ne su nauja apmokėjimo tvarka, o klasių skaičiaus didėjimu mokyklose ar mokytojų mažėjimu", - teigė Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.

A. Varanauskas neslėpė, kad yra ir tokių atvejų, kai atlyginimai, lyginant su pernai, mažėja. Taip esą gali nutikti tik tada, jei sumažėjo mokytojo darbo krūvis dėl mažėjančio klasių ir pamokų skaičiaus, jei nustojo galioti terminuotas koeficiento didinimas, pavyzdžiui, praeitais metais mokytojas dirbo su 5 spec. poreikių vaikais ir dėl to jam buvo metams padidintas koeficientas.

"Pirmo etapo etatinio įvedimo metu galėjo atsirasti finansavimo netolygumų mokyklose, kuriose dirba daug mokytojų, turinčių didelį stažą ir aukštas kvalifikacines kategorijas, taip pat pradinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose, specialiosiose mokyklose. Tokiems netolygumams išlyginti savivaldybėms skiriamos papildomos lėšos, kurias jos gali perskirstyti mokykloms pagal jų finansinius poreikius", - aiškino A. Varanauskas.

Jis priminė, kad ši permaina paliečia daugiau kaip 1000 švietimo įstaigų ir 30 tūkst. mokytojų, tad esą normalu, kad apsiprasti su naujove reikia laiko.

"Juo labiau kad mokytojų apmokėjimo sistema nesikeitė kokius 50 metų. Pavyzdžiui, Estijoje įvedus etatinį prireikė poros metų viskam sustyguoti", - sakė A. Varanauskas.

Pasiteiravus, ar ministerija turi planą, kaip suvaldyti susiklosčiusią situaciją, ar tiesiog bus laukiama, kol emocijos ir aistros savaime nurims, ministrės patarėjas priminė, kad jau yra sudaryta etatinio koordinavimo darbo grupė. Specialistai kasdien lankosi mokyklose, kurios patiria sunkumų.

"Kai kur pastebime ir sąmoningą interesą pakenkti, sukelti įtampą. Tačiau net ir tose mokyklose atlyginimai sumokėti arba tai bus padaryta artimiausiu laiku ir pripažįstama: taip, atlyginimai daugumai didėja. Labai detalų vaizdą, kaip mokyklose keitėsi atlyginimai, matysime po kelių savaičių. Tada žinosime labai tiksliai, kaip mokyklose pasiskirstė 12 proc. didesnis mokytojų darbo užmokesčio fondas. Nuo kitų mokslo metų jis augs dar 9 proc.", - minėjo A. Varanauskas.

"Darbo daugiau, atlyginimas 80 eurų mažesnis"

Laima JUKNIENĖ, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė
Naujoji apmokėjimo sistema įnešė labai daug sumaišties. Atrodo, tarsi visi tampo tą pačią paklodę į savo pusę ir tiek. Atrodo, kad ne tik mokytojams, bet ir vadovams nėra aišku, kaip dabar skaičiuojamas atlyginimas.
Pavyzdžiui, buvo žadama, kad pedagogas, turintis 24 kontaktines valandas, tikrai turės etatą. Bet realybė kiek kitokia. Puikus pavyzdys esu aš - turiu 25 kontaktines valandas, turiu auklėjamąją klasę ir daugybę kitų priskirtų darbų, bet gavau tik 0,96 etato. Tad dirbu tiek pat kiek pernai, galbūt net daugiau, bet atlyginimas man sumažėjo 80 eurų.
Iš pedagogų girdėti skundai, kad kai kurių mokyklų vadovai dabar turi įrankį juos žeminti, elgtis tarsi su vergais. Nors sako, kad dabar mokytojui apmoka visus darbus. Tikrai taip nėra ir tegul nemeluoja.
Mano nuomone, ši nauja metodika tinka nebent mažoms kaimo mokykloms, tačiau ji visiškai nepasitvirtino tokiuose didmiesčiuose, kaip Klaipėda.
Be to, labai daug klausimų kelia, kaip ministerija skirstė tuos 17 milijonų. Pavyzdžiui, Klaipėdai iš tos dalies teko tik 2 proc., o, pavyzdžiui, Telšiams - 10 proc., Panevėžiui - 17 proc. Tikriausiai nereikia ir lyginti, kiek Klaipėdoje yra mokyklų ir mokytojų ir kiek jų yra Telšiuose ar Panevėžyje.

Reiškia nepasitikėjimą ministre ir prašo imtis priemonių

Spalio 8 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri esą nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei.
LŠDPS parlamentarų prašo skubiai imtis priemonių, kol procesai dėl tvyrančios nežinomybės, neapibrėžtumo bei nusivylimo nepasidarė visiškai nevaldomi.
"Akivaizdu, kad mokytojai nebepasitiki ministre. Tiek nežinomybės, įtampos ir susipriešinimo dar niekada nėra buvę. Todėl žmonių išrinkti Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę dėl katastrofiškos situacijos ir ją keisti", - komentuoja LŠDPS vadovas Andrius Navickas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

to

2018-10-12   13:42

IP: 78.61.175.29

Kokia tu aukletoja? Tu negali buti aukletoja jeigu nemyli vaiku. Darai geda visiems. O jei jau valgyti ir apsirengti ka neturi eidama i darba tai gal reiketu susirasti gera vyra. Bet kitas klausimas kas i tokia pikciurna ziures :D

Joana

2018-10-12   10:27

IP: 87.247.127.208

Jei jau neturi seimas ko gero pasiūlyti pedagogams, tai kam kelti tą sumaištį, juk nuo tų vadinamų ale pertvarkų priklauso mūsų vaikų mokslo kokybė.
Mūsų mokykloje pasikeitė daug mokytojų. Mokiniams vėl iš naujo reikia prisitaikyti prie mokytojų, o pastariesiems-prie naujų moksleivių.
SUMAIŠTIS IR CHAOSAS....

Auklėtoja

2018-10-12   09:30

IP: 86.100.68.153

Jūsų vaikai ir išaugs kaliniais ir recidivistais jei su jais nebus asmenybių- mokytojų.Jau nuo vienerių norėtumėt į darželius: valgom,miegam,einam pasivaikščioti,koncertai,pramogos.Kuo ne įpratimas prie režimo nuo mažų dienų? Vėliau- jokio streso.Esu aš ir aš esu svarbiausias.Visi kiti- seni,neįgalūs,tegu dvesia ir užleidžia MAN vietą.
Kolegos,mes pavasarį streikavom,nes mąstėm,o jūs vis BIJOTE ir laukiate priedų prie egzaminų.Jie galėjo neįvykti,jei būtume VIENINGI.
Jei visoj Lietuvoj užsidarytų bent savaitei visi darželiai ir mokyklos,tai greit visiems būtų aišku ar mokytojas turi valgyti,rengtis,išlaikyti šeimą.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos svarsto galimybę mokyklose įvesti valandos trukmės...

Mokyklose nori įvesti valandos trukmės pietų pertraukas nuotrauka, foto

Klaipėdos Simono Dacho moksleiviai kartu su mokytojais prisideda prie lankytinų uostamiesčio objektų...

Moksleivių sukurtas virtualus muziejus žavi klaipėdiečius nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultete neseniai apgintos net trys etnologijos...

Pasipildė etnologijos mokslininkų gretos nuotrauka, foto

"Savo darbe galiu realizuoti visas savo profesines svajones - kartais tampu aktore,...

Ramunė Gulbinskienė: "Tai ne profesija, o gyvenimo būdas" nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė spalio 24-ajai, trečiadieniui AVINAS. Šiandien jus gali nemaloniai nustebinti...

Sporto padangėje - "Mėmelio" vardas nuotrauka, foto

Sportas, Daugkartinių Lietuvos rankinio lygos čempionų Klaipėdos "Dragūno" pergalių įkvėpti klaipėdiečiai įkūrė dar...

Klaipėdietė triumfavo pasaulio čempionate nuotrauka, foto

Sportas, 21-erių klaipėdietė Evelina Stulginskaitė žibėjo Kaune vykusiame pasaulio kūno rengybos ("fitneso") čempionate....

ES pinigai plūstels kitais metais nuotrauka, foto

Euras, "Aš galiu užtikrinti ir drąsiai teigti, kad iki 2023-iųjų visos lėšos bus...

Įvairybės, Paskelbta prieš 35 min.

Sportas, Paskelbta prieš 12 val.

Sportas, Paskelbta prieš 12 val.

Euras, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...