E. Kūris: interesų grupės manipuliuoja studentais

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu dėl aukštojo mokslo nepatenkintos interesų grupės sąmoningai klaidina ir kursto studentus, sako buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris. Interviu Eltai jis demagogija pavadino kaltinimus, neva nutarimu buvo iškreipta Konstitucija ir suformuota doktrina, leisianti aukštosioms mokykloms nusikratyti atsakomybės visuomenei bei "apiplėšinėti studentus".

- Kovo mėnesį KT išaiškino, kad "Konstitucija valstybės biudžeto lėšomis apmokamą aukštąjį mokslą laiduoja ne visiems valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams". KT kritikuojamas, esą šis nutarimas neatitinka Konstitucijos, pagal kurią "gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas". Taigi ar KT neviršijo savo įgaliojimų?

- Jūsų pacituotas nutarimo sakinys turi tęsinį: vieni studentai yra priimti studijuoti valstybės lėšomis, kiti nepateko į valstybės nustatytą skaičių ir studijuoja savo lėšomis. Be šio tęsinio mintis iškreipiama. Būtent tai daro vadinamieji kritikai.

Kritikuoti KT madinga. Bet vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Kai kurie nutarimo kritikai taip sprendžia savo problemas. Vienas "nepripažintas genijus" (mano buvęs studentas) kviečia stalų laužyti. Pora profesorių negali pamiršti, kad KT nutraukė vieną bylą, kuria jie buvo suinteresuoti. Jie turi interesų, bet po KT nutarimo nebegali jų įgyvendinti. O tariasi esą vieninteliai aukštojo mokslo ekspertai. Lyg daugiau išmanančių nėra - profesūros, universitetų rektorių, studentų organizacijų. Tik tie pora - visų ekspertų ekspertai.

KT nutarimus perskaito nedaugelis. Nežinančiais lengva manipuliuoti. Prie Seimo protestavęs jaunimas buvo suklaidintas. Tegu jį kurstęs chemikas eksperimentuoja mėgintuvėliuose, o ne su jaunų žmonių protais. Bet jis gauna radijo laidą, kurią veda iš instituto, kuriame dėstau, pašalintas studentas. Ir aiškina priešingai, negu parašyta nutarime.

Dabar apie teisę. Konstitucija įpareigoja valstybę finansuoti gerai besimokančiųjų valstybinėse mokyklose studijas. KT tai parašė dar 2002 metais. Valstybinės mokyklos turi teikti kokybišką išsilavinimą, o studentai, jei mokosi gerai, už jį neturi mokėti - mokėti turi valstybė.

Bet valstybės įsipareigojimai nėra beribiai, nes ribotos yra valstybės finansinės galimybės. Matome, kad jos nėra tokios, kokių norėtų ne tik studentai, bet ir dėstytojai, mokytojai, gydytojai, žemdirbiai, kitos grupės. Taigi ir valstybės įsipareigojimui finansuoti aukštąjį išsilavinimą yra riba.

Valstybė turi teikti aukštosioms mokykloms užsakymus - kiek reikia fizikų, matematikų, teisininkų ir t. t. Už jų studijas ji privalo mokėti aukštosioms mokykloms realią kainą - tiek, kad išsilavinimas būtų kokybiškas.

O jei užsakymas mažesnis, nei yra pageidaujančių studijuoti tam tikrą specialybę ir jei aukštosios mokyklos turi galimybių mokyti didesnį skaičių studentų, jokia vyriausybė negali uždrausti žmonėms studijuoti savo lėšomis. Gali būti priimta daugiau studentų. Valstybė jų remti neprivalo. Gali, jei turi iš ko, bet neprivalo.

Pavyzdžiui, Istorijos fakultetui užsakoma priimti 40 studentų, o jis gali priimti 60. Taigi 40 bus finansuojami valstybės lėšomis, jei gerai mokysis, bet jei mokysis ne gerai, turės mokėti patys. Jei tokių gerai nesimokančių bus daug, gali būti sutaupyta valstybės lėšų. Jas galima naudoti įvairiai, taip pat ir paremiant gerai besimokančius studentus, įstojusius ne į valstybės finansuojamas vietas.

Tai štai koks tas išaiškinimas. Koks čia įgaliojimų viršijimas? Kaip dar galima išaiškinti?! Kad viskas visiems už dyka?! Kad tegu valstybė moka, net jei norinčių studijuoti tam tikrą specialybę yra daugiau, nei reikia, ir daugiau, negu ji gali finansuoti?! Bet valstybė - tai mes visi, jos lėšos - visų mūsų lėšos.

- KT nutarus, kad pagal Konstituciją valstybė negali riboti priimamų studentų skaičiaus, o realią studijų kainą nustato aukštosios mokyklos, pasigirdo nuomonių, jog tokia autonomija leidžia universitetams nusikratyti atsakomybės visuomenei ir valstybei, sudaro galimybes aukštosioms mokykloms "gelbėtis nuo bankroto apiplėšiant studentus".

- Demagogija. Valstybines aukštąsias mokyklas išlaiko valstybė. Prastai, bet išlaiko. Tačiau valstybėje turi būti racionali, subalansuota aukštojo mokslo politika - kiek ir kokių aukštųjų mokyklų, kiek ir kokių krypčių studentų reikia. Jei kuri nors mokykla nereikalinga, ji apskritai neturi būti finansuojama. Tokia mokykla gali būti sujungta su kita, išskaidyta, pagaliau uždaryta. Jokia autonomija čia nepadės.

Be to, aukštosios mokyklos gali priimti studentų ne tiek, kiek "nori", o tiek, kad galėtų suteikti kokybišką išsilavinimą. Kokybišką, ne bet kokį! Tegu iš Vyriausybės kabinetų joms nenurodinėja, kiek jos gali priimti studentų, o nustato studijų ir išsilavinimo kokybės standartus. Jei mokykla jų neatitinka, ji iš viso neturi gauti valstybės užsakymo ar priimti papildomų studentų. Turi būti monitoringas, kaip tų standartų laikomasi. Juk Konstitucijoje įrašyta, kad valstybė prižiūri mokymo įstaigų veiklą. Prižiūri, ne administruoja! Tai tegu prižiūri, o ne diktuoja skaičius, į lubas pažiūrėję.

Tie standartai nėra nustatyti. Pavyzdžiui, kodėl dieniniuose skyriuose paskaitos vyksta vakarais? Mokykla negalėtų priimti daugiau dieninio skyriaus studentų, juo labiau mokančių už savo studijas, jei negali jų mokyti dieną. Taigi yra natūralios ribos studentų skaičiui. Tegu atsakingos valstybės institucijos pagaliau išmoksta socialinės inžinerijos, o ne tik drausti arba leisti. Vien draudimų-leidimų teisė yra primityvi ir nieko nepadeda išspręsti.

Kalbėkime atvirai: jei mokyklos būtų priiminėjusios tik tiek studentų, kiek nustato ministerija, kai kurios iš jų išvis negalėtų veikti, nes studentų būtų per mažai, kad būtų palaikomas toks dėstytojų skaičius, kuris užtikrintų reikiamą mokslo lygį.

- Esate rašęs, kad KT nutarimų galia prilygsta pačiai Konstitucijai. Jei KT nutarimo tekstas nesutampa su Konstitucijos tekstu, ar tai nereiškia, kad devyni KT teisėjai keičia Konstituciją, kuriai pakeisti nustatytos griežtos procedūros?

- KT nutarimų galia išties prilygsta Konstitucijos galiai. Juos galima įveikti tik Konstitucijos pataisomis. Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta, kad nutarimų negalima įveikti išleidžiant įstatymą ar kitą teisės aktą.

Sakote, "tekstai nesutampa". Jie ir negali sutapti, nes KT aiškina Konstituciją, o ne perrašinėja. Konstitucijoje yra mažiau negu du šimtai straipsnių, daugelyje jų įtvirtinti bendri principai, kuriuos reikia aiškinti. Gyvenimas nuolat pateikia situacijų, kurios tiesiogiai Konstitucijoje neaprašytos. Jei kliautumės vien pažodiniu aiškinimu, daugelio klausimų apskritai negalėtume išspręsti. KT nuolat plėtoja Konstituciją, atskleidžia jos nuostatų prasmę ir "apaugina" jas doktrina. Tai ne Konstitucijos "keitimas". Beje, tą patį daro ir kiti teismai su įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

Pateiksiu pavyzdį, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui. Joje nustatyta, kad Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. O kas, jei Prezidentas yra sveikas ir Lietuvoje, bet negali eiti pareigų, nes (neduokdie) yra pagrobtas? Ar Seimo Pirmininkas turi jį pavaduoti? Aiškinant Konstituciją vien pažodžiui ši situacija yra neišsprendžiama.

Sakantys, kad Konstitucijai nereikia "tarpininkų", o KT neturi jos aiškinti, gudrauja (nesakysiu stipresnio žodžio). Ir čia pat patys pradeda ją aiškinti. Kodėl jų, dažnai atstovaujančių tam tikram interesui, aiškinimą turėtume vertinti kaip teisingą, o devynių įsigilinusių ir atsakomybę jaučiančių profesionalų - ne?!

KT nėra priėmęs nė vieno nutarimo, kuriame Konstituciją išaiškintų priešingai jos prasmei.

- Kokie saugikliai neleidžia KT iškreipti Konstitucijos?

- Yra saugikliai, susiję su KT formavimu. Teisėjus skiria Seimas, o kandidatus teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Žinoma, politinė konjunktūra gali padiktuoti įvairius paskyrimus. Lietuvoje didelių problemų šioje srityje nebuvo, bet įvairios šalys turi ir kitokios patirties.

Bet svarbesni kiti saugikliai. Nutarimus priima visa KT sudėtis, taigi jie visuomet yra nuodugniai apsvarstyti. Be to, yra profesinė garbė ir savigarba. Jei blefuosi prieš kitus aštuonis kolegas, atstovausi kitokiam interesui nei Konstitucijos viršenybė, pasiduosi išorinei įtakai, tave iškart "perkąs". Kaip profesionalas ir žmogus susikompromituosi. Todėl visi kalba tik teisiniais argumentais. Tam, kas viską vertina per politikos prizmę, tai nesuprantama.

- Minėjote interesų grupes. Kai kas sako, kad patys KT teisėjai gali būti interesų grupė, nes dirba aukštosiose mokyklose.

- Dauguma KT teisėjų tikrai dėsto universitetuose. Konstitucija tiesiogiai įtvirtina tokią galimybę. Dėsto ir kitų teismų teisėjai. Taip yra ne tik Lietuvoje. Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje valstybė apmoka teisėjams keliones į kitus miestus, kad jie galėtų dėstyti studentams.

KT sudėtyje, priėmusioje nutarimą dėl aukštojo mokslo, buvo šeši dėstantys teisėjai. Ne aštuoni, kaip sako tie kritikai. Pagal tų kritikų logiką KT negalėtų spręsti bylų dėl teismų, bylų dėl pensijų (nes yra teisėjų, sulaukusių arba sulauksiančių pensinio amžiaus), bylų dėl mokesčių (nes teisėjai taip pat moka mokesčius)...

Žmonės sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Jei jiems kyla tokių minčių, tai yra jų mąstymo ir sąžinės, o ne KT problema.

Eltos inf.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder