Abiturientų ašaros iš tinginystės

Abiturientų ašaros iš tinginystės

Šiemet vėl privalomas tapęs matematikos brandos egzaminas artėja vis sparčiau. Jo išvengti bandžiusiems abiturientams lieka vis mažiau laiko užpildyti matematikos žinių spragoms, nors teigiama, jog egzaminui išlaikyti pakaks ir B lygio žinių. „Vakaro žinios“ domėjosi, kas laukia Lietuvos mokinių ateityje, kai kasmet reikalaujama lengvesnių atsiskaitymų.

- Neseniai šalį sudrebino dešimtokų matematikos žinių rezultatai, kurie švelniai tariant, nuliūdino. Štai dviejose šalies mokyklose matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo visų dešimtokų rezultatų vidurkis - 1,67. Jei tarp dešimtokų situacija tokia prasta, ko tikėtis po šių metų matematikos brandos egzamino? - „Vakaro žinios“ paklausė buvusio ilgamečio Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus, docento, matematiko Bronislovo BURGIO.

- Pagrindinė bėda tai, kad valstybė orientuota į žemesnį nei vidurinis lygį. Valstybė stengiasi įtikti nemokšoms ir skriaudžia geriausius. Manoma, jog geriausiems pakanka ir 90 balų, esą toks rezultatas irgi gerai. Ne, negerai. Gerai yra 100 balų. Ir yra gal koks tūkstantis žmonių, kuriems balas, žemesnis nei 100, yra nelaimė ar net tragedija. Manau, tai yra patys geriausi ir teisingai mąstantys mokiniai, kurie nėra įpratę gyventi vidutiniškai, jie nori geriausio. Bet valstybė nori pateikti ir vieną kitą užduotį, kurių niekas neįveiktų.

Taip elgiamasi, nes nenorima, kad kiltų protestai, juk artėja rinkimai. Tai yra valstybės tragedija ir švietimo sistemos krizė. Manoma, jog gali ir visai nesimokyti mokykloje, bet vis tiek bus pasistengta, kad išlaikytum egzaminus ir galėtum eiti mokytis į aukštąją.

Bandymas įtikti tiems, kurie nesimoko, yra pražūtis. Taip mes einame į niekur. Reikia parodyti, kad jei tu nesimokai, tu jokiu būdu neturi galimybių baigti mokyklą. Juk trūksta darbininkų, specialistų. Laikas būtų pridaryti universitetų duris ir praverti profesinio rengimo mokyklų duris. Yra galimybių, tik prieš tai valstybė turi apsispręsti.

- Kasmet po brandos egzaminų kyla sumaištis dėl užduočių ir jų kokybės. Šiemet po privalomo matematikos egzamino reikėtų tikėtis to paties?

- Reikia pastebėti, kad visų lygių egzaminų užduotyse broko vis daugiau. Kyla klausimas, ar tie, kurie tas užduotis rengia, patys nėra iš to klano, kurie niekuomet nebuvo aukštumoje? Dabar kaip didžiausia valstybės paslaptis įslaptinti žmonės, kurie kuria užduotis. O juk po sesijos galima būtų pasiviešinti, pasididžiuoti. Kodėl tie žmonės slepiasi? Tai glumina ir verčia manyti, jog tie žmonės bijo pasirodyti, kad patys yra nemokšos.

- Kas jaunimo ir būsimų abiturientų laukia ateityje?

- Būsime Trečiojo pasaulio šalis, kurioje intelekto kaip ir nėra. Bus juodadarbiai, emigrantai, ateis iš kitų šalių tie, kurie bus mūsų protas, o mes dirbsime tik juodą darbą. Nenorėčiau tokios perspektyvos. Juolab kai genetinis fondas lietuvių yra labai geras. Gal didelės Vakarų šalys, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, gali sau leisti žemą vidutinį lygį, o NASA laboratorijose dirba aukščiausi protai, kurie, beje, daugelis iš Indijos, Pakistano ir Bangladešo. Didelė valstybė gali sau leisti žemą vidutinybę, o keli tūkstančiai gerų protų dirba universitetuose ir laboratorijose. Bet tai yra didelės valstybės privilegija. Mes sau neturėtume to leisti, nes mūsų yra per mažai. Būčiau linkęs, kad mes bendrąjį lygį keltume ir kad dauguma mūsų abiturientų būtų pranašesni už daugumą Amerikos abiturientų.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder