“Žaidimai” su krauju turi baigtis

Valstybiniai auditoriai neseniai paskelbė, kad nacionalinio turto - donorų kraujo plazmos - perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad plazmos perdirbimo klausimai iki šiol nėra tinkamai reglamentuoti, ir žada imtis priemonių.

Kilo neaiškumų

Auditoriai konstatavo, kad į užsienį iš Lietuvos išvežama apie du trečdalius iš donorų kraujo atskirtos ir gydyti šalyje nesunaudotos kraujo plazmos. Viena kraujo donorystės įstaiga kraujo plazmą pardavė Austrijos kraujo plazmos perdirbėjai, o kita ją perdirbo Vokietijoje. Tačiau pastaroji į Lietuvą parvežė tik dalį iš plazmos pagamintų preparatų. Likę plazmos produktai, iš kurių gaminami brangesni preparatai, buvo parduoti plazmą perdirbusiai Vokietijos įmonei. 2006-2008 m. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. litrų kraujo plazmos.

Auditorių nuomone, Lietuvoje veikiančios kraujo donorystės įstaigos už parduotą kraujo plazmą gautas lėšas turėtų grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nes būtent šio fondo lėšomis apmokamas visos kraujo plazmos paruošimas. Audito ataskaitoje pažymima, kad SAM ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) nepakankamai kontroliavo plazmos išvežimą ir jos perdirbimą.

Auditoriams kilo įtarimų, kad ne visa nurašyta perdirbta plazma buvo efektyviai panaudota. Nacionalinis kraujo centras (NKC) plazmą nurašo kaip panaudotą, kai į Lietuvą parvežamas nors vienas išgautas kraujo preparatas, nors gali būti pagaminami keturi skirtingi kraujo preparatai. Taip pat nustatyta atvejų, kai vienai kraujo preparatų serijai pagaminti buvo naudojama plazma iš skirtingų siuntų. NKC neturi parengęs tvarkos, nustatančios, kaip turėtų būti nurašoma panaudota kraujo plazma.

Ekonomiškai nenaudinga

Auditoriai taip pat mano, kad kraujo preparatų gamyba užsienyje iš Lietuvoje paruoštos plazmos nėra ekonomiškai naudinga, nes taip pagaminti kraujo preparatai kainuoja gerokai brangiau negu šiuos preparatus perkant centralizuotai. Todėl būtų racionaliau visą Lietuvos gydymo įstaigose nepanaudotą kraujo plazmą parduoti, o joms reikalingus kraujo preparatus pirkti centralizuotai, už parduotą plazmą gautas lėšas panaudojant donorų kraujui paruošti.

Audito metu konstatuota, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies nėra pakankamai reglamentuotas - teisės aktai nenustato, kada, kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti grąžinta į Lietuvą. Taip pat nenumatyta, kaip turėtų būti naudojamos už parduotą plazmą ar jos tarpinius produktus gautos lėšos ir kas turėtų kontroliuoti jų panaudojimą.

“Netoleruotina, kad donorų kraujo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas”, - paskelbusi audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Jos teigimu, šios sistemos kontrolės neužtikrino SAM.

Kepurė dega?

Kai tik buvo paviešintos audito išvados, NKC suskubo išplatinti pranešimą, kuriame paneigė informaciją, kad centras parduoda kraujo donorų plazmą ir esą iš to gaudamas pelną daro žalą valstybei.

Kaip teigia NKC atstovai, nuo 2004 m. centro veiklą, taip pat ir kraujo preparatų gamybą iš plazmos valstybinės institucijos tikrino daugiau nei 40 kartų. Pažeidimų nebuvo nustatyta.

NKC teigia, kad į preparatus perdirba tik tą kraujo plazmą, kuri lieka nepanaudota klinikiniais tikslais. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sudarytos darbo grupės išvadomis ir rekomendacijomis, NKC sudarė sutartį su plazmos perdirbėju dėl plazmos perdirbimo į vaistinius preparatus. Už nepanaudotus plazmos produktus, nepažeidžiant jokių teisės aktų, NKC plazmos perdirbėjai pervedė lėšas, jų dalis buvo grąžinta į PSDF biudžetą, kita dalis panaudota NKC įstatuose numatytai veiklai: donorų kraujui paruošti ir kraujo saugumui užtikrinti.

“NKC nesipelno iš kraujo donorų surinkto kraujo, neužsiima komerciniu kraujo plazmos surinkimu, o tik sprendžia nepanaudotos kraujo plazmos panaudojimo problemą, - teigiama pranešime. - Be to, NKC nėra vienintelė įstaiga Lietuvoje, surenkanti kraują iš donorų, todėl negali atsakyti ir už kitų kraujo donorystės veiklą vykdančių įstaigų veiklą”.

Komentaras

Artūras SKIKAS

Sveikatos apsaugos viceministras

Tie “žaidimai” turėtų baigtis. Mes manome, kad visą šį procesą reikėtų reglamentuoti nuo pirmo iki paskutinio žingsnio, ir apsispręsti, ką ir kaip mes darome.

Kontrolės buvo mažai - aš tai pripažįstu. Audituojamas laikotarpis - 2006-2008 m. - ko gero, kažkam buvo geri metai. Buvo daroma kaip noriu, kada noriu, ką noriu. Kadangi pinigų biudžete buvo pakankamai, tai viskas visiems buvo gerai, niekas per daug ir nežiūrėjo, nekontroliavo.

Tačiau toliau taip nebus. Reikia pasižiūrėti, ar kraujo plazmos produktus pigiau yra pirkti pagamintus iš Lietuvoje paruoštos plazmos, ar centralizuotai. Reikės pasiklausti kitų šalių patirties - ar joms tikrai neišeina pigiau, o tuo aš esu beveik 100 proc. įsitikinęs. Reikia šiuos klausimus aiškintis, o ne priimti sprendimus vadovaujantis tik tais duomenimis, kuriuos mums duoda - kad yra taip ir niekaip kitaip. Tad tiesiog reikės pasitikrinti, nes mūsų šalyje kito analogo nėra ir nėra su kuo palyginti.

NKC iki 2008 m. pavasario buvo vienintelė įstaiga, kuri valdė Nacionalinės kraujo programos pinigus. Natūralu, kad pinigų valdytojas tokiu atveju ir yra atsakingas, dėl to į juos dabar ir nukreiptos visos strėlės. Sutinku, steigėjas turėjo kontroliuoti procesą - kaip vyksta, kas vyksta. Tačiau susigriebta kažkodėl tik dabar. Tai man yra keista.

Mes dar šiemet mėginsime viską patikrinti ir išdėlioti kuo aiškiau - nuo kraujo paėmimo iki produktų, pagamintų iš kraujo plazmos, grąžinimo, kad visas plazmos kelias būtų aprašytas ir reglamentuotas labai aiškiai. Kai kuri nors vieta nėra reglamentuota, palikta niša, tai kas gali paneigti, kad... Tačiau nežinome, kaip buvo, kas buvo.

Kai viskas bus reglamentuota, žaidimo taisyklės bus mūsų - mes spręsime, kaip turi būti elgiamasi su plazma, iš jos pagamintais produktais ir gaunamais pinigais. Kraujo plazmai gauti naudojamos PSDF biudžeto lėšos, o už galutinius produktus gaunamos lėšos grąžinamos įstaigai. Tačiau įstaiga juk ne savo, o PSDF pinigus investuoja, valstybės pinigai “dirba”. Tad, mano manymu, būtina reglamentuoti tą paskutinę grandį - už preparatus gautų lėšų grąžinimą. Pinigai turėtų būti grąžinami į PSDF biudžetą reglamentuojant, kad jie paskui būtų skiriami vėl tai pačiai Nacionalinei kraujo programai įgyvendinti, o ne naudojami kam nors kitam. Tada ta sistema galėtų pati išsilaikyti ir nereikėtų papildomai augančių lėšų šiam reikalui. Toks yra mūsų tikslas - leidžiant užsidirbti ir kontroliuojant procesą didinti pajamų skaičių ir lėšas grąžinti atgal į sistemą, kad ji galėtų normaliai funkcionuoti. Galbūt tada ateityje galėtume sau leisti įsigyti ir brangesnių, geresnių kraujo preparatų, kurie dabar mums neprieinami.

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”