Klaipėdos visuomenės sveikatos centre birželio pradžioje vyko Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) surengta konferencija "Fluoras geriamajame vandenyje“.
Renginiu siekta atkreipti dėmesį į vieną iš geriamojo vandens problemų – padidėjusį fluoro kiekį Lietuvos Šiaurės Vakarų regiono vandenyje.
Pranešimus konferencijos metu skaitė ir problemą įvairiapusiškai nagrinėjo įvairių sričių atstovai – aplinkosaugos (vandens paslaugų tiekimo), geologijos, odontologijos, geriamojo vandens kontrolės, visuomenės sveikatos specialistai.
"Fluoro koncentracija skirtinguose Lietuvos regionuose yra skirtinga. Ši konferencija suorganizuota Klaipėdoje neatsitiktinai – fluoro kiekis kai kurių Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vandenviečių geriamajame vandenyje viršija leistinas normas ir tai kelia nerimą“, – teigia konferencijos organizatorė VVSPT atstovė Ilona Drulytė.
Konferencijos metu dalyviai pateikė įvairių duomenų, parodančių, kad iš tiesų nemaža dalis Lietuvos gyventojų vartoja nesaugų vandenį, ir ieškojo sprendimo būdų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovės Vilijos Galdikienės žiniomis, tokių žmonių Lietuvoje yra apie 100 000.
Labiausiai nukenčia vaikai
„Pagrindinė problema, su kuria susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, – apie fluoro poveikį žmogaus sveikatai pasakoja odontologė profesorė Irena Balčiūnienė. – Ši liga atsiranda vaikystėje, ilgą laiką vartojant geriamąjį vandenį, kuriame fluoro koncentracija didesnė nei 1,5 mg/l. Kai kuriems vaikams žalinga gali būti ir mažesnė koncentracija (1 mg/l). Tai priklauso nuo bendros vaiko sveikatos būklės ir suvartojamo vandens kiekio.“
VMVT, kontroliuojančios geriamojo vandens tiekėjus, duomenimis, 2008 m. Palangos gyventojai gėrė vandenį, kuriame fluoridų koncentracija siekė 2,56 mg/l, Šventosios – 2,78 mg/l, Kelmės – 2,78 mg/l.
Profesorė Irena Balčiūnienė nerekomenduoja naudoti dantų pastų, turinčių fluoro, visiems vaikams iki penkerių metų (nepriklausomai nuo gyvenamojo regiono ir nuo vandens kokybės), nes jie dar nemoka išskalauti burnos ir gali praryti pastos. Taip į organizmą patenka fluoro, kuris gali tapti dantų fluorozės priežastimi. Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vaikams patariama gerti daugiau pieno, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį. Reikėtų stengtis kuo dažniau savaitgaliais, atostogų metu išvežti vaikus į kitus regionus, kur vanduo nėra pernelyg fluoruotas arba vandenį iš čiaupo kartais pakeisti fasuotu vandeniu, sultimis, kitais gėrimais. Mažas fluoro kiekis (apie 1 mg/l) geriamajame vandenyje, kaip ir dantų pastų, turinčių fluoro, naudojimas, yra naudingas dantims.
Už geriamąjį vandenį atsakingos savivaldybės
Be geriamojo vandens žmogus negali išgyventi. Nuo to, kokį vandenį jis geria, priklauso jo sveikata. Todėl geriamojo vandens tiekimo ir jo kokybės užtikrinimo klausimus sprendžia valstybė. Geriamojo vandens tiekimą reglamentuoja Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai. Pasak aplinkos ministerijos atstovės Vilmos Karosienės, už atskirų regionų, vietovių aprūpinimą vandeniu atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono savivaldybės įvairiai sprendžia su fluoru susijusias vandens problemas, statomi vandens gerinimo įrenginiai, tačiau iki šiol ji vis dar aktuali kai kuriose Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių savivaldybėse. Šių metų pavasarį Palangos mieste, panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, pradėjo veikti vandens gerinimo įrenginiai, šalinantys fluorą. Pasak įrenginius sumontavusios ir prižiūrinčios įmonės technikos direktoriaus Algerdo Laužiko, fluoro šalinimas yra sudėtinga procedūra, reikalaujanti didelių investicijų.
Kitos savivaldybės taip pat įsipareigojusios artimiausiu metu įsidiegti fluoridų šalinimo technologijas.
Geriausio sprendimo paieškos
„Fluoras yra gamtinė medžiaga, jos kiekis skiriasi ne tik skirtingose Lietuvos vietovėse, bet ir skirtinguose vandens gręžiniuose. Gali būti, kad išgręžus naują gręžinį toje pačioje vietovėje, vanduo bus mažiau fluoruotas, – svarsto Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. – Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Galbūt vertėtų pabandyti šalia esamų gręžinių daryti naujus ir vandenį, gaunamą iš skirtingų sluoksnių, maišyti. Taip fluoro koncentracija galėtų būti sumažinama mažesnėmis sąnaudomis.“
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad siekiant išspręsti fluoro problemą, būtina skatinti visų atsakingų politikų ir valstybės institucijų darbą, stiprinant valstybės politiką, taip pat reikia ieškoti naujų veiksmingų vandens gerinimo būdų. Ypatingai svarbu, kad apie problemą žinotų ne tik visuomenės sveikatos ir kontrolės institucijos, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, ypač stomatologai, bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai. Kol ieškoma išeičių, kol vanduo visuose Lietuvos regionuose taps geresnis, būtina informuoti žmones apie geriamojo vandens kokybę, apie būdus, kaip išvengti neigiamo poveikio, kurį gali sukelti nesaugus vanduo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą