Šis tas iš mamos "elementoriaus"...

Pataria pediatras

Visa aplink sužydėjo, oras gražus, o vaikai vis tiek serga - kodėl? Kiekviena liga kelia mamai daugybę klausimų: ką padariau ne taip? Kaip vaiką maitinti, grūdinti, saugoti nuo per kaitrios saulės ir net kuo apauti, kalbamės su gydytoja pediatre Audrone MACIENE.

Nuo daugelio ligų išgelbėtų skiepai

"Labiausiai kelia nerimą tai, jog iš pažiūros visai sveiki vaikai, suserga virusine infekcija, o ją gydant paaiškėja, kad jo organizme vyksta onkologinis procesas. Net mažiems vaikams pasitaiko retų onkologinių susirgimų; yra įgimtų dalykų, tačiau yra ir veiksnių, kurių priežasties nežinome," - sakė gydytoja.

- Na, o kalbant apie šį pavasarį, staiga atšilus orams, judrūs vaikai iškart nusimeta šiltesnius drabužėlius, ir prasideda virusinės infekcijos. Dieną jie gal ir galėtų lakstyti pusnuogiai, bet ne iš ankstyvo ryto, kai naktį dar pasitaiko šalnų - tuomet peršti geklę, prasideda pūlingi tonzilitai, tracheitai, užsitęsę sausi kosuliai; tai būdinga šiam sezonui.

Jei vaikas sukarščiuoja, mama girdo jį šiltais skysčiais, mažina temperatūrą paracetamoliu, bet jeigu antrą - trečią parą vaikas vis dar karščiuoja, būtina pasirodyti apylinkės pediatrui, kad vėliau nebūtų komplikacijų.

Aktualu paskiepyti vaikus nuo erkinio encefalito, nes jau prasidėjo erkių sezonas. Gaila, kad tėveliai vangiai atsiliepė į kvietimą skiepyti vaikus iš rudens. Tai aktualu ypač tiems, kurie dažnai keliauja į gamtą, kad ir pamėgtąjį Girulių mišką, kur erkės ypač aktyvios. Jeigu Laimo borelijomis užsikrečiama vėliau, kai erkė, atsigėrusi kraujo, jį atpila, tai erkiniu encefalitu užsikrečiama iškart, įkandus erkei.

Jeigu įtariate, kad vaikui galėjo įsisegti erkė, reikia skiepytis. Simptomatika židininė: parezė, paralyžiai, ir pasekmės gali būti dar sunkesnės. Erkinio encefalito požymiai: aukšta temperatūra, galvos skausmas, vėmimas, o vėliau vaikas gali silpniau valdyti ranką, jo veidas gali būti persuktas. Jeigu vaikas karščiuoja, nors nematome ryškių kataralinių reiškinių, bet mama sako, kad galėjo įkąsti erkė, būtina kreiptis į infekcinių ligų gydytoją.

Kodėl beria ir skauda pilvą?

Iš tiesų aibę vaikų vargina pilvo skausmai; tam turi įtakos tai, jog mokyklinukai valgo ne šiltą maistą mokyklos valgykloje, o dienpinigius išleidžia čipsams, kokakolai, gėrimams su saldikliais - tai peilis skrandžiui, toks maistas dažniausiai ir sukelia vėmimą. Jeigu tai nesusiję su infekcine liga, ištyrus nerandama patologijos - kalta netinkama mityba.

Kartais mamos skundžiasi: "Mano vaikas nevalgo", tada sakau: neduokit valgyti dieną, kitą, ir sutrikęs mitybos režimas atsistatys. Paaiškėja, kad tarp pusryčių ir pietų vaikas būna suvalgęs riestainį ar sausainių. Nesaikingas pieno gėrimas mažina apetitą; taip, pienas - vaistai, bet vaistus geriame su saiku.

Daugėja alergijų net nuo naujagimystės, net kūdikiams, maitinamiems krūtimi. Prasideda bėrimai, ypač kai pradedama kūdikį maitinti dirbtiniu maistu. Krūtimi maitinančioms motinoms nėra ypatingų dietų, tačiau jeigu ji netenka apetito, jai vystosi mažakraujystė, kuri per pieną gali persiduoti kūdikiui. Žindyvėms vertėtų vengti citrusinių vaisių, uogų, kaip mes sakome, viso, kad raudona ir gali alergizuoti. O šiaip motinos pienas yra nepakeičiamas. Kartais mama nuogąstauja, kad jos pienas gal yra per liesas, vaikutis neprivalgo, bet taip nėra - kiekvienam vaikui jo motinos pienas pats geriausias. Maitinančios motinos dirglumas, nervingumas, aišku, persiduoda vaikui, jis būna neramus ir naktį prasčiau miega".

Gydytoja sakė, jog jau penkiolika metų nematė tymais sergančių vaikų, sėkingai vakcinuojama ir nuo kartais mirtinai pavojingo kokliušo, tačiau vėjauraupiais jau pora mėnesių serga miesto darželinukai. Po penketo dienų būklė pradeda gerėti, tik, kad nebūtų komplikacijų, nereikėtų tomis dienomis leisti vaiką į lauką, net jei šis nekarščiuoja, nes ligos procesas organizme vyksta.

Šiuo metu nuo vėjaraupių skiepijamos ir jais nepersirgusios paauglės, nes manoma, kad ir sirgus jais, virusas lieka organizme ir vėliau gali pasireikšti kaip juostinė pūslelinė, beje, itin skausminga.

Kaip grūdinti pėdutes

Iki trejų metų visi vaikai turi fiziologinę pilnapadystę. Gydytoja nepritaria tam, kad vaikas visą laiką namuose lakstytų basas; reikia šlepečių su kulniuku, kad formuotųsi pėdos skliautas.

Vasarą sveika basiems lakstyti po rupų smėlį ir per akmenukus - tai geriausias masažas padukams. Net ėmusis priemonių, pasitaiko plokščiapėdystė, ir, ortopedų požiūriu, supinatoriai plokščiapėdystės neištaiso, tik palengvina, kad vaikui mažiau skaudėtų ir kad ne taip greit susidėvėtų batai; kartais plokščiapėdystė lieka visam gyvenimui.

Viena motina išsigando, kai dviejų metų dukrelė ėmė kristi vaikščiodama; įtarė artritą, bet paaiškėjo, kad mergaitė turi polinkį šleivapėdystei. Šleivapėdystė, pasak gydytojos - tai ir įgimti dalykai, atsiranda dėl netinkamos avalynės ir dėl nežinomų priežasčių.

Mažyliams visiškai netinka kedai, nes neturi paduko, formuojančio pėdos skliautą, todėl ortopedai pyksta, kai tėvai leidžia vaikams dėvėti kedus kasdien, nes jie skirti vien sportui.

Paplūdimio pavojai

Gydytoja sunerimusi ir dėl to, kad vasarą mamos deginasi paplūdimy, mėnesio dviejų lėliukus laikydamos per pačią kaitrą. Arba paguldo vežimėlyje, jį uždengia - tai yra dar baisiau, nes vežimėlyje vaikutis gali gauti šiluminį smūgį; oras ten visiškai necirkuliuoja, ir yra dar karščiau, negu lauke.

Prie jūros su vaikeliu reikėtų eiti nuo 9 iki 11 valandos arba nuo 16 - 17, kai saulė nebeaktyvi, ir galima išbūti saulėje 15 - 20 minučių. Susiruošusios į gamtą mamos turėtų į rankinę įsimest tavegilo, tepalų ar purškiklių nuo vabzdžių. Būna, veidelis ir rankos sutinsta ir įkandus uodui; jeigu alerginė reakcija itin ryški, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.

Grūdinti vaikus reikia nuo naujagimystės, neapkloti per šiltai, nes kuo vėsiau laikysime vaiką, tuo jis augs sveikesnis. Gydytojai ne sykį teko namuose nuimti vaikams kepurytes, nes su jomis odelė tuoj prakaituoja, kūnelį išberia. Langas gali būti atviras; augantis šiltnamio sąlygomis vaikas linkęs sirgti.

Gydytoja džiaugiasi, kad yra tokių mamų, kai ir darganotu oru, net per lietų vaikšto su vaikais lauke. Nėra blogo oro pasivaikščiojimams, nebent kiltų pūga, uraganas. Vaiką reikia laikyti švariai, bet per didelis sterilumas namuose neapsaugo nuo alergijų išėjus į miestą.

Nereikėtų bijot leisti vaikui laisvai žaisti, išsimurzinti; jis turi turėt kontaktą su aplinkoje esančiais ligų sukėlėjais, tuomet formuojasi imuninė sistema ir vaikas su jais kovoja. Teko gydyti berniuką, nelankiusį darželio ir nesirgusį; pradėjęs lankyti mokyklą, kontaktuodamas su bendraamžiais, jis nuolat sirgo.

Geriausi vitaminai - obuoliai, šviežios daržovės, bet ankstyvą pavasarį ir paaugliams, turintiems didelį protinį krūvį, rekomenduojamas polivitaminų su mikroelementais kursas. Kad nesivystytų mažakraujystė, hipovitaminozė, būtina racionaliai maitintis. Koks preparatas veiksmingesnis, vertėtų pasitarti su gydytoju.

Kai mama nesupranta vaiko būklės

Greitąją kviesti naktį vertėtų tada, kai vaikas nesiliauja vėmęs, viduriuoja, negeria skysčių, tai gyvybei pavojinga būklė. Ypač kūdikiui. Meningitu susergama ūmai, kritus imunitetui, peršalus ar perkaitus, tai oro lašelinė infekcija.

Viena mama labai išsigando, kai kūdikiui prasidėjo traukuliukai, trūkčiojo ir balo smakriukas; pediatrė pasakė, jog jos sūnui - encefalopatija. Žodyne perskaitė, jog tai - galvos smegenų liga.

Gydytoja Audronė Macienė paaiškino: "Encefalopatija - tai, sakyčiau, ne diagnozė, o vaiko būklė, ir šis terminas galioja iki metų. Vėliau vaikas arba pasveiksta, arba išryškėja kokia kita liga, net cerebrinis paralyžius. Jau net neberašome "encefalopatija", tai įvardijama kaip kitos būklės, ir tai nereiškia, kad vaikas bus neįgalus; greičiausiai buvo rizikingas gimdymas, mamos ligos ar gimdymo stimuliacija, cezario pjūvis - visa tai sukelia riziką vaisiui, o vėliau naujagimui. Iš pradžių vaikas gali būt vangesnis, arba nesivysto jo motorika pagal amžių, bet tos būklės dažniausiai praeina iki metų amžiaus, aišku, tuos vaikus reikia stebėti, kaip jie vystosi. Paskiriama gydomoji mankšta, masažas. Smakriuko arba rankyčių drebėjimas būdingi smegeninės kilmės dirglumui; tai dažniausiai pasitaiko dėl nėštumo ir gimdymo patologijos. Jei nėra kitų simptomų, dažniausiai tai praeina iki pusės metų".

Neretai, jei mažylio smakriukas mėlynuoja, mamos nuogąstauja, kad širdelė nesveika. Gydytoja sako: "Įgimtų širdies ydų nėra daug, tiesiog pagerėjo diagnostika, atsirado echoskopija, ir tokių funkcinių - sistolinių ūžesių pasitaiko tikrai daug, bet jie yra normali vaiko būklė - dėl papildomo raumenuko širdyje. Arba ta pati funkcionuojanti ovalinė anga, kuri turėtų po gimimo iškart užsidaryti, užsidaro iki metų, ir kai kurie žmonės turi šią angą atvirą, bet ji nesąlygoja jokių hemodinamikos (kraujo tekėjimo širdies ir kraujagyslių sistemos organais) sutrikimų. Funkcinių ūžesių išties padaugėjo, kas tai sąlygoja, nežinoma, bet tai yra ne liga. Įgimta širdies liga įtariama iškart po gimimo".

Štai mama skundžiasi, kad jos septynmetis nuo menkiausio judesio prakaituoja, ypač galva; ar tai ne kokios prasidedančios ligos manifestas? "Reikėtų padaryt tyrimus, kad sužinotume, ar nėra rimtos ligos. Dažniausiai tai lėtinė intoksikacija arba vegetacinė nervų sistema kalta, kad vaiko delnai prakaituoja ir jis pats, ir gali nebūti ligos požymių, bet gali būti ir prasidėjęs onkologinis procesas. Jei smarkiai prakaituoja kūdikis, tai gali būti rachito požymis. Mamos dažnai klysta, manydamos, kad nuplikęs kūdikio pakaušis yra nuo trynimosi į pagalvę, bet svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją bent jau iki pusės metų. Vieną mėnesį pasižiūri vaiką, atrodytų, viskas tvarkoje, kitą mėnesį jį atneša su "žydinčiu" rachitu: kai jau ne tik nuplikęs pakaušis, bet ir suminkštėję galvos kaulai. Čiupinėjant ir spaudžiant galvytę, ji jaučiama kaip popierius po pirštais. Didiname vitamino D dozę. Vietoje šio vitamino vaikams rekomenduojami žuvies taukai; tai ypač sveika.

Be pagalvės ir ... karvės pieno

Vis rečiau pasitaiko mamų, maitinančių mažylį manų putra, verda "klijukus". Mamos manų košę turėtų išvis pamiršti, nes, be angliavandenių, sąlygojančių nutukimą, joje nieko maistingo nėra. Kūdikiui iki metų nerekomenduojamas karvės pienas, nes jis dažnai alergizuoja. Ožkos pienu irgi neverta mėgautis, nes jis skatina mažakraujystės vystymąsi, sunku vėliau atstatyt į vietą geležį.

Vaiką reikia vartyti, kad neįprastų gulėt ant vieno šono ir galvytė nesideformuotų. Pagalvė naujagimiui nereikalinga; galima čiužinėlį galvūgalyje paaukštinti. Stuburui taip pat sveikiau be pagalvėlės. Gydytoja nepatartų mamoms sodinti kūdikio, kai tas ima riestis, sukakus vos trims mėnesiams: jis kelia kojas ir galvą riečia, tai normalu, bet tai nereiškia, jog jau galima sodinti. Iki šešių mėnesių jo nereikia sodinti. Yra vaikų, kurie vaikščioti pradeda 9-10-ies mėnesių, o jei vaikšto nuo 13-os mėnesių, tai dar nėra patologija. Minimaliai kalbėti, sakyti žodelius, sakinukus, vaikas privalo nuo dvejų metų, jeigu iki tol neprašnenka, reikia vesti pas logopedą. Tai labai individualu; kitas vaikas prašnenka po pusmečio.

O jeigu vaikas nenuorama ir nuolat visur laipioja? Gydytoja pataria: "Jeigu vaikas krito ant galvos ir po to pasidarė vangus, vemia ir jam skauda galvą, tai be abejonės, reikia vykti pas traumatologą.

Ivona ŽIEMYTĖ