Širdies aritmijos valerijonais negydomos

Patirtis

Dvi savaitgalio dienas kardiologai iš 13 pasaulio šalių patirtimi gydant prieširdžių virpėjimą dalijosi Klaipėdos universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Aritmija- Lietuva".

Šią reguliariai kas dvejus metus Lietuvoje nuo 1992 metų organizuojamą konferenciją šįsyk rengė Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas ir Jūrininkų ligoninė, turinti stiprų kardiologijos centrą.

"Tai labai svarbus renginys, malonu, kad jis vyksta Klaipėdoje. Tai kartu ir klaipėdiečių gydytojų pripažinimas", - džiaugėsi Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos klinikos vadovas, KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas profesorius Algimantas Kirkutis.

Šįsyk kardiologų dėmesys buvo nukreiptas į aktualiausias prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo problemas.

Tarp būrio svečių iš įvairiausių šalių konferenciją savo pranešimais pagerbė ir Europos kardiologijos draugijos prezidentas Panosas Vardas iš Graikijos, Europos kardioritmologijos asociacijos prezidentas prof. Riccardas Cappatas (Italija).

Pasaulio kardiologų dėmesys šįsyk nukrypo į aktualiausias prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo problemas

Konferencijos pradžioje jos rengėjai už didelius nuopelnus Lietuvos kardiologijai garbės juosta apjuosė svečią iš Kauno akademiką profesorių Jurgį Brėdikį.

J. Brėdikis laikomas Jūrininkų ligoninės "krikštatėviu". 1993 metais, kai ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jis palaimino šios ligoninės atsiradimą ir padėjo pamatus kardiologinei bei kardiochirurginei pagalbai Vakarų Lietuvoje.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga įteikė J. Brėdikiui ir simbolinę Vytauto Karčiausko stiklinę širdį - gerumo ir nuoširdumo simbolį.

Aktuali medicinos problema

Širdies ritmo sutrikimai laikomi viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Vien prieširdžių virpėjimas kasmet Lietuvoje diagnozuojamas maždaug 35 tūkst. gyventojų.

"Širdies ritmo sutrikimų kreivė visąlaik kyla į viršų, ir labai sparčiai. Ją sąlygoja greitėjantis gyvenimo tempas ir dėl to kylantys stresai, žmonių nervingumas, emocingumas. Gali būti, kad 2025 metais šios ligos įgis epidemijos mastą. Deja, prieširdžių virpėjimu suserga vis jaunesni žmonės", - pasakojo A. Kirkutis.

Pirmi tokių ligų požymiai - silpnumas, vangumas, galvos svaigimas, labai dažnas arba labai retas pulsas.

"Širdis neišpumpuoja viso kraujo ir ji ima plakti arba labai dažnai, arba labai retai. Dėl to lėtėja kraujotaka ir smegenų nepasiekia pakankamai deguonies", - paaiškino kardiologas.

Valerijonų neužtenka

"Konferencija labai svarbi, nes širdies ritmo sutrikimai yra ir bus. Kuo daugiau turėsime išgyvenimų - tuo daugiau jų kils. Bet yra būdų su jais kovoti, ir jų atsiranda vis naujų. Lietuvoje žmonės gali gyventi ramiai - šios ligos gydomos labai sėkmingai", - "Vakarų ekspresui" sakė J. Brėdikis. Ir perspėjimo, kad valerijonų šioms ligoms gydyti neužtenka.

Pagrindiniai šių ligų gydymo būdai - medikamentinis ir chirurginis. Tačiau vaistais aritmija tik užslopinama, be to, šis gydymas daug brangesnis, todėl labiau vertinamos chirurginės operacijos.

"Ta chirurgija dabar labai sušvelnėjusi. Operacijos mažai invazinės - per kateterį, per labai mažytes skylutes į širdies vidų įleidžiami elektrodai ir jais širdies viduje manipuliuojama. Šios operacijos atliekamos, kai širdies ritmas labai dažnas. O jei pulsas pernelyg retas - širdis aktyvinama implantuotu kardiostimuliatorium", - sudėtingus dalykus paprastai paaiškino A. Kirkutis.

Beje, pirmasis širdies stimuliatorius Sovietų Sąjungoje pacientui buvo implantuotas būtent Lietuvoje. Tai 1961 metais padarė akademikas J. Brėdikis. Tuomet gydytis širdies ritmo sutrikimų į Kauną plūdo pacientai iš visos plačiosios šalies.

1993 metais atvykęs dirbti į Klaipėdą, šias operacijas Jūrininkų ligoninėje pradėjo daryti A. Kirkutis. Nuo to laiko čia įdiegta ne viena gydymo naujovė. Jis kartu su kolega Aušrium Poviliūnu vienas pirmųjų pradėjo taikyti unikalią metodiką - stimuliuoti ne širdies raumenį, o nervą. Būtent klaipėdiečiai kardiologai 1998 metais implantavo ir pirmąjį širdies defibriliatorių.

Paklaustas, kaip išvengti širdies ritmo sutrikimų, A. Kirkutis, astakė: "Reikia studijuoti ajurvedą ir gyventi pagal taisykles, kurioms daugiau nei 5 tūkst. metų."

Genovaitė PRIVEDIENĖ