Šiuo metu jau baigiamas atlikti skyriaus patalpų, palatų remontas. Palatos aprūpintos visa reikalinga įranga kvėpavimo sistemos ligomis sergančiųjų pooperacinei priežiūrai ir gydymui. Krūtinės chirurgai per dešimtmetį savo darbo rezultatais pelnė pacientų pasitikėjimą ir norinčiųjų čia gydytis, operuotis dabar atvyksta net iš užsienio. Krūtinės chirurgijos skyrius yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje - tokių skyrių ligoninėse iš viso yra tik penki. Ilgą laiką Vakarų Lietuvoje specializuotos krūtinės chirurgijos pagalbos nebuvo, todėl pacientai vykdavo gydytis į didžiuosius miestus.
"Mūsų ligoninės vyriausiojo gydytojo profesoriaus Vinso Janušonio iniciatyva ligoninėje buvo įsteigtas Krūtinės chirurgijos skyrius, kuris yra aprūpintas pačia moderniausia operacine įranga bei naujausios kartos instrumentais, chirurgams suteiktos visos galimybės kelti kvalifikaciją, stažuotis, tobulėti, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškos gydymo paslaugos", - sakė Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas.
Dirba medikų komanda
Krūtinės chirurgijoje gydomų susirgimų spektras yra labai platus. "Norinčiam pas mus gydytis pacientui nereikia laukti jokiose eilėse. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje labai gerai organizuotas darbas visuose skyriuose - nuo laboratorijos iki operacinių. Pacientą konsultuoja gydytojų konsiliumas - įvairių specialistų (chirurgų, chemoterapeutų, radiologų ir kitų specialistų) komanda, kuri nustato diagnozę, įvertina susirgimo pobūdį ir paskiria gydymo taktiką: nuo ko pradėti gydyti pacientą ir kokia bus tolimesnė jo gydymo eiga. Mūsų ligoninė yra daugiaprofilinė ir tai pacientui yra labai patogu - visi specialistai, jei reikia, yra vietoje. O juk nuo to priklauso ir gydymo rezultatai", - teigė Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas A. Bagajevas.
Svarbu ankstyva diagnostika
Apie 80 proc. Krūtinės chirurgijos pacientų sudaro sergantieji onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienelės ir kitų organų ligomis. Taip pat skyriuje gydomi pacientai, sergantys įvairų krūtinės ląstos organų uždegiminėmis ligomis, turintys įgimtų patologijų, po patirtų traumų ir kt.", - teigė Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas A. Bagajevas.
Pacientai į Krūtinės chirurgijos skyrių gydytis atvyksta iš visos Lietuvos, o pastaruoju metu čia vis dažniau atvyksta Kaliningrado srities (Rusija) gyventojai. Pasak A. Bagajevo, sergančiųjų sunkiomis onkologinėmis krūtinės organų ligomis kasmet daugėja, o jų amžius - jaunėja. Be to, dėl paplitusio žalingo įpročio - rūkymo, vis dažniau vėžiu suserga ir moterys.
"Ypač klastingas yra plaučių vėžys, kuris nusineša daugiausiai gyvybių. Anksčiau daugiausiai plaučių vėžiu sirgdavo vyrai, dabar vis dažniau suserga ir moterys. Tarp sergančiųjų plaučių vėžiu vyrai sudaro apie 70 proc. Plaučių vėžys yra klastingas tuo, kad žmogui ilgai nieko neskauda ir tik tada, kai liga pasiekia vėlyvesnes stadijas, imama atsikosėti krauju, ima kristi svoris, sergantysis kreipiasi į medikus pagalbos. Tuo tarpu anksti diagnozavus ligą ir skyrus gydymą, apie 90 proc. pacientų išgyvena penkerius metus ir ilgiau.
Tačiau net apie 80 proc. pacientų pas mus į skyrių patenka jau vėžiui pasiekus trečiąją stadiją. Mūsų žmonės yra išties kantrūs. Štai neseniai į ligoninę pateko vyriškis, kuris dėl išvešėjusio stemplės naviko jau negalėjo ne tik normaliai valgyti, bet ir vandens atsigerti. Tuo tarpu mūsų ligoninėje yra visos galimybės padėti susirgusiems vėžiu: kvalifikuoti gydytojai specialistai, ankstyvosios diagnostikos įranga, įvairios gydymo taktikos konkrečiam pacientui. Tik reikia patiems laiku kreiptis į medikus, nelaukti metų metus", - sakė gydytojas A. Bagajevas.
Tausojančios operacijos
Aukštos kvalifikacijos Krūtinės chirurgijos skyriaus medikų komanda per metus atlieka 500 - 550 sudėtingų operacijų.
"2004 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėjome daryti minimaliai invazines - torakoskopines plaučių skilties arba viso plaučio šalinimo operacijas. Iki šiol tokių operacijų niekas neatlieka nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse. Šiuo metu tik estai pradėjo taikyti rezekcinę torakoskopiją.
Torakoskopinės operacijos - tai operacijos be skalpelio pjūvių, minimaliai invazinės, todėl operacijos metu mažiau traumuojamas pacientas, jis greičiau sveiksta po operacijos, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis, gerokai sumažėja komplikacijų rizika. Po torakoskopinės operacijos praėjus 4-5 dienoms, pacientas jau gali būti išrašomas iš ligoninės.
Atliekant šias operacijas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams galima greičiau negu po įprastos operacijos taikyti chemoterapiją. Torakoskopinės operacijos atliekamos, kai dėl onkologinės ligos reikia pašalinti visą plautį arba jo dalį. Šios operacijos sudaro apie 40 proc. visų plaučių operacijų", - pasakojo A. Bagajevas. Krūtinės chirurgijos skyriuje pacientams, esant naviko disiminacijai pleuroje ar pleuritui, videotoraskopijos metu į pleuros ertmę įpučiama silikatų klasės mineralo talko, kuris stabdo skysčių kaupimąsi.
Krūtinės chirurgai nuolat tobulinasi profesinėje srityje. Bendradarbiaujame su Maskvos onkologijos centru, jo vadovu akademiku Michailu Davydovu, kasmet vykstame į tarptautines konferencijas, kuriose pristatomi naujausi pasiekimai krūtinės chirurgijos srityje.
Sukaupta patirtimi pasidaliname su kolegomis ir iš kitų miestų bei šalių. Štai neseniai kolegos latviai pareiškė norą pasimokyti torakoskopinių operacijų", - sakė Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas A. Bagajevas.
Torakoskopines plaučių skilties ar viso plaučio šalinimo operacijas Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtinės chirurgai atlieka vieninteliai Baltijos šalyse.
Rašyti komentarą