Tibeto medicina, - papasakojo A. Kažemekaitis, - labai įdomi tuo, kad tai vienintelė senovinė medicina, išlikusi iki mūsų dienų nepakitusi. Tibeto vienuoliai ją puoselėjo ir saugojo, daugelį šventų tekstų mokėsi atmintinai, todėl migravę iš Tibeto sugebėjo viską atkurti ir išlaikyti ateinančioms kartoms. Deja, daug rašytinių kultūros vertybių sunaikino kinų okupacija.
Tibeto medicinos tradicija unikali ir tuo, jog joje sukaupta senovės indų ajurvedos, kinų, net graikų ir romėnų patirtis. Šiandien ji plačiai išplitusi šiaurės Indijoje, Užbaikalėje, Kinijoje, Arabijoje, Azijoje.
"Tibeto medicina nėra liaudies medicina, ji tradicinė mokslinė, unikali išlikusia ligų diagnostika, bagažu receptų, kauptų tūkstančius metų. O juk jei vaistas vartojamas daugiau nei tūkstantį metų, - jis efektyvus", - pasakojo A. Kažemekaitis.
Kad galėtum praktikuoti Tibeto mediciną, apie penkerius metus turi "kalti" minimalų medicinos kursą. Tačiau kol gausi gydytojo licenciją - tenka mokytis apie 10 ir daugiau metų.
Ligas sukelia ydos
Ligas, - sakoma šventuose Tibeto raštuose, - sukelia neteisingos mintys, netinkama mityba, netinkamas elgesys, nepalankios klimato sąlygos, dvasiniai išgyvenimai, bloga karma, planetų įtaka, dvasios ir demonai.
Norint suprasti Tibeto mediciną, reikia ją traktuoti kaip budizmo filosofijos dalį, priimti reinkarnacijos - nuolatinio žmogaus dvasios persikūnijimo - ir karmos teorijas.
Ligą tibetiečiai traktuoja kaip praeito gyvenimo blogo elgesio išdavą arba jau šiame gyvenime užsitarnautą būklę. Per kančią, kurią sukelia liga, žmogus gauna galimybę tobulinti dvasią.
Pasak tibetiečių, liga dažnai kyla dėl nežinojimo, kaip elgtis, kaip gyventi. Pasidavęs gyvenimo rutinai, žmogus ima tenkinti vien kūno poreikius. Jis valdomas emocijų, nenori tobulėti.
"Tai, ką tibetiečiai vadina nežinojimu, gimdo tris blogybes - geidulius, pavydą ir kvailumą. Visos šios blogybės: geiduliai - noras visko turėti kuo daugiau, - pavyduliavimas kitiems ir kvailumas, t. y. domėjimasis vien savimi, - ilgainiui perauga į ligą", - pasakojo svečias iš Kauno.
Gydoma ne vien vaistais
Tibeto medicina - holistinė, gydanti ne vien kūną, bet ir sielą. Ją galima suskirstyti į tris sritis.
Religinė metafizinė medicina - tai maldos ir ritualai, padedantys atsikratyti ydų. Šiuo būdu gydomos karminės ligos, perėjusios žmogui iš praeitų gyvenimų. Maldos ir ritualai, atliekami šalia ligonio, padeda jo dvasiai apsivalyti, atsikratyti negalavimų.
Kitas gydymo būdas - tantrinė, arba jogos, medicina. Tai šventų knygų skaitymas, specialūs dvasios ir kūno pratimai. "Budistų vienuolių kūnai gležni, rankos plonos - tai todėl, kad daugiau dėmesio jie skiria psichikos - ne kūno - jogai. Jei treniruosi ne tik kūną, kas priimta vakaruose, bet ir smegenis, protą, psichiką, - įgysi ekstrasensinių savybių: dvasios galia persikelsi iš vienos vietos į kitą, skaitysi mintis, numatysi ateitį, pakelsi sunkius daiktus. Šioje srityje, - perspėja dėstytojas, - negalima jogos aukštumų siekti savarankiškai - būtina turėti mokytoją."
Be šių mums egzotiškų gydymo būdų tibetiečiai nuo seno naudoja ir vakariečiams priimtinesnes priemones - gydymą augaliniais vaistais, gydomaisiais smilkalais, akupunktūrą, masažus, gydomuosius kūno įtrinymus aliejais.
Kartu su malda
Tibeto medicinos filosofija orientuoja į ligos priežasties suvokimą ir jos pašalinimą. Tik įspėjus ligos priežastį, suvokus jos savitumą ir individualumą ligoniui skiriamas gydymas.
Ši senovinė medicina savita ir tuo, jog vaistas skiriamas atsižvelgiant į metų, mėnesio, paros laiką. Tai Tibeto medicinos praktikuotojai daro netgi skirdami vakarietiškus antibiotikus - tam tikru metu išgerti vaistai duoda didesnį efektą.
Pavyzdžiui, ūmiam uždegimui gydyti vaistai skiriami gerti vidurdienį ir vidurnaktį. Jei liga lėtinė - jie vartojami ankstų rytą ir pavakarę. Vasarą kai kurių vaistų patariama vengti.
Vartojant kai kuriuos tibetiškus vaistus kalbamos maldos. Tai nurodyta visada daryti prieš vartojant brangenybių piliules - vaistus, kuriuose gali būti iki 165 įvairių sudėtinių dalių - nukenksmintų brangiųjų metalų, mineralų, augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų. Brangenybių piliulių gamyba - ilga, trunkanti net keletą mėnesių, ir sudėtinga procedūra. Šie ypatingi vaistai labai pagelbėjo gydant Černobylio atominės katastrofos aukas.
Katalikas, vartojantis tibetišką vaistą, - pataria A. Kažemekaitis, - gali kalbėti tą maldą, kuri jam įprasta - svarbiausia čia esą ne maldos žodžiai, o tam tikras dvasinis nusiteikimas, noras pasveikti.
Skirtingai nei Vakaruose, kur pacientas visą atsakomybę už savo sveikatą linkęs primesti gydytojui, Tibeto medicina moko pacientą sąmoningai dalyvauti gydymo procese.
Diagnozuoja pagal pulsą
Tibeto gydytojai ligos lokalizaciją ir pobūdį nustato pagal pulsą - ne blogiau už sudėtingą vakarietišką medicinos techniką. Tam užtenka vienos ar kelių minučių. Mokėti šį būdą labai praverčia vietovėse, kur nėra reikiamos diagnostinės medicinos įrangos.
Pulsas čiuopiamas ant abiejų paciento riešų trimis pirštais. Kiekvienu pirštu įvertinama tam tikra atskira kūno dalis.
Šiandien šis diagnostikos būdas turi istorinę reikšmę. "Jis mums įdomus kaip galimybė parodyti, kad nereikalingi sudėtingi brangūs tyrimai, o galima gauti tą patį rezultatą pirštu ir išlavintomis juslėmis. Vakariečiai nuėjo toliau biurokratiniu keliu - mes pripažįstam tik tyrimus, kuriuos galima fiksuoti, lyginti su standartu."
Kai pulsas nenurodo aiškios diagnozės, tibetiečiai gydytojai tiria šlapimą, kartais apžiūri liežuvį.
Plinta Europoje
Tibetiški vaistai susideda iš daugelio komponentų. Štai Lietuvoje populiarėjančią "Padma 28" (sanskritiškai "lotosas") sudaro 22 sudėtinės dalys. Kai kurie augalai, įeinantys į vaistų sudėtį, gana reti, augantys sunkiai pasiekiamose vietose.
"Receptūrų Tibeto medicinoje labai daug, o vaistai - ne tik efektyvūs, bet ir saugūs", - pasakojo A. Kažemekaitis.
Kaip Tibeto medicinos receptai pasiekė Europą? "Vienas katalikų vienuolis, susidomėjęs Tibeto medicina, skaitė paskaitas Šveicarijoje ir savo domėjimusi užkrėtė farmacininką Karlą Lutcą. Tas užsibrėžė padaryti tibetiškus vaistus prieinamus vakariečiui ir tam paskyrė visą gyvenimą. Jo darbo rezultatai visus nustebino ir ilgainiui buvo įvertinti. 1972 m. įkurta farmacijos kompanija "Padma", kuri tiria ir gamina tibetiškus vaistus. Pirmam Šveicarijoje pagamintam vaistui "Padma 28", kurio receptūra aprašyta tūkstantmetėse Tibeto knygose, padaryta daugiau nei bet kuriam kitam augaliniam vaistui klinikinių tyrimų dėl kraujotakos sutrikimų gydymo. Pasitvirtinus vaisto efektyvumui Šveicarijoje ir Danijoje jis įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą".
Tačiau Tibeto knygose aprašytos kur kas platesnės šio vaisto indikacijos. O Jeruzalėje atliktais tyrimais nustatyta, jog šis tibetiškas vaistas stabdo net vėžio ląstelių plitimą į kitus organus.
"Klinikiniai tyrimai, atlikti ne vienoje pasaulio šalyje, įrodė, jog tibetiškas vaistas veiksmingas, tačiau kaip jis visu komponentų spektru veikia - šiuolaikiniai medicinos modeliai nepajėgia", - sakė farmakologijos specialistas.
Randa bendrą kalbą
Kiek Tibeto medicinos tradicija gali pereiti į vakarietiškąją mediciną? "Tibeto mediciną reikia traktuoti kaip bendrą pasaulio medicinos istoriją. Ji turi tai, kas Europoje yra pamiršta. Pas mus ištirta gal tik koks vienas procentas tos tūkstantmetės medicinos sistemos. Vakarų medicina dėl dažnų karų ir rietenų nuėjo pirmosios pagalbos, chirurgijos keliu - šios sritys pas mus nepralenkiamos. Turime pasimokyti iš Tibeto medicinos filosofijos, ligų diagnostikos.
Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalailama yra pažymėjęs, kad Tibeto ir Vakarų medicinos tolygios viena kitai ir puiku, kad jos randa bendrą kalbą".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą