Neatimk man proto

"Neatimk man proto, Viešpatie!"- tokius žodžius kadaise perskaičiau savo pacientės užrašuose. Šių žodžių prasmę iki skausmo supranta slaugantieji namiškius, turinčius psichikos negalią.

Medicina jau išmoko pagydyti daugelį kūno ligų, tačiau išsaugoti protą ne visada pavyksta. Mat čia daugeliu atvejų priklauso ir nuo pačių žmonių noro išlikti protingais.

Nėra visiškai aišku, dėl ko išsivysto Alzheimerio liga, tačiau daug dažnesnės kitos senatvinės silpnaprotystės rūšys priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, mitybos, alkoholio, psichotropinių vaistų vartojimo, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. Yra nuomonių, kad gausus valgymas vakare, ypač prieš miegą, gali turėti įtakos demensijų išsivystymui.

Mokslininkai pripažįsta, kad smegenis, kaip ir raumenis, galima ištreniruoti, nuolat stengiantis įsiminti naują informaciją. Todėl žaviuosi savo šviesaus proto devyniasdešimt trejų metų paciente ponia Janina, kuri mokosi vokiečių kalbos, visus stebindama aiškiu mąstymu. Paprasta kaimo moteris mano močiutė taip pat sulaukė ilgo amžiaus, nepaleisdama iš rankų knygos ir rožančiaus. Malda ir skaitymas (ji perskaitė visas kaimo bibliotekos knygas) padėjo išsaugoti ramybę ir išmintį iki paskutinio atodūsio.

Su kokia širdgėla rašau seniems žmonėms raminančius ir migdančius vaistus, kurių jie taip reikalauja. Nuolatinis smegenų veiklos slopinimas šiais medikamentais yra viena iš demensijų priežasčių.

Vakarų šalyse gausu pensininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose. Vyresnio amžiaus studentų gausėja ir pas mus. Gal ne kiekvienas gali pradėti didelių mokslų, tačiau paskaityti gerą knygą, stengiantis įsiminti perskaitytą informaciją, bendrauti su kitais žmonėmis, gali daugelis. Ruoštis senatvei reikia visą gyvenimą.

Linkiu šviesios, protingos, apgaubtos artimųjų meile ir pagarba senatvės mums visiems.

Birutė Jankuvienė