Medicinos punktui neliko "kvorumo"

Kaime

Nors Kretingos rajono Budrių kaime medicinos punktas uždarytas prieš keletą metų, budriškiai iki šiol negali su tuo susitaikyti. Neįtikino nė pralaimėta kova dėl punkto išsaugojimo. Gyventojai viliasi, kad valdžia susiprotės ir punktą grąžins.

Palikę be stacionarios sveikatos pagalbos įstaigos, budriškiai prisipirko aparatų kraujo spaudimui matuoti ir išmoko leistis vaistus.

"Mano mamytė leidžiasi prieš veidrodį", - sakė jauna moteris.

"Gydytojai mums dažnai pasako, jog išrašo tabletes, nes kaime neturime kas suleistų, todėl ir išmokome", - sakė kita.

Močiutės, nebežinančios, nuo ko vieni ar kiti vaistai, bėga klausti pas vietinę Mariją Kubilienę, kuri gilinasi į mediciną.

Pagal bendrą tvarką budriškiai vaistų leistis turėtų vykti už 6 km į Raguviškių medicinos punktą pas slaugytoją, tačiau jiems tai atrodo ir brangu, ir neteisinga. Staigios bėdos atveju ir naktį pasakyta šauktis pagalbos iš Raguviškių. Kartą į pakvietimą slaugytoja atsakiusi, jog neturi mašinos, o dviračiu nevažiuos.

Kartą per mėnesį iš Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) atvykęs gydytojas Nikolajus Talancevas savo pacientus priima pernai paremontuoto, oficialiai uždaryto punkto patalpoje.

Vienų žiniomis, medicinos punktą uždarė, nes gyventojų skaičius nukrito žemiau negu 300, kiti sakė, kad per mažai prisirašė pas čia atvažiuojantį gydytoją.

Iš tikrųjų, vieni budriškiai važiuoja į Kretingą, kiti į Karteną, dar kiti šeimos gydytoją susirado net Klaipėdoje.

Kaimas buvo raginamas prisirašyti pas tą patį gydytoją ir vykti pas jį į Raguviškių medicinos punktą, bet nesutiko, nes tirtis vis tiek siunčiama į Kretingą.

Bet ir Kretingą už 18 km, guodėsi žmonės, sunku pasiekti. Ypač sergantiems širdies ar kojų ligomis.

Danutei Paukštienei atliktos abiejų kelių operacijos. Kiekviena kelionė pas savo gydytoją į Kretingą jai dar ir kainuojanti 18,40 Lt, nes skauda kojas, todėl tenka samdytis taksi.

Nežinojo, kas laukia

Anot Žalgirio seniūnijos, kuriai Budriai priklauso, seniūno Povilo Šližiaus, kai medicinos punktas vietoje - daug geriau, pirmiausia, žmonės jaučiasi saugesni.

"Susigrąžinti punktą sunku. Mes su Budrių bendruomene kreipėmės, kad vėl jį atidarytų, bet nebuvo pakankamai žmonių, kad susidarytų bent pusė slaugytojos etato."

Pasak Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Vandos Verbutienės, nepaisant punkto uždarymo priežasčių, žiūrima, ar paslaugos išlieka, jei gyventojai nukenčia, ieškoma būdų padėčiai taisyti. Tačiau, atkreipė dėmesį, negirdėjusi, kad punktas būtų atsidaręs iš naujo. Ir taip pagal rekomendacijas punktas steigiamas 800 žmonių gyvenvietėje, o Kretingos rajone esą turi punktus ir daug mažesnės gyvenvietės. Dauguma punktų Kretingos rajone uždaryti, nes sumažėję gyventojų ir nebeįmanoma išsilaikyti.

Tačiau punktai uždaromi ne tik dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, o dėl nepakankamo skaičiaus pacientų, šeimos gydytoju pasirinkusių į kaimą atvažiuojantį gydytoją, tad nuosprendį savo punktui budriškiai, galima sakyti, pasirašė ir patys, pasirinkdami šeimos gydytoją skirtingose vietose. Panašus likimas ištikęs ir Valėnus - kitą tos pačios seniūnijos kaimą.

Mokysis gyventi su liga

Anot V.Verbutienės, sveikatos apsaugos kaime modelis - ne medicinos punktų steigimas, o kad lankytųsi kaime bendruomenės slaugytojos, kiti specialistai, gal kultūros centre ar kitur susitiktų ir mokytų, kaip gyventi su ligomis, su padidėjusiu kraujospūdžiu, bronchine astma, kita liga. O žmogus, sakė gydytoja, nori, kad kas stovėtų šalia, atsakomybės už savo sveikata nenori prisiimti. Pasak jos, budriškiai, kitų kaimų gyventojai prisirašę ir Klaipėdos įstaigose, ir vargu ar gydytojai, kurių įstaigos už kiekvieną prisirašiusį gauna pinigų, iš Klaipėdos važiuoja į Budrius ar kitą kaimą, kai jų pacientas suserga, kai jam reikia biuletenio. Pas tokius ligonius važiuoja greitoji iš Kretingos.

Kaimo žmonėms sistemos politika nerūpi, jiems reikia pagalbos, o greitoji, anot vieno Budrių gyventojo, ne tik pas jį važiuoja nenoriai. "Dažnai atsako, kad nėra ligoninėje vietų arba išklausinėję, kokių turime vaistų, pasako, kokius išgerti, ir visada paklausia, pas kokį gydytoją esame prisirašę."

Pasak V.Verbutienės, niekas nedraudžia ir Vilniuje prisirašyti, tačiau "paslaugų nori iš Kretingos, o prisirašę - Klaipėdoje". Kai rinkosi, turėję žmonės pagalvoti, tačiau pradžioje buvę ir taip, kad iš Klaipėdos poliklinikų važinėjo po kaimus ir prašė prisirašyti.

Audra VENCKUVIENĖ