Ligonių visuomenė: kaip netapti jos nariu

Medicinos diagnostikos ir gydymo technologijos sparčiai žengia į priekį, tobulinami ir išrandami nauji vaistai, tačiau paradoksas - sergančių žmonių ne mažėja, o priešingai - daugėja.

Jau seniai ne paslaptis, kad tradicinė medicina nebesusidoroja su žmogų puolančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tad ką daryti, kaip nesusirgti vėžiu ar cukriniu diabetu - ligomis, kurios, anot pačių medikų, jau plinta kaip gripas. Nuo šiol "Sveikatos" priede ieškosime atsakymų į šį pagrindinį klausimą - kaip nesusirgti.

Šiandien - interviu su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto ir Tęstinių studijų instituto jungtinės Medicinos edukacijos katedros vedėju, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos laboratorijos vadovu, pernai įkurtų Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentu prof. habil. dr. Algimantu KIRKUČIU.

Ar iš tiesų taip smarkiai plinta lėtinės neinfekcinės ligos?

Išties mes, medikai, esame susirūpinę vis augančiu žmonių sergamumu. Gydau širdies ligomis sergančius žmones - vos spėjame operuoti pacientus, kuriems reikia širdies stimuliatorių. Sergančiųjų daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir tai yra didžiulė sveikatos apsaugos problema.

Žmonija susidūrė su viena iš didžiausių grėsmių savo išlikimui visoje istorijoje - lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje visos buvusios iki tol infekcinių ligų epidemijos: maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS ir kitos virusų bei mikroorganizmų sukeltos ligos neišprovokavo tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip šios.

Lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praėjusio šimtmečio viduryje. Jis naudojamas su žmonių gyvenimo būdu susijusioms ligoms charakterizuoti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinės, lėtinės plaučių ligos, diabetas ir kitos.