Lietuvos parlamentarai ignoravo

Pratęsiant temą

Laukiau pasirodant straipsnio "Pasmerkti likimo, "nurašyti" sveikųjų" ("Vakarų ekspresas", 2005 m. spalio 4 d.). Pateisinu, kodėl nedaug atsiliepimų - sergame vyresniame amžiuje, mažai daliai paliekama galimybė rašyti ranka, o "stebuklas" internetas retam iš mūsiškių pažįstamas ir prieinamas.

Spalio 10 - 11 dienomis Briuselyje dalyvavau Europos pacientų forumo organizuotame seminare "Pacientų grupių stiprinimas Europos Sąjungoje". Europos pacientų forumas (EPF) įsteigtas 2003 metų sausį, registruotas Liuksemburge, kaip atsakas į poreikį turėti vienijančią Europos pacientų organizaciją. EPF atstovauja daugumai chroniškomis, lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, tarp kurių didžiąją dalį sudaro pagyvenę žmonės.

Tarp 73 seminaro dalyvių iš 20 šalių Lietuvai atstovavome šešios moterys iš skirtingų pacientų organizacijų. Mes, dvi Lietuvos Dž. Parkinsono draugijos narės, puikiai jautėmės tarp Alergijos, Alzheimerio, Bronchinės astmos, Diabeto, Išsėtinės sklerozės ir kt. (iš viso 14) organizacijų atstovų. Savo draugijos nariams mes perduosime viską, ką sužinojome paskaitose ir seminaruose.

O sužinojome tikrai daug. Svarbiausia įsitikinome, kad einame teisingu keliu, mokydamiesi tapti savo paties sveikatos vadybininkais, nuolat primindami mūsų Vyriausybei, kad finansiniai sunkumai negali būti priežastis pažeidinėti pacientų teises. Seminare labai daug dėmesio buvo skirta bendravimui. Bendravimui visais lygiais, visomis kryptimis. Mes sugebėjome savo draugiją pristatyti kitų šalių atstovams, todėl tikimės užmegzti ryšį su Parkinsono ligos organizacijomis.

Šiltas ir svetingas Briuselis nuo manojo miesto liko už 1514 km. Ilgam užteks įspūdžių, šilumos, kuria šildė fiziškai stipresni silpnesniuosius, tačiau liko vienas neatsakytas klausimas. Seminaro darbotvarkėje buvo numatyti susitikimai su savų šalių parlamentarais. Kodėl niekas iš Lietuvos parlamentarų nepanoro susitikti su mumis, pacientų organizacijų atstovais? Tik jie vieninteliai. Kodėl? Į tą klausimą mus lydėjusi seminaro organizatorė neatsakė.

Turiu prisipažinti, kad prieš kelionę svarsčiau, kaip pasiseks draugauti su pažengusia liga neįprastoje aplinkoje, netikėtoje situacijoje. Dabar, kai iš lėto, kaip ir dera parkinsonininkui, įspūdžius, įgytas žinias dėstau į tam tinkamas lentynėles, vis džiaugiuosi, kad "nenurašiau" savęs. To linkėčiau visiems. Savo tarpe mes turime daug puikių pavyzdžių, tokių, koks yra padedant "Vakarų ekspresui" atrastas poetas Stasys Jonauskas.

Likimo draugus kviečiu įsipinti į mūsų būrį. Juk kiekvienas turime sukaupę vienokią ar kitokią patirtį, kuri dažnai labai reikalinga šalia esančiajamm. Jei mes į draugiją ateisime pasitarę su savimi, ką aš galiu duoti kitam, jei suprasime, kad visus mus kankina tie patys nepatogumai, nors būdami fiziškai silpni, remdamiesi vienas į kitą, galime daug nuveikti. Sujungti likimo patys ieškokime kelio vienas pas kitą. Svarbiausia, matydami pasaulio mokslo pastangas, tikėkime, kad bus iki galo įminta mįslė - kaip nugalėti Parkinsono ligą.

Adelė Jarušaitienė

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder