Konferencijoje sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams, slaugytojams ir vadybininkams pranešimus skaitė lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos.
Mokslo centrui - žalia šviesa
Pasveikinti konferencijos dalyvių atvykęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė neabejojantis, jog uostamiestis jau seniai nusipelnė turėti universitetinį mokslo centrą - trečiąjį Lietuvoje.
Pasak miesto mero, kada toks centras bus įkurtas - tik laiko klausimas, todėl tikimąsi, kad centrui kurti nebus sudaroma dirbtinių kliūčių iš "aukščiau".
Iš Jungtinės Karalystės į konferenciją atvykusio dr. Audriaus Šimaičio nuomone, Klaipėda galėtų tapti pavyzdžiu visai Lietuvai, jei pagal šiuolaikinius reikalavimus būtų sutvarkyta visa miesto sveikatos priežiūros sistema. Dr. A. Šimaitis pastebėjo, kad sveiktos priežiūros paslaugų reforma nėra įvykusi, tačiau yra galimybių reformą padaryti visai kitaip, turint bendrą miesto strategiją.
Parengta nauja sveikatos programa
"Klaipėdos universitetinė ligoninė jau seniai tapo kokybės vadybos lydere šalyje. Iš pradžių ligoninė rengė vietines konferencijas, paskui - respublikines, o dabar jau ir tarptautines konferencijas, kuriose galima išgirsti pačios naujausios įvairių sričių informacijos, pasimokyti, pasidalinti patirtimi", - konferencijoje kalbėjo Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Danguolė Jankauskienė. Ji savo pranešime apžvelgė pastarųjų dvidešimties metų sveikatos apsaugos sistemos raidą, išryškindama pagrindinius sveikatos politikos akcentus.
Profesorė atkreipė dėmesį į tam tikrą paradoksą - gyventojai pačią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą vertina gana skeptiškai, tačiau atskirus gydytojus ar sveikatos priežiūros įstaigas vertina labai gerai. "Galbūt taip yra dėl to, kad žmonės daug reikalauja iš sveikatos sistemos, tačiau patys tarsi nesijaučia atsakingi už savo sveikatą, neskiria jai pakankamai dėmesio, todėl blogai jaučiasi ir kaltina dėl visų bėdų sistemą", - kalbėjo prof. D. Jankauskienė.
Pranešėjos duomenimis, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis yra milžiniškas - per metus šalyje į medikus kreipiamasi net 22 milijonus kartų. Esant tokiems dideliems pacientų srautams, blogėja sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas - vizito pas šeimos gydytoją Lietuvoje vidutiniškai tenka laukti 3 dienas.
Pasak prof. D. Jankauskienės, nors sparčiai daugėja išgydomų ligų, nepasitenkinimas sveikatos apsauga didėja, nes visuomenėje vyrauja depresinė nuotaika, negatyvizmas, todėl sveikatos priežiūros įstaigos dirba labai įtemptomis sąlygomis.
Tačiau reikia pasidžiaugti tuo, jog per pastaruosius dvidešimt metų nuveikta išties nemažai: pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, sumažėjo kūdikių mirtingumas, registruojama mažiau susirgimų tuberkulioze ir kita. Vis tik kai kurios sveikatos problemos dar neišspręstos. Nerimą kelia nemažėjančios lėtinės infekcinės ligos, širdies ir kraujotakos susirgimai, psichikos ligos, moterų sergamumas onkologinėmis ligomis, nekrintantis savižudybių skaičius. "Šiuo metu yra parengta nauja Lietuvos sveikatos programa, kurią būtina visiems medikams apsvarstyti, teikti pasiūlymus, nes tai mūsų teisė ir pareiga", - konferencijoje kalbėjo prof. D. Jankauskienė.
Sveikatos vadybos problemos
Sveikatos apsaugos vadybos situaciją Lietuvoje apžvelgęs Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis atkreipė dėmesį į pagrindines vadybos problemas: profesionalios vadybos, žmogiškųjų išteklių ir profesionalumo stokos, pacientų saugumo, viešojo ir privataus sektoriaus santykio, finansinių išteklių paskirstymo, sveikatos reformos strategijų, procesų ir jų būtinybės sampratos, ateities iššūkių bei kitas.
Konferencijoje - apie rezidentūrą ir slaugą
Konferencijoje daug dėmesio skirta rezidentūrai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas profesorius dr. Algirdas Utkus apžvelgė rezidentūros raidą Lietuvoje, rezidentūros aktualijas Lietuvoje bei Europoje aptarė Vokietijoje dirbantis gydytojas internistas Jonas Korsakas ir Europos jaunųjų gydytojų atstovė, vaikų ligų gydytoja Indrė Būtienė.
Įdomius pranešimus apie slaugos mokslo raidą, slaugytojų profesijos prestižą ir reikalingumą skaitė dr. Natalja Istomina ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ona Mitalienė. "Kiek dėmesio skiriama slaugai, labai priklauso nuo įstaigos vadovo požiūrio. Mūsų ligoninėje visi slaugos veiksmai yra standartizuoti, pacientą slaugo kvalifikuoti specialistai, jau 12 metų yra pildomos pacientų slaugos istorijos. Slaugytojui reikia sugebėti "prakalbinti" žmogaus širdį, būti jautriam, dėmesingam ir sąžiningam", - pabrėžė O. Mitalienė, viena iš aukštojo slaugos mokslo pradininkių Lietuvoje.
ŽINIOS. Konferencijoje Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams, slaugytojams ir vadybininkams pranešimus skaitė lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą