Erkės pavojingos iki pat vėlyvo rudens

Grybavimo sezonas pačiame įkarštyje, tačiau azarto apimti grybautojai, riešutautojai ar šiaip poilsiautojai neturėtų pamiršti saugotis vis dar alkanų erkių. Klaidinga manyti, kad erkės įsisiurbia tik pavasarį: Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio. Antrasis erkių aktyvumo laikotarpis, kaip ir tikrasis sergamumo pikas, fiksuojamas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Rudenį joms reikia pasimaitinti, daugintis ir peržiemoti.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pateikiami duomenys rodo, kad rugsėjį, palyginus su liepos ar birželio mėnesiais, erkiniu encefalitu sergama beveik 3 kartus, o Laimo liga - apie pusantro karto dažniau. Pradėjus lyti žmonės patraukia į miškus, todėl padidėja tikimybė susitikti erkes bei susirgti jų platinamomis ligomis: grybautojai skundžiasi erkių randantys ne tik ant kūno, bet ir krepšiuose.

Specialistų teigimu, nuomonė, kad šiemet po šaltos žiemos erkių bus mažiau, neteisinga. Šių metų pirmojo pusmečio statistika – rekordinė: per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užregistruota 57 proc. daugiau erkinio encefalito ir 37 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. O pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė beveik tris kartus daugiau žmonių nei 2008-aisiais: 2009 m. užregistruota 617 erkinio encefalito ir 3600 Laimo ligos atvejų, o 2008 m. – atitinkamai 220 ir 1 153 atvejų.

Anot specialistų prognozių, šiemet užsikrėtųsiųjų erkių platinamomis ligomis skaičius turi visas galimybes didėti: taupydami žmonės pagaili pinigų ne tik skiepams, bet ir apsaugos priemonėms, be to, daugėja uždarbiaujančių grybaujant.

Erkės aktyvios, kai vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius šilumos. Maisto - žmogaus ar gyvūno kraujo - jos ieško iki pat vėlyvo rudens, šalnų. Kraujas reikalingas erkės vystymuisi. Jos įsisiurbimas pavojingas visose vystymosi stadijose: kiaušinėlio, lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Lerva ir nimfa maitinasi pavasarį ir vasarą, suaugusi erkė - vėlyvą rudenį. Erkės paplitusios ten, kur auga mišrūs lapuočiai, daugiausia jų miškų pakraščiuose. Tačiau alkanos kraujasiurbės braunasi ir į miesto teritorijas, parkus ar sodus, net daugiabučių kiemus – jas gali atnešti paukščiai, gyvūnėliai.

Veiksmingiausia gynyba nuo ligos - jos prevencija, tad reikia būti atidiems ir vengti vietų, kur galima sutikti erkių: pamiškių, aukštos žolės. Nors specialistai teigia, geriausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, bet nuo Laimo ligos vakcinos nėra, tad belieka saugotis tinkamai apsirengus ir naudojant erkes atbaidančias priemones - repelentus, skirtus rūbams ar kūnui. Svarbu tinkamai juos pasirinkti, nes ne visi yra tikrai veiksmingi. Kokybiški repelentai turi pasižymėti kuo mažesniu poveikiu pačiam žmogui ir kuo ilgesniu veikimo laiku.

Bendrovės "Juara" specialistų teigimu, jei preparato sudėtyje yra organinių chloro, fosforo junginių bei karbamatų, didelių dietiltuloamido ir dimetilftalato dozių, rekomenduojama jo purkšti tik ant rūbų, ne ant plikos odos.

Vaikai yra jautresni tokiems dalykams, tad derėtų paieškoti specialiai jiems skirtų priemonių. Vengiantys chemikalų turėtų pasidairyti vaistinių ir parduotuvių lentynose natūralių, nealergizuojančių priemonių.