Delfinai - "ledlaužis" autistų terapijoje

Netradicinis gydymas

Delfinų terapija Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Idėja pradėti eksperimentą brendo dešimtmetį, nuo to laiko, kai Lietuvos Jūrų muziejaus delfinariume atsirado grupelė Juodosios jūros afalinų.

Delfinų terapijos iniciatoriai - Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Jūrininkų ligoninės reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Nijolė Šostakienė, biologė ir delfinų trenerė Edita Magilevičiūtė, specialiosios mokyklos "Svetlačiok" direktorės pavaduotoja Marina Korinevskaja.

Šiandien delfinų terapijos eksperimentą vykdo Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos universiteto, Jūrininkų ir Vaikų ligoninių specialistai. Apie jo ypatumus kalbamės su Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichosomatinio skyriaus vedėja, gydytoja psichoterapeute Jolanta Daiva Baliūniene.

Terapijos pradininkai

1978 metais Floridoje, Lauderdale dirbantis gydytojas Davidas Nathansonas susidomėjo, kaip plaukiojimas su delfinais padeda lavinti neįgalius vaikus, kuriems diagnozuotas Dauno sindromas. Paaiškėjo, kad delfinų padedami šie vaikai labiau sutelkia dėmesį, dėl to jų lavinimas yra daug efektyvesnis ir intesyvesnis (veikia vaizdo, garso ir lytėjimo, kvapo pojūčiai).

Be to, delfinas suteikia besąlygiško priėmimo jausmą ir teigiamų emocijų; tai šiems vaikams turi didžiulę įtaką. Taip atsirado atskira terapijos kryptis, kuria iki šiol domisi įvairių sričių mokslininkai.

Beje, minėtasis Nathansonas teigė, kad kai kurių protiškai atsilikusių individų nesugebėjimas mokytis pirmiausia yra psichologinio dėmesio tam tikroms dimensijoms trūkumas, o ne nesugebėjimas tinkamai apdoroti informaciją.

Delfinų Rife, Raudonojoje jūroje, šie žinduoliai atplaukia į specialų aptvarą atviroje jūroje. Kai kuriais atvejais jie šeriami žuvimi, tačiau dalis sesijų pagrįsta savanoriškumu. Vaikas įlankoje laukia atplaukiančio delfino. Lūkestis gali būti toks stiprus, kad jau vien delfino pasirodymas vaikui sukelia intensyvų jausmą, kad jis yra mylimas ir be galo svarbus.

Delfinų terapija atviroje Juodojoje jūroje taikoma ir Sevastopolyje.

Delfinų terapija taikoma ne tik neįgaliems vaikams lavinti. Yra programų potrauminio streso sindromui (skatinamas prieraišumo jausmas), depresijai, kurtiesiems gydyti, padedama įveikti izoliaciją ir bendravimo stygių, kurį visuomenėje patiria negirdintieji. Taip pat delfinų terapija gydoma logoneurozė (mikčiojimas).

Ši terapija taikoma ir visai šeimai, nes padeda formuoti emocinį tėvų ir neįgalaus vaiko ryšį, kuris yra esminė psichosocialinio brendimo ir visaverčių santykių su aplinkiniais sąlyga. Nuolatinis rūpinimasis neįgaliuoju šeimos nariu yra sunkus išbandymas. Delfinų terapijos metu patirtas džiaugsmas gerokai skiriasi nuo įprastos ir slogios ligoninių, daktarų, vaistų bei procedūrų rutinos ir stiprina šeimos narių ryšius.

Kodėl pasirinkti delfinai?

Iš visų gyvūnų pasirinkti būtent delfinai todėl, kad savo išskirtiniais sugebėjimais jie artimi žmogui. Delfinų intelektas žymiai aukštesnis už šunų ir beždžionių. Bendrauti jiems įdomu, komandas vykdo ne dėl maisto; tie, kas dirba su delfinais žino, kad paprasti pratimai jiems greit nusibosta, tačiau sudėtingas logines užduotis delfinas gali atlikti ištisą parą.

Unikalios fiziologinės delfinų savybės: odoje gausu refleksogeninių zonų ir elektromegnetinės recepcijos kanalų. Norėdamas atpažinti objektą, delfinas skleidžia ultragarsą (labai aukšto dažnio garso) bangas, viršijančias aukščiausią žmogaus girdimumo ribą. Delfinų ultragarso sukeltas slėgis ląstelių membranoje sukuria ertmes, poras. Dėl to suaktyvėja ląstelės hormonų ir kitų medžiagų apykaita, smegenyse įvyksta elektrinių ir cheminių pokyčių, pakinta elektroencefalograma. Šis procesas (ultragarsinė kavitacija) skatina eritrocitų veiklą, kraujo krešėjimą, sukelia ląstelių irimą, tad manoma, jog ši savybė galėtų padėti gydyti onkologines ligas.

Iškelta hipotezė, kad bendraujant su delfinais, žmogaus smegenyse išsiskiria daugiau endorfinų, todėl pagerėja ne tik nuotaika, bet ir mokymosi sugebėjimai, susilpnėja lėtiniai skausmai.

Gydytoja J. Baliūnienė paaiškino, kaip ir kodėl delfinai katalizuoja elgesio pakitimus. - "Stresas - viena iš daugelio psichofiziologinio atsako formų į dirgiklį. Žinoma, kad "lengvas, švelnus" stresas yra teigiama motyvacinė jėga ir veikia konstruktyviai.

Delfinų terapijos metu streso patyrimas, atsirandantis bendraujant su stambiu gyvūnu vandenyje, geranoriškas ir rūpestingas specialistų dėmesys sukelia teigiamas emocijas ir relaksaciją. O tai ateityje nulemia psichosocialinių funkcijų pagerėjimą. Teigiamos emocijos, gaunamos bendraujant su geraširdžiu, nuolat besišypsančiu delfinu leidžia išstumti patologinio elgesio apraiškas ir jį pakeisti".

Komanda ir gydomasis poveikis

Priklausomai nuo to, koks sveikatos sutrikimas, gydytojo, trenerio, paciento ir delfino komanda gali būti papildoma logopedu (sergant autizmu ar mikčiojant), kinezioterapeutu (sergant cerebriniu paralyžiumi).

Psichoterapeutė sakė, jog gydomasis poveikis prasideda dar prieš delfinų terapiją, žiūrint vaizdo juostas, klausantis įrašų su delfinų skleidžiamais akustiniais garsais. Į šį procesą įtraukiami vaiko tėvai ir artimieji.

Po terapijos seansų, kad psichoterapinis efektas nenyktų, gautas rezultatas pastiprinamas vėl peržiūrint vaizdo juostas ir klausantis įrašų. Vaikui nebūtina spoksoti į televizorių, jis gali lakstyti, svarbu, kad girdimi garsai primintų patyrimus delfinariume.

Po delfinų terapijos pagerėja asmenų, turinčių emocinių ir pažintinių sutrikimų elgsena. Gydant vaikus, turinčius Dauno sindromą pastebėti pokyčiai kalbos ir atminties vystymęsi. Naujo mokomo dalyko įtvirtinimui padeda delfinų maitinimas, lietimas, plaukimas su jais, net bučiavimas.

Bendraujant su šiais gyvūnais žymiai pagerėja sergančių autizmu vaikų socialinė integracija, pakinta izoliacinio elgesio normos, padidėja savigarba, pasitikėjimas savimi, dėmesio koncentracija.

Patirtis gydant sergančius autizmu

Psichoterapeutė Jolanta Baliūnienė sakė, jog visame pasaulyje kol nelabai efektyviai specialistai dirba su autistais, ir šio sutrikimo pakitimus labai sunku "pamatuoti". Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos. Iki trijų metų amžiaus buvęs visiškai normalus vaikas nustoja kalbėti ir bendrauti, pakinta elgesys.

Tėvai sako, kad vaikučio, tarusio sklandžius sakinius iš 4-5 žodžių, kalba ima skurdėti: lieka tik vienas kitas žodis arba skiemuo, o kiti išvis nekalba. Autistams būdinga nepakankama reakcija į kitų žmonių emocijas, skurdus socialinių signalų vartojimas, jie neprisitaiko prie gyvenimo situacijų, nesugeba bendrauti, stinga kūrybiškumo ir fantazijos. Jie - hiponimiški arba atsiriboję.

Šiuo metu medikai mėgina koncentruoti vaiko dėmesį: delfino akivaizdoje išgyvendamas tam tikrą stresą, mažasis pacientas tarsi pažadinamas, kartu pabudinamas jo dėmesingumas. Tai praplečia sąmonės lauką, joje lyg atidaromas langas. Kartu su logopedu lavinama vaiko kalba. Po terapijos su vaiku toliau turėtų dirbti psichologai, socialiniai pedagogai.

Pastebėta, jog po žaidimų su delfinais agresyvūs autistai tampa mielesni, jų elgesys labiau organizuotas, ne toks chaotiškas, sumažėja hiperaktyvumas. Pagerėja socialinė integracija. Psichoterapeutė minėjo tokį pavyzdį: moklykoje mergaitė galėdavo valgyti tik už užuolaidos, atskirai nuo kitų vaikų. Po terapijos jos elgesys pasikeitė, ji valgo prie bendro stalo, su įrankiais. Gali išlaikyti akių kontaktą.

"Autistai iš tikrųjų nejaučia tokios baimės, kurią jaučiame mes, jie daugiau priešinasi tam tikroms socialinio elgesio normoms, ir jie nebijo delfinų, nebijo vandens. Pasikeičia bendravimas, betikslė veikla, stereotipiniai judesiai (kai barškinama raktais, daužomas daiktas). Iki tol jiems aplinka tarsi neegzistavo, dabar nebeužsisklendžiama savyje, vaikas tarsi "išeina iš savęs", pradeda kalbėti. Buvę sakiniai iš 1-2 žodžių praturtėja dar keliomis sąvokomis.

Taip atsitiko puspenktų metų berniukui, į mūsų delfinariumą iš Ukrainos atlydėtam psichologo, - sako gyudytoja Jolanta Baliūnienė. - "Atsiranda pasitikėjimas savimi, savivertė, lyg tai asmenybė ima bręsti. Jeigu autistas buvo regreso būsenos, "kūdikio fazėje", po delfinų terapijos sustiprėja jo ego, mezgasi asmenybės ribos.

Jei kalbėtume apie fiziologines funkcijas, pagerėja miegas. Paprastai autistai pabunda naktį, gali kuistis savo lovutėje arba vaikštinėti, žaisti. Jau delfinų terapijos metu tėvai pasako, kad vaiko miegas tapo gilesnis, "sotesnis", lyg su sapnais. Turėjome atvejį, kai mergaitei, sergančiai epilepsija ir per dieną kentusiai net po keturis priepuolius, po delfinų terapijos priepuoliai nesikartoja jau penketą mėnesių. Galbūt tai ultragarso poveikis.

Taigi delfinų terapija atlieka ledlaužio funkciją, praveria autisto kiautą. Aišku, savijauta gali pablogėti, jei nebus dirbama toliau. Mes atiduodame vaiką kitiems specialistams kaip gerai išminkytą tešlą, iš jos toliau geros rankos turi lipdyti tą asmenybę, kurią nori matyti tėvai ir visuomenė", - sakė gydytoja.

Ivona ŽIEMYTĖ