Biologė vaistų randa gamtoje

Pasirinkimas

Prano Mašioto vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Regina Balsevičienė daugiau kaip prieš penkiolika metų atsisakė vaistų, nors prieš tai jos ligų sąrašas buvo gana ilgas.

Ponia Regina pasakojo, kad jos mama labai skaniai gamino, tad mėsos patiekalai su būtina pieno doze per dieną buvo vos ne privalomi.

Nuo mažens ją kamavo peršalimo ligos, ausų uždegimai, kurie baigėsi operacija. Mėsos valgymas Reginos neapsaugojo ir nuo mažakraujystės. Vėliau ligų sąrašas pasipildė migrena, cistomis, osteochondroze, paradontoze. Dėl įvairių negalavimų dažnai tekdavo gulėti arba ligoninėse, arba sanatorijose.

Penkerius metus moteris sirgo vegetacine distonija - kamavo nuolatinis nuovargis, nenoras valgyti ir depresija. Skirti vaistai padėdavo tik tol, kol buvo vartojami.

Ši liga buvo paskutinis lašas, paskatinęs pradėti keisti gyvenimo būdą. Regina susidomėjo homeopatija, tada po truputį atsisakė cheminių vaistų, mėsos.

"Pradėjau nuo maisto derinimo - nebevalgiau mėsos su duona ar bulvėmis. Pajutau, kad nebeskauda galvos kaip anksčiau, kai skausmas kamuodavo nuo ryto iki vakaro. Įprastus patiekalus pradėjau valgyti su didesniu kiekiu daržovių ir pajutau, kad galiu išsiversti be mėsos. Didelių pastangų nereikėjo, viskas išėjo savaime", - tikino pokalbininkė.

Gamtos dėsniai tinka ir žmogui

Biologė R. Balsevičienė mano, jog gamtos dėsniais turėtų vadovautis ir žmogus.

Anot pokalbininkės, patys stipriausi gamtoje - augalėdžiai, nes jiems nereikia švaistyti savo energijos sunkiai virškinamam maistui. Štai kodėl liūtas, prisirijęs mėsos, per parą juda vos kelias valandas, o žoliaėdis kiškis striksi vos ne visą parą.

"Maistas turi būti ne tik energijos šaltinis, bet ir vaistas, - įsitikinusi ji. - Kūrėjas augalams patikėjo unikalų vaidmenį - sugerti saulės šviesos energiją, kurią įdeda į organines medžiagas. Augaluose yra viskas, ko reikia gyvam organizmui."

Regina mano, kad virtas maistas tinka tik egzistuoti, nes nebetenka dalies vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ji pati kiekvieną rytą pradeda nuo pačios spaustų morkų ar salierų sulčių, pusryčiams išsispaudžia citriną ir suvalgo greipfrutą, o į darbą pasiima obuolį ar vėlgi kokį greipfrutą.

Neprievartauja savęs, tad neatsisako ir bulvinių patiekalų, tačiau spirgučių padažą keičia trimis lėkštėmis daržovių. Mėgsta košes. Jas verda pusiau žalias, o paskanina daigintais grūdais ir česnaku, paįvairina sviestu bei druska.

Pokalbininkė ypač vertina žalios spalvos augalus, kurių jos racione itin daug. Daržovių niekada neperka parduotuvėje, o įsigyja iš pažįstamų ūkininkų, o salierų, krapų bei petražolių, iš kurių daro žalią sviestą, balkone užsiaugina pati.

Regina vadovaujasi principu - iš kelių blogybių rinktis mažiausią, tad stengiasi rinktis kuo natūralesnį maistą, kuriame kuo mažiau chemijos.

"Vegetaru reikia mokėti būti", -

pabrėžė R. Balsevičienė, patirties sėmusis iš atitinkamos literatūros bei viską bandžiusi savo kailiu.

Nemokšiškumas gali brangiai kainuoti ir privesti prie atvirkštinio rezultato - anoreksijos, nes reikia žinoti, kaip organizmą aprūpinti kaliu, magniu, geležimi ir kitomis organizmui būtinomis medžiagomis.

Pokalbininkė pastebi, kad kai kurie save klaidingai vadina vegetarais: nors mėsos nevalgo, tačiau kitų mitybos įpročių nekeičia - valgo bandeles, spurgas, užsigerdami kokakola.

"Kad būtum liekna, nepakanka per dieną suvalgyti morką ar kopūsto lapą", - iš savo patirties žino Regina, anksčiau buvusi gerokai stambesnio kūno sudėjimo nei dabar.

Mokytoja pastebi, kad papietavę moksleiviai dažnai savo lėkštėse palieka daržoves, o kiti net neprisimena, kada valgė vaisius.

Pokalbininkė mano, kad daugeliui vaikų skauda galvą bei kamuoja nuovargis ne nuo pernelyg didelių mokymosi krūvių, o neteisingos mitybos.

"Klasėje gali rasti vos vieną kitą vaiką, kuris nesiskundžia blogu regėjimu, O juk kai kurie jų net kompiuterių namie neturi. Man per 60 metų, bet po pamokų jaučiuosi gerokai žvalesnė nei mano mokiniai", - sakė ji.

Plonų mokytojų bumas

Pokalbininkė juokiasi, kad vienu metu mokykloje pasipylė daug plonų kolegių - savo patirtimi Regina mielai dalijasi su kitais. Ne tik kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet ir kaip sunegalavus padėti pačiam sau be vaistų.

Pavyzdžiui, nuo vidurių užkietėjimo gali padėti daiginti grūdų saujelė per dieną. Stokojantiems geležies patariama daugiau valgyti burokėlių ir raudongūžių kopūstų, datulių, razinų, krapų, salierų. Daug geležies ir B grupės vitaminų galima gauti iš alaus mielių.

Skaudantis rėmuo ar skrandis - jau moters praeityje. Regina neprisimena, kada paskutinį kartą sirgo sloga. Beje, ji sugeba ir ant galvos pastovėti, nors jaunystėje labai nemėgo kūno kultūros pamokų.

R. Balsevičienė savo patirtimi, gyvenant be vaistų, ketina pasidalyti knygelėje, kuriai dabar ieško rėmėjų.

Tiesa, pokalbininkė neslepia, jog dėl savo gyvenimo būdo sulaukia ir norinčiųjų ją atvesti į protą pamokymų, jog be mėsos žmogus negauna energijos bei nepakeičiamų amino rūgščių, geležies ar vitamino B12.

"Nors visi apie tai žino, tačiau valgydami mėsą negali pasigirti gera sveikata", - į tokius pamokymus atšauna moteris.

Sandra LUKOŠIŪTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder