Autizmas: kaip padėti vaikui ir šeimai

Patirtis

"Ši smegenų liga prasideda labai anksti, ir mes nežinome, kokie pakitimai ir klaidos įvyksta toje smegenų raidoje, tad daugelio dalykų pakeisti neįmanoma. Tačiau įrodyta, jog vaiko gyvenimo patirtis keičia smegenų struktūrą", - sakė Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius Bennet Leventhal.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Autizmas: kaip padėti vaikui ir šeimai" buvo aptarti vaikystės autizmo diagnostikos principai, psichologinio įvertinimo galimybės, kalbos ir bendravimo sutrikimai, ugdymas ir logopedinės pagalbos būdai.

Autizmo atsiradimo priežastys dar nežinomos, nepatvirtinta, ar ryškus įvairiapusis vaiko raidos sutrikimas atsiranda dėl genetinių sutrikimų (todėl genų terapija nepadės), ar dėl smegenų uždegimų, alergijos, neįrodyta, jog tai gali būti apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.

Elgesio terapijomis ir vaistais galima gydyti simptomus, sumažinti elgesio problemas. Akcentuota, jog prieš duodant vaistų, reikia išsiaiškinti, dėl ko vaikas vienaip ar kitaip elgiasi, išmokyti jį išsakyti savo pageidavimus, todėl labai svarbu ugdyti kalbinius, judesio ir kitus gebėjimus.

Profesorius B. Leventhal pabrėžė, jog autistai nedaug skiriasi nuo mūsų, turint galvoje stereotipines elgsenas, nes jų turime ir mes, tik tie vaikai, jas sutrikdžius, irzta, tampa agresyvūs, nes neturi socialinių įgūdžių frustracijas išreikšti priimtinu būdu.

Šalia - raidos terapeutai, ekspertai

Klinikinė vaikų psichologė, daktarė Pranutė Domanskienė (JAV) sakė, jog Amerikoje pediatrai dėl autizmo tiria visus vaikus nuo 18-24 mėnesių. Jeigu to amžiaus vaikas neseka tėvų žaidimų metu, nereaguoja šaukiamas vardu, nesupranta, kas jam sakoma, nesidomi kitais vaikais, nekoordinuoja gestų su akių kalba ar pastebima bet kokia regresija (pamiršo, ko buvo išmokęs), įtariamas autizmas. Mokyklose su tokiu vaiku nuo dvejų iki 22 metų dirba raidos terapeutai, o jeigu proto atsilikimas 30 proc., tokie vaikai gauna teisę pamokų metu turėti šalia pagalbininką ekspertą.

Įrodyta, kad 80 proc. autistų vaikų turi protinį atsilikimą. Juos pagal itin skirtingas programas reikia mokyti visą laiką, nes automatiškai iš aplinkos jie neįsisavina informacijos, ir nors kai kurie gali atmintinai pakartoti visą išgirstą tekstą, tai nereiškia, jog jį suvokia. Su vaiku dirba visa komanda: psichologas, psichiatras, logopedas.

Vaikų, kurie kalba, supratimas konkretesnis, tad kalbos įgūdžiai labai svarbūs. Kadangi jie itin jautrūs garsams, mokykloje vaikšto su ausinėmis ir nešiojasi prietaisą, leidžiantį pajusti peties spustelėjimą ir tuo būdu pasijusti saugiai. Vaiko progresas sekamas kas keletą metų, ugdomas jo erdvinis suvokimas ir bendravimo bei higienos įgūdžiai, sugebėjimas paprašyti pagalbos. Be abejo, pakeitus aplinką ir veiklą, atsiradus kitų reikalavimų, vaikui kyla stresų, dėl to reikalinga sensorinė stimuliacija ir prieš susikaupiant užduočiai vaikui leidžiama pašokinėti ant batuto ar žaisti kamuoliu. Tinka visos raminančios terapijos.

Amerikoje nepykstama ant vaikų, kai jie elgiasi neprognozuojamai (kandžiojasi, daužo galvą, rėkia), ir prie užduoties grįžtama, kai nusiramina, dažnai užduotis supaprastinama.

Žinoma, vaikai mokomi pasitelkiant mėgstamiausius žaislus, vyresnieji - veiksmo herojus knygelėse, ir stengiamasi, kad užduotys ir darbai jiems keltų pasitenkinimą. Tačiau tai nereiškia, kad visa, ko jų prašome, jam turi būti malonu. Už atliktas užduotis skiriamas prizas.

Specialistai rekomendavo išmokyti vaikus apsikabinti, pabučiuoti žmones, su kuriais bendrauja, net jei jiems patiems nieko nereiškia, tai suteikia daug džiaugsmo ir motyvacijos tėvams.

Konferencijoje akcentuota, kad pagrindinis tėvų ir visuomenės tikslas - ne stigmatizuoti autistus, o kiek įmanoma pagerinti jų gyvenimo kokybę ir socialinio bendravimo įgūdžius.

Ivona ŽIEMYTĖ