Ar atkeliaus į Lietuvą Prometėjas?

Amerikos sveikatos apsaugos sistema įgyvendina didžiausią pastarųjų dešimtmečių reformą.

Pagrindinis reformos JAV stimulas yra tai, kad išlaidos sveikatos apsaugai auga labai sparčiai. 1998 metais jos sudarė 13 BVP procentų, o 2008 metais šis skaičius buvo 17 proc.

Lietuva sveikatos apsaugai skiria 4 proc. Šis skaičius nesikeičia nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Nors JAV skiria didžiules lėšas sveikatos apsaugai ir taiko pažangiausias pasaulyje technologijas, net 48 mln. amerikiečių neturi medicininio draudimo - tai pats blogiausias rodiklis tarp išsivysčiusių valstybių. Amerikoje, neturėdamas medicininio draudimo, negali kreiptis į gydytoją.

Tiek populiariojoje, tiek medicininėje JAV spaudoje vyksta itin intensyvios diskusijos, kokiu būdu reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos visiems, tuo pat metu išsaugant pranašumus, kuriais žavisi visas pasaulis - lankstumą, sugebėjimą operatyviai pritaikyti mokslo pasiekimus, pasirinkimo laisvę, kūrybingą ir darbingą atmosferą.

Be to, vyksta ir keli bandomieji tyrimai, skirti įvairiems sveikatos apsaugos reformos aspektams įvertinti. Vienas iš jų vadinamas Prometėjo modeliu. Iki šiol JAV buvo paprastas mokėjimo principas - tiesiog mokestis už atliktą paslaugą. Toks mokestis neskatino paslaugų kokybės. Gydytojai buvo labiau suinteresuoti ne kokybe, bet kiekybe. Prometėjo modelis apima tris pagrindinius komponentus: mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstą gydymą, atsižvelgimą į įvairius sudėtingus ligų ypatumus ir priedus už tai, kad buvo išvengta tų komplikacijų, kurių galima išvengti. Jis taip pat skatina kooperaciją tarp skirtingų specialistų ir net ligoninių.

Tačiau turbūt įdomiausia ne tai, kaip bus įvertintas Prometėjo modelis, bet tai, kokiu būdu ši idėja testuojama, bandoma, įgyvendinama, tiriama. Vienu metu vyksta keletas bandomųjųprojektų, per kuriuos bandomi įvairūs Prometėjo modelio aspektai, tikrinama, kaip jie veikia praktiškai. Amerikiečiai objektyviai tiria, bando, ieško. Tai atitinka XXI amžiaus dvasią, kai visi valstybiniai sprendimai turi būti pagrįsti ir įgyvendinami pagal mokslinius principus.

O kaip vyksta sveikatos apsaugos sistemos reforma Lietuvoje? Ar užtenka kelių žmonių paruošto 20 skaidrių pristatymo ir kelių kartais net vienas kitam prieštaraujančių ministro pareiškimų? Kodėl iki šiol nėra paskelbti sveikatos apsaugos sistemos reformos principai, naujai kuriamų vertybių aprašymas, praeities klaidos, įvairių regionų ypatybės? Tame dokumente taip pat turėtų būti išdėstytos siūlomos naujovės ir aprašyta, kaip jos bus įgyvendinamos. Tada tai derėtų pateikti Lietuvos visuomenei, medicinos bendruomenei ir specialistų organizacijų visuotiniam svarstymui.

Visų reformos principų ir naujovių neįmanoma realizuoti iš karto. Dėl to įvairiose šalyse, kur anksčiau buvo vykdoma reforma ir įgyvendinami pokyčiai, labai dažnai naujoms idėjoms išbandyti taikytas metodas, pagal kurį naujas būdas, gydymo metodas ir organizacinė naujovė iš pradžių išbandomi nedidelės ligoninės, netgi departamento ar regiono mastu. Vėliau įvertinama, kaip tas metodas veikia ir apskritai ar jis vertingas. Tik taip įvertinus naująjį metodą, pamatoma, kaip jis veikia praktiškai, išryškinamos teigiamos ir neigiamos metodo pusės, tolesnio pritaikymo galimybės.

Kiek bandomųjų tyrimų šiuo metu vykdo Sveikatos apsaugos ministerija? Kiek idėjų jie šiuo metu tikrina praktiškai? Kokioje ligoninėje yra bandomi nauji darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodai?

Gal čia sustokime ir daugiau neklauskime, nes norint į šiuos klausimus atsakyti, visų pirma reikia sugalvoti Prometėjo modelį.

Kodėl iki šiol nėra paskelbti sveikatos apsaugos sistemos reformos principai, naujai kuriamų vertybių aprašymas, praeities klaidos, įvairių regionų ypatybės?

Dr. Audrius ŠIMAITIS