Buvusi Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotoja Jūratė Razmienė paveldėjo savo prižiūrėtos neįgalios senutės turtą. 85 metų moteris surašė testamentą, kad visas jos turtas po mirties atiteks prižiūrėtojai.
Pagal Socialinės paramos centro vidaus tvarkos taisykles darbuotojų ir jų prižiūrimų klientų negali sieti jokie turtiniai santykiai. Todėl į viešumą iškilus tokiems faktams J.Razmienė iš darbo buvo atleista.
Dabar ji kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo.
Moteris turi du sūnus
„Aš tą močiutę išgelbėjau nuo mirties, atradau ją beveik negyvą, vežiau į ligonines, daviau jai naują gyvenimą, maniau, kad būsiu socialinio darbuotojo pavyzdys“, – prieš teismo posėdį sakė buvusi socialinio darbuotojo padėjėja J.Razmienė.
Visiškai kitos nuomonės yra Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė: „Teikdama socialines paslaugas garbaus amžiaus moteriai mūsų buvusi darbuotoja žinojo viską apie ją, jos sveikatą, artimuosius.
Moteris turi du sūnus, tačiau jie su motina kažkodėl nebendrauja. Kitų artimųjų nėra. Vieniši žmonės, sulaukę dėmesio, ima pernelyg pasitikėti svetimais.
Mūsų buvusi darbuotoja tuo ir pasinaudojo.
Gavusi notaro įgaliojimą ji galėjo tvarkyti globotinės banko sąskaitas, paimti pinigus, o po mirties gauti ir butą. Viskas paaiškėjo atsitiktinai.
Viena buvusi mūsų darbuotoja pradėjo dirbti senelių globos namuose ir nustebo sužinojusi, kad ten gyvena ta močiutė.
Tuomet pradėjome aiškintis, kas atsitiko“, – pasakojo D.Stankaitienė.
Prokurorai tyrimą nutraukė
J.Razmienė pažeidė savivaldybės biudžetinės įstaigos vidaus tvarkos taisykles, draudžiančias bet kokius turtinius sandorius su klientais, po kuriomis pati pasirašė, todėl ir buvo atleista iš darbo. J.Razmienė teigia, kad ten – ne jos parašas.
Gindama viešąjį interesą Socialinės paramos centro vadovė kreipėsi į prokuratūrą.
Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo prokuratūra nutraukė nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių.
Šis sprendimas buvo skundžiamas, bet skundai atmesti.
Vadovams nieko nepranešė
D.Stankaitienės manymu, socialinė darbuotoja turėjo pranešti vadovybei apie sudėtingą vienišos moters situaciją.
Tuomet būtų buvę nuspręsta, kaip elgtis, ką įgalioti rūpintis senole, tačiau viskas buvo nuslėpta.
„Darbuotojams buvo nuolat aiškinama, kad jie neturi teisės į jokį mūsų prižiūrimų asmenų – senelių ar neįgaliųjų – turtą.
Nesvarbu, kad jie nusprendžia jį perleisti geranoriškai“, – tvirtino D.Stankaitienė.
Tvarkė globotinės pinigus
„Tai mano ir tos močiutės reikalas, ką nusprendėme, tą ir padarėme, o kodėl čia įsikišo kiti, tikrai negaliu pasakyti“, – įsitikinusi J.Razmienė.
Socialinės paramos centro vadovės teigimu, iš dviejų močiutės banko sąskaitų buvo paimta 7 tūkst. eurų.
Globėja taip pat paimdavo senolės pensiją, gaudavo pinigus už jos buto nuomą.
Dalis pinigų atiteko globotinės reikmėms, bet kiek – nežinoma.
Žadėjo rūpintis iki mirties
J.Razmienė tikino, kad jaučiasi visiškai teisi: „Socialinės paramos centre socialinio darbuotojo padėjėja dirbau devynerius metus. Šis darbas man labai patiko, todėl ir noriu grįžti atgal. Sutartį su vieniša močiute sudarėme jos prašymu, sutarėme, kad ja rūpinsiuosi iki mirties.
Tai ir darau iki šiol. Pasistengiau, kad ji patektų į senelių namus, kad gautų visiškos negalios dokumentus“, – kalbėjo globėja.
Iš pradžių močiutė gyveno Šventojoje, dabar – Klaipėdos senelių namuose.
Kol sulaukė vietos, J.Razmienės teigimu, senutę namuose prižiūrėdavo samdytas žmogus.
„Už Šventosios globos namus sumokėjau daugiau kaip du tūkstančius eurų.
Mokėjau ir už priežiūrą namuose – yra visi įrodymai.
Močiutė man nuolat sakydavo: nenuskriausk savęs“, – pasakojo J.Razmienė.
Ji tikino, kad visus pareigybinius dokumentus pasirašė tik tą dieną, kai ją atleido iš darbo.
„Prokuratūra neįžvelgė mano kaltės, kad turtą pasisavinau. O savo buvusioje darbovietėje patyriau didelį psichologinį smurtą: mane iškvietė direktorė, kelias valandas laikė kabinete ir vertė rašyti, kur padėjau kiekvieną centą, pagrasino prokuratūra, žadėjo, kad išmes iš darbo, ir visa tai padarė.
Aš visiškai nesijaučiu kalta. Suskaičiuotas kiekvienas centas, yra dokumentai“, – aiškino J.Razmienė.
Dabar močiutės gyvenimu rūpinasi senelių globos namai.
Buvusi globėja čia lankosi nedažnai – šiemet aplankyti turtą dovanojusios moters J.Razmienė buvo užsukusi tik du kartus.
Panašių istorijų – ne viena
D.Stankaitienės teigimu, rugpjūtį lankydama centro prižiūrimus žmones ir domėdamasi jų nuomone apie teikiamas paslaugas ji išgirdo ir daugiau naujienų, susijusiu su šia istorija.
Net trys žmonės, kuriuos yra prižiūrėjusi J.Razmienė, pasakojo, kad ir jiems buvo siūlomi panašūs susitarimai.
„Tos moterys tuomet paprašė pakeisti jas lankančią socialinę darbuotoją. Gaila, kad jos mums nepaaiškino, dėl kokios priežasties to prašė.
Šiai įstaigai vadovauju aštuoniolika metų.
Šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena panaši byla, jau teko liudyti. 2016 metais atleista buvusi mūsų darbuotoja paveldėjo buvusio kliento butą. Į teismą kreipėsi to žmogaus šeima.
Įstatymuose, teisės aktuose yra spragų.
Reikėtų numatyti didesnę atsakomybę už tokius nesąžiningus veiksmus, turiu galvoje baudžiamąją atsakomybę. Kitose valstybėse tai seniai numatyta ir panašių istorijų nenutinka“, – teigė D.Stankaitienė.
Ar senolė yra veiksni?
Gindama viešąjį interesą prokuratūra atliko tyrimą dėl senutės veiksnumo nustatymo.
Spalio mėnesį bus paskelbtas teismo sprendimas. Jei moteris bus pripažinta neveiksnia, teismas pradės procesą dėl jos globos nustatymo.
Paskirtasis globėjas taps ir senutės turto administratoriumi, turės teisę spręsti, kaip elgtis su moters turtu iki jos mirties.
Buvo perrašiusi testamentą
Tas turtas – 17 kvadratinių metrų būstas su bendra virtuve ir kitomis bendro naudojimo patalpomis žvejybos uosto rajone – šiuo metu vertas maždaug 10 tūkst. eurų.
Jei nepritrūks pinigų senutei išlaikyti ir buto neteks parduoti, po jos mirties šis būstas pagal testamentą atiteks buvusiai socialinei darbuotojai.
Į teismą civiline tvarka gali kreiptis ir tiesioginiai turto paveldėtojai – sūnūs ir bandyti įrodyti, kad pasirašydama testamentą motina negalėjo visko suprasti dėl savo psichikos būklės.
Juo labiau kad moteris jau yra parašiusi ne vieną testamentą. 2015 metų gegužės 11 dieną savo turtą ji buvo patikėjusi vienai klaipėdietei, po poros savaičių viską perrašė kitai.
O pagal 2016-ųjų birželio 23 dieną vėl parašytą testamentą jos turtas po mirties turėtų atitekti J.Razmienei. Netrukus močiutė atsidūrė globos įstaigoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą