„Brangus Lietuvos pilieti, rašau Jums šį laišką iš legendomis apipinto Lietuvos miestelio Anykščių. Aš esu Margarita. Mokausi Antano Vienuolio progimnazijos 5A klasėje. Norėčiau Jums papasakoti apie gimtąjį savo miestą“, - laišką pradeda jaunoji autorė, toliau vardydama garsias, lankytinas savo miestelio vietas. Tarp jų ir A.Baranausko klėtelė, J.Biliūno paminklas, Kalitos kalnas ir Angelų muziejus.
Margarita laiške nuoširdžiai prisipažįsta, jog jai gyventi Anykščiuose labai patinka, o baigdama laišką nepamiršta paklausti, kokiame mieste gyvena laišką gavęs adresatas, bei palinki aplankyti kuo daugiau gražių Lietuvos vietovių.
Jauno režisieriaus Juliaus Jakubėno iniciatyva bei Anykščių kultūros centro ir rajono bendruomenių rėmėjų dėka tokie laiškai pagal atsitiktinai atrinktus adresus nugulė Lietuvos gyventojų ir įstaigų pašto dėžutėse. Tai Anykščiuose gyvenančių vaikų žinutė žmonėms apie tai, kaip gera gyventi mūsų šalyje.
„Džiaugiamės, kad visų Anykščių ir Anykščių rajono mokyklų ir gimnazijų mokytojai ir moksleiviai sutiko parašyti šiuos laiškus. Laiškai buvo skaitomi mokytojų ir, patikėkite, buvo tiek daug gražių vaikų minčių. To ir siekėme. Kad jauni žmonės parodytų santykį su šalimi ir apie tai kalbėtų ne skambiomis frazėmis, o paprastais savo žodžiais. Tad vieni pasakojo, kodėl jie myli Lietuvą, kiti kalbėjo apie savo krašto žmones, treti tikino, jog niekuomet nenorės išvažiuoti iš Lietuvos. Vaikai savo žodžiais pasakojo, kodėl jie didžiuojasi būdami lietuviai. Man atrodo, dabar aplink tiek daug negatyvo, dejuojančių, pykstančių ir pavydinčių žmonių, norėjome, kad ši šviesi žinia pasklistų po šalį, pasiektų žmones ir jie prisimintų, jog iš tiesų Lietuvoje gyventi nepaprastai gera. Ir tam reikia tiek nedaug. Juk kiekvienas turime neišnaudotą rezervą gražių žodžių ir gerų minčių. Reikia tik atrasti tam laiko kasdieniame bėgime“, - „Vakaro žinioms“ apie iniciatyvą pasakojo Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė.
Vaikų žinutės tikrai pasiekė Lietuvos žmones. Šią savaitę kultūros centrą užplūdo laiškai, padėkos ir skambučiai iš gyventojų, kuriuos nustebino nuoširdūs vaikų laiškai: „Gauname laiškus ir padėkas nuo šeimų, organizacijų, institucijų, pavienių gyventojų. Viena moteris skambino sutrikusi ir pasakojo, jog iš pradžių nepatikėjo, kad toks laiškas tikrai skirtas jai. Ji patikino, jog būtinai atrašys vaikui, kurio laiškas ją pasiekė. To mes ir siekėme - paskleisti tą gerąją žinią. Juk vienkiemiuose ar miestuose gyvena tiek daug vienišų žmonių, kurie, netikėtai gavę tokį laišką, nudžiugo ir pasijuto reikalingi.“
Paklausta, kodėl buvo pasirinkti būtent popieriniai ranka rašyti laiškai, kurie vis dažniau tampa nepelnytai primiršti, direktorė sako kitų variantų nė nesvarsčiusi. Pasak jos, tik toks laiškas gali iš tiesų pasiekti adresatą: „Pati šventinius sveikinimus rašau ranka. Žinoma, neretai tai jau stebina žmones, bet man atrodo, kad ranka parašytas laiškas sukuria visai kitokį ryšį. Juk kiek gauname tų elektroninių laiškų, kurie yra vienodi. O rašydamas pats tu visą širdį išlieji tame laiške. Tada jį paims paštininkė, nuneš adresatui, taip pat gal pasikalbės su tuo žmogumi ir abiem bus tą dieną maloniau. O reikia tiek nedaug, tik to vieno laiško“, - svarsto D.Petrokaitė.
Pirmą kartą įgyvendintos idėjos anykštėnai tikina neatsisakysią ir kitais metais bandys vėl naujai nustebinti Lietuvą Nepriklausomybės šimtmečio proga. O už šių metų akciją jau rytoj prezidentūroje jiems bus įteikta Lietuvos trispalvė už vieną išradingiausių ir įdomiausių Vasario 16-osios minėjimo iniciatyvų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą