Susirūpinta neveiksnių asmenų teisėmis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai kartu su Klaipėdos savivaldybės bei VšĮ "Klaipėdos psichikos sveikatos centras" darbuotojais aptarė atstovavimo klausimus bylose dėl neveiksnumo bei globos (rūpybos) nustatymo ir šiose bylose priimtų sprendimų įgyvendinimo.

Nustatant globą ir įgyvendinant neveiksnumo instituto funkcijas, siekiama, kad neveiksniems asmenims nebūtų užkirstas kelias ginti savo interesų. Visgi praktikoje dažni atvejai, kuomet pripažinus asmenį neveiksniu, jis praranda galimybę naudotis daugeliu savo teisių ir laisvių. Susitikime ir buvo siekiama aptarti, kaip nesudaryti sąlygų atsirasti ir plėtotis neveiksnių asmenų teisių pažeidimams.

Pirmiausia aiškintasi, kokios įstaigos pagal kompetenciją turi atstovauti asmenims minėtose bylose. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai tikino, kad pas juos nėra socialinių darbuotojų, kurie galėtų vykdyti šią funkciją. Atvykę svečiai iš VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centro“ nurodė, kad jie ne tik gydo ir prižiūri asmenis, bet ir stengiasi jiems suteikti teisinės pagalbos. Visgi šios institucijos dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra reglamentuotas. Diskusijos metu nuspręsta, kad šį klausimą apsvarstys Klaipėdos miesto savivaldybė.

Taip pat susitikime buvo apžvelgta dar viena problema, kuri atsiranda teismui nagrinėjant prašymus dėl institucinės globos paskyrimo. Kai asmeniui yra nustatomas neveiksnumas, už globą ir rūpybą atsakingos institucijos pareiga – nedelsiant organizuoti globėjo paiešką. Vėliau teismas, gavęs globėjo kandidatūrą, vertina jo charakteristiką, galimybes vykdyti globos ir rūpybos funkcijas. Pasitaiko atvejų, kuomet tokių bylų nagrinėjimas užsitęsia, nes nepavyksta surasti asmenų, sutinkančių užsiimti globa. Savivaldybės atstovai iš Teisės, Socialinės paramos, Sveikatos apsaugos skyrių bei Socialinių reikalų departamento teigė, kad jų įstaiga negali rūpintis asmenimis be jų bei jų globėjų sutikimų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė Audronė Gaižutienė pažymėjo, kad opiausia problema yra tai, jog nevisada pavyksta užtikrinti neveiksnių asmenų teisių apsaugą.

"Šiuo metu teismui, priimančiam sprendimą dėl neveiksnumo pripažinimo asmeniui, yra pateikiamos tik sveikatos priežiūros specialistų išvados. Vien jomis vadovautis, kad asmuo yra neveiksnus socialinėje aplinkoje, tikrai nepakanka. Tam būtini ir socialinio darbuotojo įvertinimai. Visi turime siekti, kad asmuo neprarastų savo prigimtinių teisių, kurti jo socialinį bei dorovinį gerbūvį", - po susitikimo savo pastebėjimus išsakė A. Gaižutienė.