2018 m. gruodžio 14 d. 21:48 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Po kojomis - milijonų metų istorija

2012-08-17, 10:40

Janina ŠAPARNIENĖ

Po kojomis - milijonų metų istorija nuotrauka, foto

MEILĖ. Albertas Pilipauskas sako dolomitus "įsimylėjęs" prieš keturis dešimtmečius - kai tik atvyko dirbti į Pakruojį

Pakruojietis kalnakasybos inžinierius, dolomitų kolekcininkas Albertas Pilipauskas, metęs žvilgsnį į bet kokį dolomito gabalą, gali papasakoti, kokiomis sąlygomis šis susidarė, kodėl atrodo taip, o ne kitaip. Po pakruojiškių kojomis glūdinčius dolomitų klodus jis vadina milijonų metų geologine Žemės istorija.

„Bičių korys“, „Putokšlis“ ir kiti

Akcinės kalnakasybos bendrovės „Detonas“ Pakruojo padalinio kabinete stovinčioje spintoje rikiuojasi išvaizdūs pilko, geltono, rusvo, žalio dolomito gabalai, išvagoti linijomis, korėti, su kitų mineralų intarpais.

Šalia bendrovės pastato pievelėje įsitaisę jau šimtus kilogramų sveriantys išskirtinės išvaizdos luitai. O ūkiniame „Detono“ kieme ant medinių padėklų keliomis eilėmis slūgso dar dešimtys dolomito luitų.

Apie kiekvieną egzempliorių A.Pilipauskas gali išsamiai papasakoti. Antai stipraus vyro nelengvai iš spintos iškeliamas pilkas gražuolis vadinamas „Bičių koriu“. Kolekcininkui šis dolomito luitas glosto akį ne tik išvaizda.

„Bičių korys“ - koralinis dolomitas. Toks dolomitas susidarė vietose, kuriose prieš milijonus metų telkšojo vanduo. Vandenyje gyvenę koralai, kaip ir dabartiniai, priešų saugojosi apsitraukdami kiautais iš klinčių.

Kiautų viduje ir laikėsi patys gyvūnėliai. Pasistatytieji kiautai pasirodė tokie stiprūs, kad šimtus milijonų metų, veikiami didžiulio slėgio, išsaugojo ertmes, kuriose anuomet gyveno koralai“, - pasakoja A.Pilipauskas.

Panašus į „Bičių korį“ - pievoje prie pastato esantis jau gerokai didesnis dolomito luitas. Jo išvaizda primena kopūsto galvą, kurioje nežinia kaip išaugo koralas. Šį kolekcijos egzempliorių A.Pilipauskas aptiko gulintį „Detono“ teritorijoje.

Netoliese įkurdintas „Putokšlis“ - išvagotas duobelėmis ir tarsi apipainiotas siūlais. Tokią išvaizdą besiformuojančiam dolomitui suteikė masėje susidarančios ir sproginėjančios dujos.

Tamsiai pilki dolomito gabalai, rasti Petrašiūnų karjere, kolekcininkui primena akmens amžiaus kirvukus - itin kieti, aštriomis briaunomis, tarsi aptašyti žmogaus rankų, kiti - nugludinti uolieną skalavusio vandens.

„Šioje vietoje labai daug magnio, suteikiančio kietumą“, - dolomito sandaros ypatybę atskleidžia inžinierius.

Iš Klovainių karjero parsivežti spalvotieji kolekcijos egzemplioriai vietomis žvilga kalcito kristalais ar panašiu į aukso smilteles piritu. Pasirodo, šio mineralo blizgesys nuo juodo iki auksaspalvio kinta augant kristalams.

Klovainių karjere A.Pilipauskas rado ypač išskirtinių egzempliorių - su įsispaudusiu tarsi senovės tautų dantiraščiu, su plunksnos atvaizdu.

„Niekas šiuose dolomito gabaluose nei rašmenų, nei piešinių nekalinėjo. Jie atsirado, kai klodui formuojantis, traukėsi molinga medžiaga“, - sako kolekcininkas.

Istorija ir grožis

„Mes, pakruojiečiai, vaikštome ant dolomito klodų, galinčių papasakoti trijų šimtų milijonų metų istoriją. Štai luitas, išvagotas lyg įdrėskimais, bet jo paviršius blizga ir švelnus, kaip marmuras. Šį dolomito sluoksnį, kadaise buvusį žemės paviršiuje, nupoliravo slenkantys ledynai, o suraižė tų pačių ledynų nešami granito rieduliai“, - pasakoja A.Pilipauskas.

Inžinierius nuolat papildo kolekciją - kai tik randa jos verto dolomito. Jau daugiau kaip dvi dešimtis metų jis stebi dolomito luitą, stūksantį netoli nuo kelio į „Detoną“.

„Dolomitas neatsparus metų laikų ir oro permainoms, lėtai, bet dūli. Apžiūrėsiu jį - galbūt jau laikas kviestis įmonės techniką ir bendradarbius ir gabenti į kolekciją naują egzempliorių“, - svarsto A.Pilipauskas.

Jo nuomone, reikia pažinti savo krašto istoriją, išmokti pamatyti čia pat esantį jo grožį - taip pat ir negyvosios gamtos, kurios dalis yra dolomitai.

Dolomitų kolekciją A.Pilipauskas renka ne kaip asmeninę - ji priklauso ir „Detono“ kolektyvui, ir visiems besidomintiems. Todėl prieš kurį laiką parengė nedidelę pažintinę įvairių dolomitų ekspoziciją, kurią gali apžiūrėti Pakruojo dvare besilankantys žmonės.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Žymos: istorija

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Schrobenhauzeno mieste prasideda didysis "Kinderhilfe Litauen" draugijos krovinio ruošimas kelionei į Lietuvą.

Adventas – gerų darbų metas nuotrauka, foto

Septintasis Dievo įsakymas skelbia: „Nevok“. Tačiau 80-metė klaipėdietė Vlada jaučiasi apvogta. Ir...

Dievo akivaizdoje pasijuto apvogta nuotrauka, foto

Kai kurie Klaipėdos verslininkai ruošdamiesi gražiausioms metų šventėms neužmiršo ir senjorų, kurie,...

Gruodį senjorams - ir pigesni pietūs nuotrauka, foto

Medžiams numetus lapus, jau tryliktą lapkritį, sukviečiame draugus, kaimynus, pažįstamus ir kolegas,...

Kalėdinis mažų širdelių stebuklas nuotrauka, foto

Rytoj Klaipėdoje vyksiantys sporto renginiai nuotrauka, foto

Sportas, Nuo 9 val. "Neptūno" sporto salėje (Taikos pr. 61 A) vyks tradicinis...

Žiede prie "Banginio" planuoja statyti estakadą nuotrauka, foto

Klaipėda, Virš Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai...

Iš Lenkijos - su laurais nuotrauka, foto

Sportas, Varšuvoje vyko tarptautinis meninės gimnastikos turnyras "Mazovia cup 2018". Varžėsi apie 250...

Klaipėdiečiai - "Ošano" taurės nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos miesto centrinio stadiono ir Futbolo mokyklos sporto salėse tarptautiniame vienuolikmečių vaikų...

Sportas, Paskelbta prieš 35 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...