2019 m. vasario 20 d. 15:32 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas?

(3)

2013-03-05, 14:29

Eugenijus BUNKA

Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas? nuotrauka, foto

Rietavo miškų urėdijos miškininkai prieš keletą metų Tverų girininkijoje rado seną, vardo neturintį ąžuolą. Apie septynių metrų apimties jis tikrai yra storiausių Lietuvos medžių dešimtuke, tačiau saugomų gamtos paminklų sąraše jo nėra. Nemini jo ir istorikai, nors po juo buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 metų liepos 3 dieną.

Tilto jau nelikę nė ženklo, o ąžuolas tebežaliuoja ir prašyte prašosi pavadinamas Mingailos vardu. Tačiau pagal metų naštą Lietuvoje antras po Stelmužės Mingėlos ąžuolas jau yra vos už dvidešimt trijų kilometrų, prie Plungės – Vėžaičių kelio. Tad bevardžiui prigijo dabartinių žemės savininkų – Montrimų vardas.

1932 metais gimęs Aleksandras Montrimas prisimenaprie ąžuolo kamieno priglaustą nemenką akmenį, ant kurio buvo iškalta, kad medį prieš penkis šimtus metų sodino Vytautas Didysis.

Kai jam buvo šešeri, samdyti vokiečių meistrai statė abarėmis vadinamą didelę daržinę su tvartu gyvuliams žiemoti. Pamatams ir sienoms reikėjo daug akmenų, tad nenuostabu, kad po ąžuolu gulėjęs dingo. Gal, kai kam nors užeis ūpas išardyti laiko ir melioratorių neįveiktus abarių pamatus ir sienas, tas užrašas atsiras. Bet ir jis būtų ne nenuginčijamas įrodymas apie Vytauto Didžiojo sodintą ąžuolą, o tik šioks toks argumentas, jog taip galėjo atsitikti. Kad užrašas buvo, Aleksandras tvirtai įsitikinęs, nes apie jį vėliau ne kartą minėjo ir senelis, ir tėvas ir vis keikė be jų žinios akmenį nuritinusius statybininkus.

Dar senelis ne kartą sakė, kad jo šeimos septynios kartos gyveno dabar Akmenskine vadinamame Bliūdalių kaime, o ūkį protėviai pirko išPetrauskių. Vadinasi, iš tų pačių, kurie užraše akmenyje minimi kilę iš Mingailos giminės.

Gali būti, kad Petrauskiai buvo tie patys, kurių viena atšaka - BorisasPiotrovskis ir jo sūnus Michailas – garsūs Rusijoje mokslininkai. Dabartinis Ermitažo Sankt-Peterburge direktorius Michailas Piotrovskis viename interviu sakė, jog jo protėviai yra iš vakarinės Rusijos provincijos kilę surusėję lenkai. Žemaitija ir buvo taip vadinama carinės Rusijos dalis, o joje gyvenę turtingesni žemaičiai - beveik visi tapę lenkais. Apie tai byloja ir akmenyje iškaltas užrašas.

Bet grįžkime prie Vytauto Didžiojo. Ar yra nors menka tikimybė, kad Akmenskinėje tebežaliuoja jo sodintas ąžuolas?

Sužinoti tikslų ąžuolo amžių praktiškai neįmanoma, nes ir šerdis, ir dalis kelmo išpuvę, tad metų rievės nepadės. Miškininkai siūlo bent apytikslį būdą tai padaryti, žinant kamieno apimtį ir manant, kad kasmet ąžuolo skersmuo padidėja apie tris su puse - keturis milimetrus bei įvertinus medžio augimo vietą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas lėtino augimą: bent keletą kartų per šimtmečius apnikę kenkėjai ir ligos, vandens trūkumas ar perteklius, dideli šalčiai ar karščiai, vėtros. Įvertinus paklaidas, galima manyti, jog medis išdygo 1390 – 1420 metais. Toks rezultatas vėlgi nėra nenuginčijamas įrodymas apie Vytauto Didžiojo prisilietimą prie Montrimų ąžuolo, bet tegu būna bent šioks toks argumentas.

Ieškant kitų, reikėtų prisiminti Mingailą ir jo bei jo artimųjų santykius su Vytautu.

Istorikai sako, jog Mingaila buvo vienas artimiausių Vytauto patikėtinių, kai kurių rusų metraščių net vadinamas Algirdaičiu.

Vincas Krėvė „Skirgailoje“ Mingailos dukros Oligės lūpomis sako: „Mano tėvas Mingaila - narsus bajoras. Jis visuomet sėdi dešinėj kunigaikščio jo taryboje“.

Be to, R.Petrauskas straipsnyje „Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje“ rašo, jog vokiečių ordino atstovas Žemaitijoje 1406 metų liepos 30 dieną laiške savo maršalui pranešė, kad pas jį lankėsi „žymiausi visų kraštų atstovai Mingaila, Kirkutis, Ropė ir Vizbaras, kurie kraštiečių vardu prašė neatiduoti jų Vytautui“. Anot R. Petrausko, trys iš šių bajorų arba jų palikuonys po kelerių metų tapo Vytauto pavaldiniais. Mingaila 1412 m. tapo Veliuonos seniūnu, o kitais metais Horodlėje gavo Sirokomlės herbą. Mingailos brolis Vizbaras1413 m. liudijo Vytauto naudai ginčo su Vokiečių ordinu dėl sienų procese. Už tai 1415 m. šios giminės nariai buvo Vytauto apdovanoti.

Tikėtina, kad dovana ar jos dalis galėjo būti ir dabartinės Akmenskinės kaimo žemės, nes Vytautui Žemaitijoje, 1411 metais pagal Torūnės taikos sutartį Teutonų ordino atiduotoje LDK, reikėjo turėti jam lojalių bajorų.

Tais pačiais 1413 metais, kai Vizbaras liudijo byloje dėl sienų su ordinu, Vytautas su Jogaila ėmėsi krikštyti Žemaitiją. Pradėję nuo Betygalos, baigė ant Šatrijos kalno, nuo kurio nosies tiesumu iki Mingailos giminės sodybos ir dabar augančio Montrimų ąžuolo Akmenskinėje – vos 28 kilometrai. Pagerbti savo apsilankymu tuos, kurie pasitarnavo ir užsitikrinti jų palaikymą ateityje, galėjo būti jei ne nuoširdžios padėkos ir draugiškumo ženklas, tai bent, dabartine šneka tariant, puiki viešųjų ryšių akcija, kurios Vytautas vargu ar galėjo atsisakyti. O gal net pats panoro atnešti pažadą apie būsimą dovaną arba pasidairyti, ar verta ją teikti.

Tad tikimybė, kad Vytautas Didysis 1413 metais aplankė Mingailos, Vizbaro giminę ir sodino ąžuolą, nėra menka. Juolab kad tai padaryti galėjo dar ir 1417 metų rudenį. Tada Vytautas buvo vos už devyniolikos kilometrų nuo Akmenskinės, kai Varniuose šventino Katedros bažnyčią ir įkūrė Žemaičių vyskupiją.

Jeigu ką tik prie Lietuvos prijungtos Žemaitijos didikų namus aplankė valdovas, gal iškilmingoje vizito programoje atsirado vietos ir medžiui sodinti? Gal tuo Vytautas žemaičiams norėjo parodyti, jog dėl politinių tikslų atveria kelią krikščionybei į Žemaitiją, tačiau, sodindamas šventą medį, lieka ištikimas protėviams ir kviečia žemaičius daryti tą patį? Tokią mintį austi galima ir todėl, kad Lietuvoje uoliai šventas girias pradėjusį kirsti misionierių Jeronimą PrahiškįVytautas mitriai išsiuntė iš šalies.

Aleksandras Montrimas sako, kad ąžuolas turi ne tik istorinių, bet ir mistiniais vadinamų slėpinių: kai vėjas nulaužė vieną medžio šaką - mirė tėvas, kai nulaužė kitą – žuvo brolis. Be to, yra ir dar viena istorikų neatskleista paslaptis. Aleksandras Montrimas tikina, kad čia stovėjęs namas buvo statytas ant senų pamatų, kurie buvo daug didesni nei naujas statinys. O rūsį šalia namo kasdamas jo tėvo samdytas kaimynas rado žmogaus palaikus. Tad ar nebus čia kadaise stovėjusi viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčia, prie kurių būdavo ir kapinės arba didelis, apie nemenką šeimininkų turtą bylojantis namas?

Dabar atsiranda dar vienas slėpinys: ar iš tikrųjų ąžuolą sodino Vytautas Didysis? O jeigu bandyti spėlioti, ar jis sodino paskutinį pagonišką, ar pirmą krikščionišką, Rietavo miškininkų rastas ir saugojamas ąžuolas taptų ne tik istorinę reikšmę turinčiu medžiu, bet gali būti ir kol kas gana padrikų pagoniųbei krikščionių diskusijų apie Vytauto veiklą lygiai prieš šešis šimtus metų objektu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Jo

2013-12-04   16:52

IP: 78.58.233.195

Nuotraukoje Lenkaičių ąžuolas, kuris buvo ir už Stelmužę storesnis. Likusios tik jo liekanos, beje dar visai nesuirusios......

E.Š.

2013-05-31   11:19

IP: 84.15.176.35

Matyt ne veltui mano senelis ir jo broliai savo žemėje sodino ąžuolus.Pats didžiausias 5m apimties, turėtų būti apie 300-400 metų amžiaus.Valio Vizbarams .

2013-05-21   22:03

IP: 78.62.48.160

O as Vizbaraite. Mano senelis -Petras Vizbaras turejo zemes Anyksciu rajone. Del to 1945 m buvo istremtas i Sibira su seima. Zeme atimta.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Lietuvos pranciškonai, tęsdami nuo miesto įkūrimo pradėtą misiją, Klaipėdoje Mažesniųjų brolių ordino...

Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį nuotrauka, foto

Darni, į ką tik pastatytus namus įsikelianti laiminga šeima – vienas...

Tobulos sovietinės šeimos įvaizdis slėpė šiurpią tiesą nuotrauka, foto

Marius Skersys (37 m.) – šešiamečio Danieliaus tėtis. Būdamas su savo sūnumi...

Viruso suluošintą berniuką klaipėdietis augina vienas nuotrauka, foto

Iš Telšių kilęs Mindaugas Songaila (18) prieš kurį laiką išvažiavo į...

Darbas statybose Mindaugui baigėsi tragiškai: liko be akies nuotrauka, foto

Prievartautojas po teismo sprendimo ėmė keiktis nuotrauka, foto

Kriminalai, 32 metų Tauragės gyventojas, visaip palauždamas aukų valią, savo lytinę aistrą tenkino...

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai nuotrauka, foto

Lietuva, Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai....

Teisutis Matulevičius: aš žinau, kaip išgelbėti mūsų jaunimą nuotrauka, foto

Savivaldybių tarybų rinkimai, Aš žinau, kodėl jaunoji klaipėdiečių karta dramatiškai bėga iš politikų abejingai valdomo,...

Kada Lietuva taps svajonių šalimi? nuotrauka, foto

Euras, Nesibaigianti emigracija, maži atlyginimai, didelės kainos. Ir tai tik dalis problemų, su...

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Savivaldybių tarybų rinkimai, Paskelbta prieš 3 val.

Euras, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...