2018 m. lapkričio 20 d. 15:32 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

„Onutė tik tyliai prašydavo neišeiti, dar paskaityti jai eiles“

Maltiečių savanorės pasakojimas, kaip 90–metės aklos, vienišos senutės priežiūra atnešė jai neįkainojamą dvasinį patyrimą.

„Pas mano prižiūrimą 90–metę Onutę (vardas pakeistas) žiemą būdavo labai šalta, – pasakoja maltiečių savanorė teisininkė Jūratė. – Jos kampinis butas ketvirtame aukšte buvo šalia balkono, į kurį kaimynai eidavo rūkyti. Nors ir kaip senutė prašydavo, jie dažnai palikdavo atviras duris ir šaltis skverbdavosi į Onutės mažytį butelį per klibančias medines duris taip, kad net užuolaidos judėdavo. Senutė būdavo priversta apsirengti vos ne visais jos turimais šiltais rūbais, įsijungti elektrinį radiatorių, deginti dujas, tačiau ir tai nepadėjo. Atnešiau jai pūkinę liemenę, šiltas šlepetes, pūkinę antklodę, galų gale sėdėdavome susiglaudusios, kad būtų šilčiau...“

Gyvenimas tamsoje ir šaltyje

Pasak Jūratės, jos savanorystės pradžia pas Onutę nebuvo lengva. Senutė buvo labai uždara, sunkiai bendraudavo, tačiau palaipsniui jos pasidarė labai artimos. Onutė taip vertindavo Jūratės apsilankymus, kad jų metu netgi neleisdavo jai dirbti sunkesnių ūkinių darbų.

„Kartais jausdavausi lyg ir nepilnai atliekanti savo vaidmenį, – sako Jūratė. – Norėdavosi atėjus energingai imtis valymo, išmesti senus nenaudojamus daiktus, padaryti daugiau erdvės. Tačiau supratau, kad Onutė labai saugo tą savo vidinę erdvę, pilną jai brangių daiktų, kurie nebūtinai turi būti gražūs, tačiau jai brangūs dėl atsiminimų, todėl nesistengiau nieko keisti...“

„Tik pradėjusi bendrauti su Onute, supratau, koks baisus dalykas yra vienatvė ir kaip stipriai vienišas, senas žmogus trokšta to žmogiško kontakto, paprasčiausio pabuvimo kartu, – pasakoja Jūratė. – Onutė man dažnai sakydavo: „ Tu tik ateik, pabūkime kartu... Man viskas gerai...“

Tačiau Onutei tikrai nebuvo viskas gerai. Senutė beveik visiškai akla, vos mato baldų kontūrus. Ji negali nei pasiruošti sau valgio, surinkti telefono numerio, skaityti, žiūrėti televizoriaus, yra jau daug metų viena įkalinta mažame butelyje. Vienintelė jos galimybė judėti – pasivaikščiojimas koridoriumi tarp butų.

„Iš lėto, susikibusios už parankių, vaikščiojome pirmyn ir atgal koridoriumi, – pasakoja Jūratė. – Kartais Onutė ryždavosi su manim išeiti ir į balkoną pakvėpuoti grynu oru. Į lauką išeiti senutė negalėjo – gyveno ketvirtame aukšte be lifto. Nulipti žemyn gal ir pajėgtų, tačiau užlipti atgal nebegalėtų...“

Mirusios mamos ilgesys

Onutė augo be mamos, kuri mirė ją gimdydama. Motiną jai atstojo sesuo. Motinai mirus, tėvas atsivedė pamotę, kuri Onutės nemylėjo, todėl mergaitė tikrai labai ilgėjosi savo mamos.

Tą nenusakomą, kankinantį mamos ilgesį Onutė išsaugojo visą gyvenimą. Senutė dažnai klausinėdavo Jūratės, ar jos mama ją myli, kaip jos bendrauja, ir gerte gerdavo atsakymus, tarsi įsivaizduodama tą nuostabų kontaktą su brangiausiu pasaulyje žmogumi, kurio ji pati niekada neturėjo.

Netrukus abi atrado nuostabų užsiėmimą, kuris Onutei suteikdavo daugiausiai laimės. Atradusi pas ją knygutę, Jūratė pradėjo skaityti Onutei eilėraščius religine tematika. Eilių skaitymas senutę taip stipriai paveikdavo, kad jos skruostai parausdavo, akys pradėdavo žibėti.

„Būdavo, skaitai jai eiles, o ji kaip vaikas tau galvą ant peties padeda, ašaros rieda skruostais, – susijaudinusi kalba Jūratė. – Visa ta skurdi aplinka, kurioje senutė gyvena, tokiomis akimirkomis nutolsta, o mes abi, atrodo, pakylame kažkur aukštai aukštai... Onutė tuo metu viską pamiršta... Iš jos veido matyti, kad ji gauna nepaprastai stiprų džiaugsmingą emocinį impulsą. Eilės suteikia jai energijos, klausydama jų senutė nuostabiai gražiai šypsosi, nematančiomis akimis žvelgdama kažkur į tolį. Tos akimirkos mums abiems būdavo tiesiog šventos...“

Keičianti gyvenimą savanorystė

Pasak Jūratės, savanorystė pas maltiečius ir susitikimai su Onute jai davė neapsakomai didelį dvasinį patyrimą.

„Kai esi senas, be jėgų, be giminių, ir svarbiausiai, kai esi vienišas – tai egzistencine prasme yra žmogui vienas sunkiausių laikotarpių. Gyvenimas jau nugyventas, jėgų nėra, kankina skausmai ar negalia, nieko pakeisti negali, ir visa tai turi pakelti viena... Tai yra nepaprastai sunku tiek fiziškai, tiek emociškai. Man išeinant, mes su Onute apsikabindavome ir abi pajusdavome tą nenusakomą nuostabų gerumo ir dėkingumo davimo ir gavimo jausmą. Onutė paimdavo mane už rankos ir tyliai sušnibždėdavo: „Kada tu vėl ateisi?“ Man būdavo iki skausmo liūdna, kad turiu palikti ją vieną su jos vienišumu ir negalia...Tačiau kartu žinodavau, kad suteikiau Onutei nuostabias emocinio pakilimo akimirkas, kuriomis ji dabar gyvens iki sekančio mano atėjimo. Aš išeidavau su džiaugsmu, žinodama, kad ir jinai liko su tuo džiaugsmu.“

Pasak Jūratės, šiuo metu Onutė yra ligoninėje, neaišku, ar grįš atgal į savo mažytį šaltą butelį. O gal tęs savo gyvenimo pabaigą slaugos namuose, ar pensionate?

„Lankysiu Onutę kiek tik galėsiu ir kur jį bebūtų, – sako Jūratė. – Kai pamatai, kokią nuostabią energiją ir gyvenimo prasmę gali suteikti kitam vien tik savo buvimu – tiesiog nebegali to nedaryti...“

Onutė yra viena iš daugiau kaip 2600 senelių, kuriuos globoja maltiečiai visoje Lietuvoje. Praeitais metais jiems vien karšto maisto į namus buvo nuvežta daugiau kaip 151 000 porcijų, seneliai maltiečių savanorių buvo aplankyti dešimtis tūkstančių kartų, jiems suteikta daugybė kitos pagalbos.

Jeigu galite – padėkite maltiečių misijai, skirkite savo 2% nuo GPM pagalbai mūsų visuomenės silpniesiems!

Daugiau informacijos: http://maltieciai.lt/,  http://2proc.maltieciai.lt/

Gal ir Jums ar Jūsų artimiesiems kada nors gyvenimo kelyje prisireiks pagalbos ir to vienintelio savanorio, kurio Jūs taip lauksite ateinant?

Žymos: maltiečiai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Kai prieš trylika metų metus kelios aktyvios klaipėdietės subūrė 24...

Tradicinis stebuklų vakaras jau tryliktą kartą nuotrauka, foto

Privačios muzikos studijos vadovas Pavelas Lyskovec sako, kad apie 90 proc. uostamiesčio...

Triukšmingas jaunimas niekur nepageidaujamas? nuotrauka, foto

"Jeigu mane išmestų vidury dykumos, tikrai išgyvenčiau, o po mėnesio jau turėčiau...

Sunki liga nesustabdė drąsių verslininko užmojų nuotrauka, foto

Kaunietė Eglė Kručinskienė galės grįžti į šeimą, iš kurios buvo paimti vaikai,...

Paimtų vaikų mamai leista grįžti į šeimą nuotrauka, foto

Tuštėjančios Klaipėdos grimasos: miestas klesti, bet jaunimas bėga nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėda tuštėja. Iš uostamiesčio bėga jaunimas, ieškantis ateities perspektyvų užsienyje arba kituose...

Prostatos ligos: tikrintis reikia ne tik baiminantis vėžio nuotrauka, foto

Sveikata, Lapkritį visame pasaulyje vyrai raginami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Tačiau, pasak medikų,...

Klaipėdoje nemokamai pristatys lietuviškus filmus nuotrauka, foto

Filmai, Gruodžio 3–5 d. Lietuvos kino centras trečiąjį kartą šiais metais kviečia nemokamai...

Į Purmalių piliakalnį - tik pėsčiomis? nuotrauka, foto

Klaipėda, Apie kliūtis, kurios iškilo rengiant Klaipėdos piliakalnių tvarkybos projektus, jau būtų galima...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...