2017 m. lapkričio 20 d. 05:51 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Kunigo patirtis Anglijoje: lietuviai jaučiasi išvaryti

2014-12-17, 09:14

Regina MUSNECKIENĖ, "Šiaulių kraštas"

Kunigo patirtis Anglijoje: lietuviai jaučiasi išvaryti nuotrauka, foto

ŠYP­SE­NA: Daug iš­ban­dy­mų pa­ty­ręs, bet ir daug žmo­nių ge­ru­mo su­lau­kęs ku­ni­gas Do­na­tas Kli­ma­šaus­kas gy­ve­ni­mą prii­ma su šyp­se­na.

© Asmeninio archyvo nuotr.

Kelmės rajono Už­ven­čio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Do­na­tas Kli­ma­šaus­kas be­veik tre­jus me­tus dir­bo vi­du­rio Ang­li­jos lie­tu­vių ka­pe­lio­nu. Lan­kė lie­tu­vius ka­lė­ji­muo­se.

Gy­ven­da­mas Bir­min­ge­no mies­te dir­bo ir ang­lų ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jos vi­ka­ru bei di­džiau­sios Eu­ro­po­je li­go­ni­nės ka­pe­lio­nu. Au­ko­ti mi­šių va­žiuo­da­vo net ir po 600 ki­lo­met­rų, o kar­tais tek­da­vo skris­ti lėk­tu­vu.

Apei­gas at­lik­da­vo lie­tu­vių, ru­sų ir ang­lų kal­bo­mis. Su­ti­ko ir gy­ve­ni­mu be­si­džiau­gian­čių, ir skurs­tan­čių lie­tu­vių. Jie grįž­tų į Tė­vy­nę, jei­gu čia bū­tų dar­bo ir gau­tų de­ra­mą at­ly­gį.

Su­ti­ko daug ge­rų žmo­nių

– Tre­jus pir­muo­sius me­tus po įšven­ti­ni­mo dir­bo­te vi­ka­ru Kel­mės pa­ra­pi­jo­je. Pir­mo­ji jū­sų, kaip kle­bo­no, pa­ra­pi­ja Ang­li­jo­je. Kaip se­kė­si?

– Pir­mie­ji me­tai bu­vo sun­ko­ki. Jo­kių ry­šių. Truk­dė kal­bos bar­je­ras. Pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je pa­čiam te­ko ieš­ko­ti lie­tu­vių sa­le­lių, kur ga­lė­čiau au­ko­ti mi­šias ir at­lik­ti ki­tas apei­gas. Ten gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams bu­vo nau­jie­na, kad at­si­ra­do lie­tu­vis ku­ni­gas ne Lon­do­ne. Mi­šias au­ko­da­vau ang­lų ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jų baž­ny­tė­lė­se. Iš pra­džių rink­da­vo­si daug lie­tu­vių. Ta­čiau į tre­čias, ket­vir­tas mi­šias atei­da­vo vis ma­žiau ir ma­žiau.

11 mė­ne­sių dir­bau Man­čes­te­ry­je. Glau­džiau­si pas vie­tos ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jos kle­bo­ną, nes tar­na­vau vi­ka­ru ir ang­liš­ko­je pa­ra­pi­jo­je.

Apei­gas tek­da­vo at­lik­ti tri­mis kal­bo­mis. Ang­li­jos ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jo­je ang­liš­kai, lie­tu­viš­ko­se pa­ra­pi­jo­se – lie­tu­viš­kai, ki­tų ru­sa­kal­bių ka­ta­li­kų – lat­vių, ru­sų bend­ruo­me­nėms – ru­siš­kai.

Kai iš­si­kė­liau į Bir­min­ge­ną, dar pri­si­dė­jo ir vie­nos di­džiau­sių Eu­ro­po­je li­go­ni­nės ka­pe­lio­no pa­rei­gos. Vien rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je šio­je li­go­ni­nė­je gu­lė­da­vo po 400 pa­cien­tų. Vi­so­je li­go­ni­nė­je gy­dy­da­vo­si po 3000 žmo­nių kas­dien.

Tek­da­vo bu­dė­ti nak­ti­mis, teik­ti pa­sku­ti­nius pa­te­pi­mus, klau­sy­ti iš­pa­žin­čių.

Au­ko­ti mi­šių lie­tu­vių bend­ruo­me­nėms tek­da­vo va­žiuo­ti po 200 – 600 ki­lo­met­rų. Į Ško­ti­ją skris­da­vau lėk­tu­vu.

Ačiū Aukš­čiau­sia­jam, kad su­ti­kau daug ge­rų žmo­nių. Ang­lų ka­ta­li­kų ku­ni­gai ma­ne kant­riai mo­kė kal­bė­ti tos vie­to­vės tar­me, tin­ka­mai at­lik­ti jų apei­gas, nie­kuo­met ne­lei­do net pa­jaus­ti, kad esu emig­ran­tas.

Vie­nas prieš še­šias­de­šimt me­tų į Ang­li­ją emig­ra­vęs lie­tu­vis nu­pir­ko au­to­mo­bi­lį, kad tu­rė­čiau kuo va­ži­nė­ti au­ko­ti mi­šių. Iš­vyk­da­mas tą au­to­mo­bi­lį pa­li­kau Lon­do­no lie­tu­vių pa­ra­pi­jai.

Pas tau­tie­čius į ka­lė­ji­mą

– Lan­ky­da­vo­te lie­tu­vius, at­lie­kan­čius baus­mes ka­lė­ji­muo­se. Ar daug nu­teis­tų? Už ką? Kas pa­stu­mia nu­si­kals­ti?

– Pa­gal ka­lin­čių­jų sve­tim­ša­lių skai­čių lie­tu­viai tre­ti po ru­mu­nų ir len­kų. Bet tu­rint ome­ny­je gy­ven­to­jų to­se ša­ly­se ge­ro­kai di­des­nį skai­čių mes kaip ir pir­mau­ja­me.

Dau­giau­sia lie­tu­vių nu­teis­ta už va­gys­tes ir už muš­ty­nes. Ang­lai la­bai jaut­riai rea­guo­ja į smur­tą. Už žmo­gaus su­mu­ši­mą lais­vės ga­li ne­tek­ti net še­še­riems me­tams. Nu­si­kal­ti­mus daž­niau­sia iš­pro­vo­kuo­ja al­ko­ho­lis ir leng­vai priei­na­mi nar­ko­ti­kai.

Są­ly­gos ka­lė­ji­muo­se to­li gra­žu ne­pri­me­na vieš­bu­čių. Yra ir to­kių, ku­rie ne ką te­sis­ki­ria nuo Lu­kiš­kių. Ka­lė­ji­muo­se nu­teis­tuo­sius mo­ko ama­tų ir kal­bos.

Dau­giau kaip pu­sei me­tų nu­teis­ti lie­tu­viai at­li­kę baus­mę de­por­tuo­ja­mi iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Ta­čiau dau­gu­ma su­grįž­ta at­gal. Įva­žiuo­ja ne­pa­tik­rin­ti mik­roau­to­bu­sais. Ar­ba nu­skren­da į Ai­ri­ją, o iš ten – į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę.

Šio­je ša­ly­je iš­gy­ven­ti žy­miai pa­pras­čiau ne­gu Lie­tu­vo­je.

Jau­čia­si iš­va­ry­ti iš Tė­vy­nės

– Kaip sve­tur ver­čia­si at­sa­kin­giau į gy­ve­ni­mą žiū­rin­tys lie­tu­viai?

– Dau­gu­ma ne­blo­gai. Ta­čiau su­ti­kau ir la­bai skurs­tan­čių. Pa­vyz­džiui, šei­ma, au­gi­nan­ti ma­žus vai­kus, tik va­lan­dą ry­te ir va­lan­dą va­ka­re įsi­jun­gia šil­dy­mą. Tau­po, nes di­džio­ji da­lis pa­ja­mų ten išei­na būs­tui ir ener­gi­jai.

Dau­gu­ma jų grįž­tų į Lie­tu­vą, jei­gu sa­vo Tė­vy­nė­je ga­lė­tų ras­ti nor­ma­liai ap­mo­ka­mą dar­bą. Žmo­nės jau­čia­si iš­va­ry­ti iš Tė­vy­nės. Kai ku­rie la­bai pik­ti ant Lie­tu­vos.

Su sa­vo vai­kais lie­tu­viai emig­ran­tai jau kal­ba ang­liš­kai. Tė­vai tar­pu­sa­vy­je – lie­tu­viš­kai, o su vai­kais – ang­liš­kai. Sa­ko, jog taip vai­kai ge­riau iš­moks ang­lų kal­bą. Kai ku­rie la­bai at­sai­niai žiū­ri ir į lie­tu­viš­kas mo­kyk­lė­les. Sa­ko: „Kam jiems tos lie­tu­vių kal­bos? Ką man ta Lie­tu­va da­vė?“

Ki­ti ve­da vai­kus į šeš­ta­die­ni­nes lie­tu­vių mo­kyk­lė­les. Bet vis tiek ten au­gan­tys vai­kai lie­tu­viš­kai jau kal­ba su ang­liš­ku ak­cen­tu.

Tie­sa, tra­di­ci­jų te­nykš­čiai lie­tu­viai dar lin­kę lai­ky­tis. Vai­kus krikš­ty­da­vo Ang­li­jo­je. Pap­ras­čiau bū­da­vo ne skris­ti į Lie­tu­vą pa­tiems, o at­si­skrai­din­ti se­ne­lius.

Ta­čiau tuok­tis baž­ny­čio­je be­veik vi­si va­žiuo­da­vo į Lie­tu­vą. Per tre­jus me­tus Ang­li­jo­je su­tuo­kiau tik dvi po­ras.

Iš­va­žiuo­ja dirb­ti ir už­dirb­ti

– Ar lie­tu­vai­čiai kuo nors ski­ria­si nuo ki­tų emig­ran­tų?

– Lie­tu­viai iš ki­tų emig­ran­tų iš­si­ski­ria tuo, kad dau­gu­ma jų at­va­žiuo­ja dirb­ti ir už­si­dirb­ti.

O iš mu­sul­mo­niš­kų ša­lių žmo­nės at­va­žiuo­ja gy­ven­ti iš pa­šal­pų. At­si­ve­ža po 12 vai­kų. Tie vai­kai kar­tais bū­na ne jų pa­čių, o pa­vyz­džiui ir bro­lio. Tik ta pa­čia pa­var­de. Dirb­ti nei­na. Tei­si­na­si, kad ne­mo­ka kal­bos. „Ap­si­for­mi­na“ pa­šal­pas. Pas­kui sve­ti­mus vai­kus grą­ži­na į tė­vy­nę, o pa­tys nau­do­ja­si jų pi­ni­gais.

Apsk­ri­tai, mo­kyk­lo­se tik treč­da­lis vai­kų bri­tai. Du treč­da­liai emig­ran­tų. Ypač daug mu­sul­mo­nų. Jie Bri­ta­ni­jo­je sta­to pra­ban­gias me­če­tes. Įdo­mu į jas nuei­ti. Pa­ma­tai, kaip di­džiu­lė ma­sė vy­rų, su­sto­ję pe­tys pe­tin, tuo pa­čiu me­tu sa­vo re­li­gi­ne se­ną­ja ara­bų kal­ba šau­kia „Ala­chas – di­dis!“. Ga­li pa­jus­ti net ir ag­re­si­ją.

Im­por­tuo­ja­mi ku­ni­gai

– Emig­ran­tai, ma­tyt, le­mia ir re­li­gi­jų įvai­ro­vę? Ar daug ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mo žmo­nių?

– Re­li­gi­jų įvai­ro­vė la­bai di­de­lė. Ne­ma­žai mu­sul­mo­nų ir bu­dis­tų. Ka­ta­li­kai su­da­ro tik apie de­šim­ta­da­lį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jų.

Do­mi­nuo­ja ang­li­ko­nų ti­kė­ji­mas. Ang­li­ko­nų baž­ny­čios – pra­ban­gios. Ka­ta­li­kų baž­ny­tė­lės – kuk­lios, šiuo­lai­ki­nės sta­ty­bos, nes se­ną­sias nu­sa­vi­no ang­li­ko­nai. Bet jos iš­si­dės­čiu­sios daž­nai kas ke­lios my­lios.

Ang­li­ko­nų ku­ni­gai gau­na iš vals­ty­bės al­gas, nes jie pri­ly­gi­na­mi vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Jie tar­nau­ja Ka­ra­lie­nei, ku­ri lai­ko­ma vals­ty­bės ir ang­li­ko­nų baž­ny­čios gal­va.

– Ar ku­ni­go sta­tu­sas pa­trauk­lus bri­tų jau­ni­mui?

– Ne. Ten hi­per­sek­sua­li­zuo­ta vi­suo­me­nė. Jau­ni­mas ne­mėgs­ta jo­kių su­var­žy­mų.

Be to, ka­ta­li­kų ku­ni­gas ne­tu­ri už­tik­rin­tos fi­nan­si­nės pa­dė­ties. Ka­ta­li­kų baž­ny­čio­se rink­lia­vos – gan kuk­lios. Per sek­ma­die­nio mi­šias mal­di­nin­kai baž­ny­čiai paau­ko­ja po 5 sva­rus. Tiek pat au­ko­ja ir tuo­met, kai už­sa­ko mi­šias už mi­ru­sį­jį. Tik lie­tu­viai – šiek tiek dos­nes­ni. Jie už mi­šias paau­ko­ja po 10 – 20 sva­rų, nors lie­tu­viš­kos rink­lia­vos dar men­kes­nės už ang­lų – vi­dur­kis, apie 2 sva­rai nuo žmo­gaus.

Dėl to­kios si­tua­ci­jos Ang­li­jo­je la­bai daug im­por­tuo­tų ku­ni­gų. Maž­daug pu­sė vi­sų dva­si­nin­kų. Ten įpras­ta ma­ty­ti ku­ni­gą fi­li­pi­nie­tį, viet­na­mie­tį. Daug ku­ni­gų im­por­tuo­ja­ma iš Len­ki­jos, Ni­ge­ri­jos, Ai­ri­jos.

Nors di­džiau­sia kliū­tis tap­ti ka­ta­li­kų ku­ni­gu – ce­li­ba­tas, be­veik pu­sė ang­lų ka­ta­li­kų ku­ni­gų – ve­dę. Prieš tai jie iš­pa­ži­no ang­li­ko­nų ti­kė­ji­mą. Su­kū­rė šei­mas. Pas­kui nu­spren­dė tap­ti ka­ta­li­kų ku­ni­gais. Bet šei­mų ne­rei­kė­jo ar­dy­ti.

Gy­ve­ni­mas areš­tuo­to­je kle­bo­ni­jo­je

– Grį­žo­te į Lie­tu­vą. Vys­ku­pas pa­sky­rė jus dirb­ti Už­ven­čio kle­bo­nu. Kaip su­ti­ko vie­tos bend­ruo­me­nė?

– Už­ven­čio pa­ra­pi­ja la­bai ne­to­li nuo ma­no na­mų. Aš krikš­ty­tas Už­ven­čio baž­ny­čio­je. Daug pa­žįs­ta­mų žmo­nių. Dau­ge­liui aš pa­pras­čiau­siai Do­na­tas, ne kle­bo­nas. Jiems sun­ku su­si­tai­ky­ti su ki­to­kiu ma­no sta­tu­su.

Be to, anks­čiau čia dir­bo ki­tas kle­bo­nas. Per 15 dar­bo me­tų įlei­do šak­nis. To­dėl da­lis pa­ra­pi­jie­čių ne­no­ri su­si­tai­ky­ti, kad jis iš­kel­tas, o jo vie­tą užė­miau aš. Yra dar pa­kurs­tan­čių ti­kin­čių­jų su­si­prie­ši­ni­mą.

Pa­vyz­džiui, sklei­džia­mos kal­bos dėl pa­ra­pi­jos tu­rė­tų sko­lų. Dis­ku­tuo­ja­ma, ko­dėl vis dar areš­tuo­ta kle­bo­ni­ja. Sklei­džia­ma ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja, jog tai ma­no kal­tė. Tai vi­siš­kas ab­sur­das. Aš pra­dė­jau dirb­ti tik šie­met, nuo lie­pos pir­mo­sios. O kle­bo­ni­ja areš­tuo­ta 2012 me­tų spa­lio 26 -ąją.

2008 me­tais bu­vo at­lik­ta Už­ven­čio baž­ny­čios re­mon­to ga­li­my­bių stu­di­ja. Ti­kė­ta­si Nor­ve­gi­jos fon­dų pa­ra­mos me­di­nės baž­ny­čios, kaip kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to re­mon­tui. Už stu­di­ją su­mo­kė­ti ža­dė­jo ir pa­ra­pi­ja, ir Sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau tai bu­vo tik žo­di­nis pa­ža­das, ku­rio pa­sta­ro­ji ne­te­sė­jo. O gal ne­tu­rė­jo lė­šų su­mo­kė­ti? Ne­gau­ta ir pa­ra­mos.

Bend­ro­vė, at­li­ku­si ga­li­my­bių stu­di­ją, krei­pė­si į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Pa­ra­pi­jos tur­tui kle­bo­ni­jai už­dė­tas areš­tas, pri­teis­tos ne­te­sy­bos.

Sa­vi­val­dy­bė pa­sta­ruo­ju me­tu vis dėl­to sky­rė lė­šų da­liai sko­los pa­deng­ti. Da­lį pa­den­gė pa­ra­pi­ja. Da­bar jau ne­sa­me nie­kam sko­lin­gi. Krei­pė­mės į teis­mą, kad pa­nai­kin­tų kle­bo­ni­jos areš­tą, lau­kiam pa­lan­kaus spren­di­mo.

Kle­bo­nas tu­ri pa­si­kur­ti kros­nį

– Kiek ži­nau, kle­bo­ni­ja ne tik, kad areš­tuo­ta, bet ir ge­ro­mis są­ly­go­mis ne­le­pi­na ku­ni­gų. Ką kei­si­te?

– Pa­ly­gin­ti su gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis Bir­men­ge­ne, kur vie­nas tu­rė­jau dvie­jų aukš­tų na­mą su vi­di­niu kie­me­liu, Už­ven­ty­je są­ly­gos tik­rai kuk­lios. Sug­rį­žęs va­ka­re tu­riu pa­si­kur­ti kros­nį. Šiek tiek tvar­kiau kle­bo­ni­ją. Kei­čia­me lan­gus, kle­bo­ni­ja pri­jung­ta prie mies­to van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lų.

Ta­čiau di­des­nis gal­vos skaus­mas – baž­ny­čia. Tai kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­dys. Baž­ny­čią prieš 300 me­tų sta­tė šve­dų be­lais­viai. Rąs­tai jau su­pu­vę. Šven­to­vė net pa­svi­ru­si į vie­ną pu­sę. Ma­tyt, dėl su­pu­vu­sių rąs­tų. Var­go­nai „mi­rę“. Per Mi­šias gro­ja­me elekt­ri­niais. Už­ven­tis tam­pa vis pa­trauk­les­nis. Tvar­ko­ma ap­lin­ka. O pa­grin­di­nis mies­te­lio ak­cen­tas baž­ny­čia – la­bai ap­leis­ta.

Ki­toks ku­ni­gas

– Jūs de­monst­ruo­ja­te vi­siš­kai ki­to­kį dva­si­nin­ko ir ti­kin­čių­jų bend­ra­vi­mo sti­lių. Kai ką šo­ki­ruo­ja, kad kiek­vie­ną žmo­gų iš­lei­džia­te, pa­kal­bi­na­te. Kai kas ste­bi­si ne­tra­di­ci­niais jū­sų pa­moks­lais. Ar tai iš už­sie­nio par­si­vež­ta pa­tir­tis?

– Ga­li­ma sa­ky­ti ir taip. Gal ne vi­siems pa­ra­pi­jie­čiams priim­ti­nas be­si­šyp­san­tis kle­bo­nas... Bet ma­nau, jog bū­ti­nas glau­des­nis ku­ni­go ir ti­kin­čio­jo san­ty­kis. Ti­kin­ty­sis ne­tu­ri veng­ti ku­ni­go.

O pa­moks­lų tik­rai ne­si­ra­šau. Kal­bu tai, ką tuo me­tu įkve­pia Die­vas. Ma­nau, jog gy­vas žo­dis la­biau pa­lie­čia žmo­gų. Man ne­pa­tin­ka kal­ba nuo pul­to. Ne­tu­riu ne­šio­ja­mo mik­ro­fo­no, ta­čiau daž­no­kai vaikš­tau po baž­ny­čią sa­ky­da­mas ho­mi­li­ją.

Tai gal la­biau pri­me­na ne pa­moks­lą, o dės­ty­mą. Bet dės­ty­ti, švies­ti žmo­gų jam su­pran­ta­ma kal­ba, pri­vers­ti jį mąs­ty­ti, da­ry­tis dva­sin­ges­nį – ir yra ku­ni­go mi­si­ja.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

"Ačiū, ačiū, ačiū", - po Dramos teatre vykusio jau 12-ojo LIONS Klaipėdos...

Gerumo ir dosnumo bangos sklinda toliau nuotrauka, foto

Ar žinote, kokie iškrypėliai tyko jūsų vaiko internete, socialiniuose tinkluose? LŽ...

Kaip „Facebooke“ pedofilai medžioja jūsų vaiką nuotrauka, foto

"Nors padėkas iš onkologinių ligoniukų tėvų, visuomenės girdėti malonu, bet jaučiamės kiek...

Šiemet "Smiltės" klubo aukcione - intriga nuotrauka, foto

Prieš penkerius metus įgyvendinusi kvapų projektą „Kvapų pasaulis neregiams”, leidėja Eglė Jokužytė...

Kvepianti pasakų knyga - neregiams ir regintiems nuotrauka, foto

Lapkričio 20-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Įspėja dėl stipraus vėjo ir gausaus lietaus nuotrauka, foto

Klaipėda, Dėl naktį Klaipėdoje prognozuojamo gausaus lietaus ir stipraus vėjo, Klaipėdos miesto savivaldybė...

Klaipėdą vėl skandina lietus nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdiečiams dar neatsigavus po savaitės pradžioje miestą skandinusios stichijos, sekmadienį po gausaus...

Viešoje vietoje apiplėštas berniukas nuotrauka, foto

Kriminalai, Lapkričio 18 d., apie 16:30 val., Klaipėdoje, Herkaus Manto g., viešojoje vietoje,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...