Kibernetinės patyčios plinta žaibo greičiu

Kibernetinės patyčios plinta žaibo greičiu

„Pa­ty­čios ke­lia­si į vir­tua­lią erd­vę ir ten plin­ta žai­bo grei­čiu“, – sa­ko Šiau­lių pe­da­go­gi­nės-psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Au­re­li­ja Jo­cai­tė. Ki­ber­ne­ti­nių pa­ty­čių mas­tai di­dė­ja, vai­kai en­gia­mi vi­są pa­rą, o apie tai su­ži­no­ję tė­vai daž­niau­siai su­lau­kia tik psi­cho­lo­gų pa­gal­bos.

Dau­gė­ja vir­tua­lių pa­ty­čių

„Karš­to­ji li­ni­ja“ per­nai su­lau­kė per 700 pra­ne­ši­mų apie vai­kams ža­lin­gą in­for­ma­ci­ją ir veiks­mus in­ter­ne­te. Tarp jų – apie vai­kų po­rnog­ra­fi­ją ar sek­sua­li­nę prie­var­tą.

10–15 pro­cen­tų vi­sų pra­ne­ši­mų su­si­ję su vir­tua­lio­mis pa­ty­čio­mis. „Pa­ty­čių in­ter­ne­te yra dvi­gu­bai ar net tri­gu­bai dau­giau. Rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad apie daug at­ve­jų nie­kas ne­pra­ne­ša“, – sa­ko Šiau­lių pe­da­go­gi­nės-psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja A. Jo­cai­tė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, pa­ty­čios in­ter­ne­te kles­ti, nes jas pa­ste­bė­ti sun­kiau nei žo­di­nius įžei­di­nė­ji­mus mo­kyk­lo­se. Be to, in­ter­ne­ti­nė erd­vė ma­žai kont­ro­liuo­ja­ma. Daž­nas mo­ky­to­jas pa­sky­ros so­cia­li­nia­me tink­le ne­tu­ri. Ne kiek­vie­nas tė­vas sa­vo at­ža­los veik­lą in­ter­ne­te ste­bi.

In­for­ma­ci­ja iš in­ter­ne­to ne­dings­ta

Pa­ty­čių ob­jek­tu daž­nai tam­pa emo­ciš­kai ar­ba fi­ziš­kai silp­nes­nis vai­kas. Pa­ty­čios bū­na komp­lek­si­nės. Daž­nai jos pra­si­de­da mo­kyk­lo­je, vė­liau per­si­ke­lia į in­ter­ne­tą, ar­ba at­virkš­čiai.

Pa­vyz­džiui, vie­na mer­gai­tė nu­si­fil­ma­vo. Ji įra­še pa­sa­ko­jo apie sa­ve, sa­kė, kad ieš­ko drau­go. To­kį vaiz­do įra­šą nu­siun­tė ber­niu­kui. Jis me­džia­gą iš­siun­ti­nė­jo ki­tiems.

„Mer­gai­tė tar­si juo­kais vis­ką da­rė. Ne­gal­vo­jo, kad bus me­džia­ga iš­pla­tin­ta. Mer­gai­tė įra­šą pa­ša­li­no. Ta­čiau įra­šas jau bu­vo pa­pli­tęs“, – pa­sa­ko­jo so­cia­li­nė pe­da­go­gė.

A. Jo­cai­tė tvir­ti­na, kad įkel­tas nuo­trau­kas ir vaiz­do įra­šus iš in­ter­ne­to pa­ša­lin­ti nė­ra leng­va. Pa­vyz­džiui, „You­tu­be“ pa­si­lie­ka tei­sę spręs­ti, ša­lin­ti ar ne in­for­ma­ci­ją. Ją iš­trin­ti ga­li tik pa­ts var­to­to­jas. To­kia pat tai­syk­lė ga­lio­ja so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“. Čia dar ga­li­ma no­ri­mą me­džia­gą už­blo­kuo­ti. Ta­čiau kol tai įvyks­ta, daž­nai in­for­ma­ci­ja jau bū­na iš­pla­tin­ta.

Pa­si­sa­vi­no an­ke­tą

13–14 me­tų ber­niu­ko tė­vai į Šiau­lių pedagoginę–psichologinę tar­ny­bą krei­pė­si po to, kai jo „Fa­ce­book“ an­ke­tą už­gro­bė bend­rak­la­siai. Jie ber­niu­ko an­ke­to­je ėmė plūs­ti mo­ky­to­jus, drau­gus, pri­dė­jo įvai­rių nuo­trau­kų.

Vai­kas, pa­bū­gęs ant jo kri­sian­čios kal­tės, pa­pa­sa­ko­jo tė­vams. Iki tol jis ty­lė­jo, nors pa­ty­čias ken­tė ir anks­čiau.

„Vai­kas sto­vė­da­vo prie du­rų ir lauk­da­vo, kol jo bend­rak­la­siai at­si­sės į suo­lus. Ta­da jis sės­da­vo ten, kur lik­da­vo vie­tos, nes ki­ti vai­kai ne­priim­da­vo. Aš neį­si­vaiz­duo­ju, kaip vai­kas ga­lė­jo bū­ti to­kio­je kla­sė­je“, – ste­bė­jo­si A. Jo­cai­tė.

Užg­rob­to­je pa­sky­ro­je skli­du­si in­for­ma­ci­ja din­go. Ug­dy­mo įstai­gos di­rek­to­rius mo­ki­nius įspė­jo: jei in­for­ma­ci­ja per 12 va­lan­dų ne­bus pa­ša­lin­ta, bus im­ta­si griež­tų prie­mo­nių.

Ku­ria­si už­da­ros gru­pės

A. Jo­cai­tė sa­ko, kad pa­ty­čios už­da­ro­se gru­pė­se, su­kur­to­se so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“, – tam­pa kla­si­ka.

Jo­se daž­nai pa­tal­pi­na­ma pa­ty­čių ob­jek­to nuo­trau­ka. Už­da­ros gru­pės da­ly­viai ją ko­men­tuo­ja, šai­po­si iš vai­ko – jo ap­ran­gos, el­ge­sio.

Tai ga­li ma­ty­ti tik gru­pės da­ly­viai. Ki­ti, tarp jų ir pa­ty­čių ob­jek­tas, apie vie­šus už­gau­lio­ji­mus neį­ta­ria tol, kol vi­sa tai ne­per­si­ke­lia į rea­lų gy­ve­ni­mą.

„Vie­ną mer­gai­tę nu­fo­tog­ra­fa­vo po kū­no kul­tū­ros pa­mo­kos, per­si­ren­gi­mo kam­ba­ry­je. Nuot­rau­ka at­si­dū­rė „Fa­ce­book'e“. Su­kur­ta už­da­ra gru­pė. Jo­je bu­vo vi­si bend­rak­la­siai, iš­sky­rus mer­gai­tę. Ki­tą die­ną apie nuo­trau­ką su­ži­no­jo ki­tų kla­sių mo­ki­niai. Pa­ty­čios pa­skli­do. Pra­si­dė­jo ir ko­men­ta­rai“, – pa­sa­ko­jo A. Jo­cai­tė.

Vai­kai en­gia­mi kiau­rą pa­rą

Pa­ty­čias vir­tua­lio­je erd­vė­je daž­niau­siai pa­ti­ria vy­res­ni vai­kai – į psi­cho­lo­gą krei­pia­si ir gim­na­zis­tai.

Ne vie­nas A. Jo­cai­tei pa­sa­ko­jo iš­gy­ve­nan­tis koš­ma­rą: „Už­gau­lio­ji­mus iš­ken­ti mo­kyk­lo­je. Kai ima šai­py­tis ir in­ter­ne­te, tu su­pran­ti, kad esi pa­juo­kos ob­jek­tu kiau­rą pa­rą. Ne vie­nas yra sa­kęs, kad ne­ga­li mie­go­ti, val­gy­ti ir vis gal­vo­ja, kur dar nuo­trau­kos ar vaiz­de­liai ga­lė­jo at­si­dur­ti“.

Pa­sek­mės pa­ty­čias pa­ty­ru­sį vai­ką per­se­kio­ja il­gai – daž­nai jis tam­pa už­da­ras, ma­žai bend­rau­ja su ki­tais, ne­no­ri net stu­di­juo­ti, ten­ka il­gai lan­ky­tis pas psi­cho­lo­gą. Vis dau­giau vai­kų ima ža­lo­ti sa­ve. Taip sten­gia­si pa­bėg­ti nuo blo­gų jaus­mų.

Ga­li­my­bė pra­neš­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams

A. Jo­cai­tės tei­gi­mu, spe­cia­lis­tai sten­gia­si pa­dė­ti ne tik pa­ty­čių ob­jek­tui, bet ir jį en­gian­čiam vai­kui.

Mo­kyk­lo­se eg­zis­tuo­ja Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­ja. Į ją de­le­guo­ti spe­cia­lis­tai ti­ria pa­ty­čių at­ve­jus. Jie vai­kams, jų tė­vams pa­ski­ria kon­sul­ta­ci­jas su psi­cho­lo­gais ir so­cia­li­niais dar­buo­to­jais.

Pa­sak Švie­ti­mo sky­riaus For­ma­lio­jo ug­dy­mo po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­to Vi­ta­li­jaus Rum­baus­ko, jei si­tua­ci­ja ne­ge­rė­ja, mo­kyk­la vi­są rū­pes­tį per­duo­da Sa­vi­val­dy­bės vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jai. Ji aiš­ki­na­si, ar ug­dy­mo įstai­gos spe­cia­lis­tai pa­da­rė vis­ką, ski­ria pa­pil­do­mas kon­sul­ta­ci­jas su spe­cia­lis­tais.

„Jei­gu nie­kas vis tiek ne­pa­de­da, ga­li­me siųs­ti vai­kus į so­cia­li­za­ci­jos cent­rus. Ma­no ži­nio­mis, ten neiš­siųs­tas nė vie­nas moks­lei­vis, en­gęs ki­tą vai­ką. Mes pa­ski­ria­me tik kon­sul­ta­ci­jas pas psi­cho­lo­gus, so­cia­li­nius pe­da­go­gus, kar­tais nu­ro­do­me ap­si­lan­ky­mą ir die­nos cent­ruo­se. Iš es­mės, nie­ko dau­giau nei mo­kyk­lo­je ne­pa­siū­lo­me“, – in­for­ma­vo V. Rum­baus­kas.

Tė­vai apie pa­ty­čias ken­čian­tį vai­ką ga­li pra­neš­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams. Jie, at­li­kę ty­ri­mą, ga­li nu­spręs­ti, ar gim­dy­to­jai sa­vo at­ža­lą, ku­ri en­gė ki­tus vai­kus, tin­ka­mai pri­žiū­rė­jo. Už ne­prie­žiū­rą ski­ria­ma bau­da.

Tė­vai pri­va­lo pa­dė­ti vai­kams

So­cia­li­nė pe­da­go­gė A. Jo­cai­tė sa­ko, kad en­gi­mą su­stab­dy­ti ga­li tik suau­gu­sie­ji. Ta­čiau pa­ty­čios ir tarp suau­gu­sių­jų – dau­ge­liui yra kas­die­ny­bė.

Pir­miau­sia tė­vai pri­va­lo kal­bė­ti su sa­vo at­ža­lo­mis apie vie­šą erd­vę ir sau­gu­mą jo­je, pa­ty­čias – kaip elg­tis ga­li­ma ir kaip ne. Rei­kė­tų ži­no­ti ir tai, ką jų vai­kas in­ter­ne­te vei­kia.

Pa­si­kei­tęs vai­ko el­ge­sys, ne­no­ras ei­ti į mo­kyk­lą, ne­ri­mas – tai ke­letas ženk­lų, by­lo­jan­čių apie įtam­pą mo­kyk­lo­je.

Ne vi­sa­da to­kius ženk­lus tė­vai pa­ste­bi. To­dėl vai­kui rei­kia skir­ti dė­me­sio.

„Svar­bu vai­ko pa­klaus­ti ne tik ko­kį pa­žy­mį tą­dien ga­vo, bet ir už­duo­ti konk­re­tes­nių klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, su ko­kiu kla­sio­ku šian­dien bend­ra­vo. Rei­kia vai­ką pra­kal­bin­ti, tuo­met jis at­si­vers“, – pa­brė­žė A. Jo­cai­tė.

Ji pa­ta­ria, kad tė­vai, su­ži­no­ję apie vai­kų pa­ti­ria­mą mo­ra­li­nį smur­tą, ne­tu­rė­tų rea­guo­ti itin jaut­riai, bent jų aki­vaiz­do­je. Taip vai­kai ga­li tik iš­si­gąs­ti ir im­ti neig­ti. Rei­kia ra­miai vis­ką ap­tar­ti su vai­ku, iš­siaiš­kin­ti kaip ir kur jį en­gia.

Mo­kyk­los ir mies­to pa­kei­ti­mas – ne išei­tis. Jei pa­ty­čios tę­sia­si il­ges­nį lai­ką, jos plin­ta ir in­ter­ne­te, už­gau­lio­ji­mai vai­ką pa­sieks ir ki­tur.

A. Jo­cai­tės ma­ny­mu, to­kiais at­ve­jais vai­kui pa­dė­ti ga­li ug­dy­mo įstai­gos pe­da­go­gai, psi­cho­lo­gas, pa­tys tė­vai, nau­ja už­kla­si­nė veik­la.

Daug ne­nuo­sek­lu­mo

A. Jo­cai­tės tei­gi­mu, kai ku­rie Šiau­lių pe­da­go­gai vis dar ne­ti­ki, kad pa­ty­čios opi pro­ble­ma.

Be to, pre­ven­ci­nės pro­gra­mos dau­ge­ly­je mo­kyk­lų vyk­do­mos nenuo­sek­liai, to­dėl ne­vei­kia.

„Ke­lios pre­ven­ci­nės pro­gra­mos itin nau­din­gos. Jos duo­da stul­bi­na­mų re­zul­ta­tų. Ta­čiau rei­kia, kad įsi­trauk­tų ug­dy­mo įstai­gos va­do­vai, pe­da­go­gai, net va­ly­to­jai“, – aiš­ki­no A. Jo­cai­tė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, kiek­vie­nas mo­kyk­los dar­buo­to­jas pri­va­lo ži­no­ti, kaip, už­fik­sa­vę pa­ty­čias, pri­va­lo elg­tis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder