Kaip Šv. Velykas švenčia emigrantai

Lietuviams Velykos nuo seno labai reikšmingos, daugelis net išvykę į kitą šalį jas švenčia su artimiausiais pažįstamais. Anglijos lietuviai lankosi Velykų mišiose, rengia margučių ridenimo varžybas ir stengiasi neapleisti nuo vaikystės puoselėtų tradicijų. „Tiesos“ kalbinta Agnė teigė net nesanti tikra, kaip nustatoma Velykų data, tačiau jos šeimai ši šventė itin reikšminga.

„Nežinau, kodėl per Velykas reikia dažyti kiaušinius ar kas kasmet nulemia jų datą, bet žinau, kad būtina švęsti. Nuo vaikystės anksti ryte nieko nevalgę eidavome į bažnyčią, grįžę dauždavome kiaušinius ir rinkdavome stipriausią. Tada, sukalbėję maldą, visi pradėdavome valgyti. Po valgio margučius ridendavome. Viską darau iki šiol ir mokau savo vaikus, tik čia sunku rasti lietuviškas mišias, tad su šeima žiūrime per televiziją“, – kalbėjo pardavėja dirbanti „Tiesos“ pašnekovė Agnė.

Krikščioniškos Velykos visame pasaulyje švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Šventė gali būti minima nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d., tokią tvarką dar XIV a. įvedė imperatorius Konstantinas. Kadangi Velykos švenčiamos po pasninko, stalai lūžta nuo produktų, kurių ilgai nebuvo galima valgyti. Lietuviai Velykoms kepa pyragus ir mėgaujasi mėsiškais valgiais. Emigravę lietuviai retai kada gamina tradicinius šventinius patiekalus – kepa aguonų pyragą ar avinėlį, tačiau margučius dažo daugelis.

Šokoladinės britiškos Velykos

Anglijos lietuviai neretai švenčia Velykas įtraukdami ir britiškų papročių. D. Britanijoje beveik išnyko tradicija dovanoti margintus kiaušinius. Anaiptol ne visi britai Velykų rytą valgo kiaušinius, įprasčiausias šventinis patiekalas jiems – bandelės, vadinamos „Karšto kryžiaus bandelėmis“. Kiti šventiniai patiekalai varijuoja priklausomai nuo šeimos, tačiau nei vieni namai neapsieina be gausybės įvairių dydžių ir skonių šokoladinių kiaušinių bei kiškių.

„Britiškos Velykos kiek kitokios nei lietuviškos, mūsų maistas, skirtingai nei jų, išliko beveik nepasikeitęs per amžius, vis dar laikomės tradicijų. Britų Velykas aš vadinu „Šokoladinių zuikučių fiesta“. Mano vaikai mokykloje prisimokė, kad reikia dovanoti visiems šokoladą ir jo daug valgyti. Taip pat šventė neapsieina be visokių triušiukų. Vaikams juk neatsakysi, todėl tenka švęsti pusiau angliškas, pusiau lietuviškas Velykas“, – juokėsi dviejų vaikų tėvas Arnoldas.

Arnoldo žmona Ina pridūrė besižavinti vienu anglišku Velykų žaidimu. „Lietuvoje rytais ieškodavome Velykų bobutės naktį palikto margučio, o čia vaikams po lova paliekamas šokoladinis kiaušinis. Mūsų šeimai ir artimiesiems ypač patinka su ta tradicija susijęs angliškas žaidimas – reikia surasti išslapstytus kiaušinius. Britai sode ir namuose ieško šokoladukų, o mes savo vaikams prislepiame paprastų margučių ir sakome, kad radęs daugiausia bus pats laimingiausias šiemet“, – patirtimi dalijosi lietuvė.

Jungtinėje Karalystėje taip pat labai populiarus „Moriso šokis“. Nuo seno spalvingais kostiumais pasidabinę vyrai Velykų dieną vaikšto gatvėmis. Svarbiausi kostiumo akcentai: kaspinai, skrybėlės bei varpeliai ant čiurnų. „Morisai“ nešiojasi ant karties pririštą daiktą, kuriuo vis taikosi paliesti moterų galvas. Anksčiau tai būdavo džiovinta kiaulės pūslė, tačiau dabar ant karties dažnai kabinama medžiagos skiautė ar kitas nesunkus daiktas. Paliesta moteris esą visus metus bus laiminga ir susilauks kūdikio.

Arnoldas su Ina prisipažino dažnai apsilankantys angliškuose Velykų festivaliuose mieste, mat neįprastos britų tradicijos – visiška priešingybė lietuviškoms. „Antrąją Velykų dieną su draugų britų šeima visada važiuojame į kokį nors renginį. Iki šiol neatsistebime, kaip jie švenčia Kristaus prisikėlimą. Lietuvoje Velykos – grynai religinė šventė, svarbiausi dalykai: nueiti į mišias, atlikti išpažintį ir prisiryti kiaušinių. Čia žmonės linksminasi keturias dienas iš eilės. Vaikams vyksta nemokami spektakliai, kiaušinių dažymo pamokos. Tėvai gali pasigrožėti visokiausiais kostiumais apsirengusiais šokėjais ir dainininkais, kurie visai nebijo be priežasties šokti gatvėse – juk šventė. Lietuviškos Velykos mums atrodo gana ribotos, nors jos ir laikomos pavasario pradžia“, – tradicijų skirtumus vardijo lietuvių šeima.

Italams svarbiausia būti su šeima

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys krikščionys iš įvairių šalių taip pat, kaip ir lietuviai, dažnai yra priversti pakeisti šventines tradicijas, atsisakyti įprastų papročių ir net patiekalų. Agnė, kasmet švenčianti Velykas lygiai taip pat kaip Lietuvoje, prisiminė bendradarbę italę, kuri per šią šventę kasmet labai liūdi.

„Mano bendradarbė Alessandra dažniausia velykauja su mūsų šeima. Jai tada būna labai liūdna, mat ji neturi pinigų grįžti švęsti pas tėvus, o itališkas tradicijas atkartoti čia – sudėtinga. Ji kasmet pasakoja, kad itališkos Velykos yra religinė šventė, tačiau per Velykas miestuose linksminamasi iki paryčių. Visi gauna dovanų, vyrai atskleidžia mylimosioms savo jausmus. Kartais atrodo, kad jiems Velykos svarbesnės nei Kalėdos“, – sakė lietuvė pardavėja.

Italija – gilių šeimos tradicijų šalis, tad joje per religines šventes privaloma būti su gimine. Po mišių bei pietų vyriausiojo šeimos nario namuose italai išsiruošia į miestą, kuriame vyksta „Velnių šokiai“. Ši tradicija truputį primena lietuviškų Užgavėnių simbolių Lašininio ir Kanapinio kovą. Raudonai apsirengę velniai pasipuošia avies kailiais bei medinėmis kaukėmis. Miestų gatvėse jie kaunasi tarpusavyje ir gąsdina žmones, kurie turi paragauti velnių siūlomų skanėstų. Pasirodžius eisenoms su Kristaus ir Marijos statulėlėmis velniai išsilaksto. Šis pasirodymas simbolizuoja gėrio ir blogio kovą.

„Alessandra visuomet mums atneša keptą avienos patiekalą, nes Italijoje juo puošiamas Velykų stalas. Dar ji pasakojo apie „medžių puošimo“ tradiciją, per kurią atrado pirmą savo mylimąjį. Vaikinai Velykų rytą po miestą nešiojasi iš vakaro nukirstą medelį, o visi žmonės turi jį puošti – kas kaspinais, kas saldainiais. Pasipuošęs medį jaunuolis keliauja į savo mylimosios namus ir stovi po langais. Taip merginos tėvams išreiškiama pagarba ir prašoma leidimo draugauti. Alessandra buvo nusižiūrėjusi berniuką, bet nežinojo, kad ir jam ji patinka, o per Velykas pamatė jį kieme su papuošta šaka rankose“, – susižavėjimo neslėpė pašnekovė.

Prancūzų Velykos – su žuvimis ir varpais

Dauguma prancūzų Velykų tradicijų susietos su maistu, prašmatniais patiekalais bei jų gamyba. Prancūzų šeimose dažnai kepamas įdarytas ėriukas, ir jį pradedama ruošti likus savaitei iki šventės. Velykinį stalą puošia šalti žuvies ir sūrio užkandžiai, neapsieinama ir be vyno.

Prie Velykų stalo Prancūzijoje sėdima ilgai. Susirinkusieji pirmiausia valgo sriubą ar salotas, po jų skanauja ėrieną ir daro pertraukėlę. Bet ir per pertrauką niekas nekyla nuo stalo, įprasta šnekučiuojantis ragauti vyną su sūriu ir duona. Vėliau mėgaujamasi desertu, dažniausiai šokoladiniu. Po Velykų pietų svečiai eina į kiemą žaisti tradicinio kiaušinių mėtymo žaidimo. Šis žaidimas žaidžiamas su nevirtais kiaušiniais, jį laimi tas, kuris sugeba sugauti ir ilgiausiai nesutraiškyti kiaušinio.

Neįprastas prancūzų Velykų simbolis – varpai. Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki sekmadienio bažnyčių varpai tyli – taip pagerbiama Kristaus mirtis. Vaikams pasakojama istorija, kad Didįjį ketvirtadienį varpai išskrenda į Romą aplankyti popiežiaus ir išnešti blogio iš šalies. Velykų rytą džiaugsmingai nusiteikę varpai grįžta į Prancūziją ir sveikina visus savo skambesiu.

Taip pat tik Prancūzijai būdingas Velykų simbolis – žuvytės. Kartu su šokoladiniais kiaušiniais ir kiškiais šioje šalyje dovanojamos žuvys ir varpai. Žuvys tapo Velykų tradicija dėl balandžio pirmosios pokšto. Balandžio 1-ąją šioje šalyje vaikai priklijuodavo suaugusiesiems ant nugaros popierinę žuvį ir bėgdami šaukdavo: „Su balandžio 1-ąja!“ Suaugusieji už pokštą duodavo vaikams šokoladinę žuvytę. Kadangi Velykų data kasmet keičiasi, balandžio pirmosios žuvies pokštas kartais sutapdavo su Velykomis, tad pamažu šokoladinės žuvys atkeliavo ant Velykinio stalo.

Keisčiausi Velykų papročiai pasaulyje:

• Čekijoje ir Slovakijoje jauni vaikinai plonomis vytelėmis neskaudžiai plaka merginas. Tikima, kad per Velykas nuplakta moteris taps sveikesnė ir gražesnė.

• Suomijoje vaikai per Velykas aprengiami šiurpiais raganų kostiumais su aplink kaklą apvytomis šluotomis. Jie gatvėse prašinėja skanėstų. Tikima, kad per Velykas raganos tampa kur kas galingesnės, o išsipuošę vaikai jas išgąsdina.

• Australijoje Velykų kiaušinius atneša ir namie paslepia ne triušis, o triušinis bandikutas. Tai populiarus Australijos gyvūnas, primenantis kiškį.

• Kolumbiečiai per Velykas valgo ne kiaušinius ir šokoladą, o patiekalus iš iguanų, vėžlių ir didelių graužikų.

• Graikijoje Velykų margučiai dažomi tik raudona spalva. Ji simbolizuoja Kristaus kraują.

• Vengrijoje per Velykas vyrai laisto moteris vandeniu. Gyvybę simbolizuojantis vanduo padeda moteriai išlikti sveikai bei susilaukti palikuonių.

• Lenkijoje Velykų pyrago gaminimo procese draudžiama dalyvauti šeimos galvai: vyrui, seneliui ar tėvui. Tikima, kad tešla užkibs už ūsų ir neiškils. Taip pat tikima, kad prarijus kunigo pašventintą gluosnio žirginėlį (vadinamąjį kačiuką) sveikata visus metus bus gera.

• Itin religingi vyrai Filipinuose Didįjį penktadienį plaka save ir neša medinį kryžių –taip prisimenama Jėzaus auka žmonijai ir jam dėkojama.