2018 m. lapkričio 19 d. 20:03 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Edukologė: laimingi tėvai vaikui svarbiau nei tėvai šalia

2013-11-02, 21:39

Ieva Žigaitė, LRT televizijos laida „Stilius“, LRT.lt

Edukologė: laimingi tėvai vaikui svarbiau nei tėvai šalia nuotrauka, foto

© Fotolia nuotr.

„Mano asmeninis pasirinkimas yra turėti veiklą, kuri man labai patinka, ir skirti laiko vaikams, bet ne gyventi vaikų gyvenimą arba už juos jų gyvenimą“, – sako edukologė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė, anksti po gimdymų grįžusi į darbą ir dėl to sulaukusi pasmerkimo.

Socialinių mokslų daktarės ir privataus darželių tinklo įkūrėjos teigimu, moksliniai tyrimai įrodo, kad laimingi tėvai vaikui yra daug svarbiau negu tėvai šalia.

Tuo metu savo gyvenimo tikslą moteris apibūdina taip – kad vaikai norėtų atvažiuoti per Kalėdas: „Manau, kad jie bus išsibarstę po visą pasaulį, tikrai nepuoselėju iliuzijų, kad jie ir studijuos, ir gyvens Lietuvoje. Mintis yra ta, kad jie nebūtinai atvažiuos, bet kad jie norėtų. Ir jeigu jau jie norės Kalėdas leisti su sena mama ir senu tėvu, aš tada sakysiu – viskas buvo gerai“.

Sakydavo, kad šeima – tik po mokslų daktarės diplomo

Susitikti su A. Landsbergiene paskatino intriguojanti frazė – nėra klausimo apie vaikus, į kurį ši moteris negalėtų atsakyti. „Iš tiesų nežinau, kaip yra gyventi be vaikų“, – nusijuokia Austėja, kiek save pamenanti, visuomet buvusi šalia mažylių.

Į savo tėvų klausimą, ko norinti gimtadieniui, vaikystėje atsakydavo – sesės. Vėliau prižiūrėjo ne tik ją, bet savanoriaudama – ir sergančius mažylius. Keliolika metų dirbo tarptautinėse mokyklose. Savo pirmųjų vaikų Austėja susilaukė anksti ir šiandien sako matanti daugybę ankstyvos motinystės bei tėvystės privalumų.

„Aš visą gyvenimą galvojau, kad turėsiu fantastišką mokslinę karjerą. Ir sakiau: jau aš tai nei vaikų, nei šeimos – tol, kol neturiu mokslų daktarės diplomo – net nesiruošiu turėti. Mano pozicija buvo tikrai labai tvirta, net mano tėvai sakydavo (žinote, kai per Kalėdas susėdi prie šeimos stalo): Austute, bet gal vis dėlto pasvarstyk galimybę turėti šeimą. O aš kategoriškai – ne. Ne, nes mokslas, karjera ir visi šitie dalykai yra labai labai svarbūs. Bet turbūt reikėjo tinkamo žmogaus, ir visa, ką sakiau, buvo truputį modifikuojama“, – pasakoja edukologė.

Austėjos vyras – diplomatas Gabrielius Lansbergis. „Pradėjome gyventi kartu, natūraliai ir atsirado vaikai“, – pamena Austėja, šiandien su savo atžalomis diskuotuojanti apie politiką ir išleidžianti savarankiškų atostogų į stovyklas, kai šeimos draugai dar tik skaičiuoja savo pirmagimių žingsnius ir dantis. Be to, būtent ši šeima gali būti puikus pavyzdys, kaip dera mokslai, karjera ir tėvystė.

„Iš tiesų nebuvo lengva. Pirmąjį magistro darbą baigiau rašyti ir gyniausi iš karto po gimdymo. Antrąjį irgi prisimenu – kaip auklė aplink universitetą vaikščiojo su kūdikiu ir jai buvo pasakyta, kad jeigu jau pradės verkti, tai skambintų man, aš išlėksiu, pamaitinsiu ir toliau bus paskaitos.

Prisimenu, kaip mano katedroj visi juokdavosi, nes sakydavo, kad aš vienintelė į disertacijos posėdžius ateinu su dviem mažais vaikais, nes aš neturėdavau kur jų palikti. Ir turbūt mes tiesiog niekada nemanėme, kad yra sunku. Yra taip kaip yra – aš negaliu nebaigti doktorantūros, nes, mano požiūriu, vaikai buvo mano pasirinkimas, o disertacija buvo privalomas dalykas“, – pasakoja keturių vaikų mama.

Austėja šypsosi, kad jos jaunėlės jau turi mokslų daktaro diplomą, mat abi gimė berengiant disertaciją švietimo vadybos, lyderystės ir ikimokyklinio ugdymo tema. Ir vis dėlto – jaunai moteriai vaikai turėjo netrukdyti mokslams, nes būtent mokslai buvo tai, ką ji darė dėl savęs, iš ko manė gyvensianti ir kuo tie patys vaikai galėsiantys didžiuotis.

Užaugus nesvarbu, kada atsisakėme sauskelnių

Ikimokyklinio ugdymo temos Austėja ėmėsi po to, kai pamatė aukšųjų mokyklų studentų susiformavusius įpročius ir nuostatas, kurias suaugusiam žmogui pakeisti per vėlu – vadinamąjį „mokymąsi dėl diplomo“. Būtent vaikystėje, teigia edukologė, viskas prasideda ir būtent vaikai turi išmokti, kad nusirašyti negarbinga, o mokomės visą gyvenimą ir anaiptol ne dėl diplomo.

„Kai aš susiduriu su jaunais žmonėmis – 40–50 metų, kurie sako: ai, neturiu teisių ir jau nebeturėsiu, jau kiek čia man liko... Prisimenu, kai įgijau savo teises, man buvo 16 m. Aš mokiausi tada Amerikoje ir viename suole sėdėjome su 83 m. brazile, kuri atvažiavo padėti savo anūkei auginti vaikus. Ir ji sako: nusibodo man be mašinos, turiu išmokti. Ir aš sakau: o jūs, kai atvažiavote čia, ar portugališkai kalbėjote, ar jau mokėjote ir angliškai? Tai aišku, kad tik portugališkai, sako, kam man ta anglų kalba Brazilijoj? Tai aš pirma išmokau anglų, o dabar laikausi teises. Moteriai – daugiau kaip 80 metų, ji dar juokavo: aš dar į universitetą nueisiu, pamatysit“, – prisimena pašnekovė.

Austėja sutinka – ikimokyklinis ugdymas mūsų šalyje nėra prestižinė sritis, ji netraukia daugybės specialistų, tačiau būtent iki pirmos klasės vaikų įgyjamus įgūdžius ir žinias ji vadina pamatu, ant kurių toliau statomas namas. Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Belgijoje, Švedijoje mokiusis edukologė, pradėjusi kalbėti apie Lietuvos švietimo spragas, sulaukia daug laiškų, netgi grąsinančių.

„Lietuvoje milžiniškas dėmesys skiriamas priežiūrai – tai Maslow piramidės apačiai: kiek valgė, kiek miegojo, ar buvo kiemelyje. Tokiems visiškai buitiniams, net drįsčiau sakyti, primityviems dalykams. Aš stebėjau, ko klausia tėvai Belgijos darželiuose ir ko – Lietuvos. Belgijoje klausė – su kuo mano vaikas draugauja, ar jis geba susitarti, kokia veikla jam yra įdomiausia, ar jis turi draugų, ar jis jaučiasi saugus.

Tuo metu Lietuvoje tikrai buvo daugiau piktų tėvų ir piktų dėl priežiūros – kad per mažai miegojo, per mažai pavalgė, ne taip sušukuotas, ne taip susagstytas ir pan. Tada man kilo klausimas – bet palaukit, taigi su tuo vaiku viskas yra gerai, jis ir pavalgė, ir numigo, ir atrodo visai normaliai. Na, jei jums nepatinka kaip susagstytas, taigi čia minutės darbas persagstyti pagal save, ar ne? Tas buitinis lygmuo yra akcentuojamas kaip pats svarbiausias.

O kalbant apie lipimą piramide į viršų, tie akcentai tokie netgi išplaukę. Kai mums bus 35-eri, bus visai nesvarbu, kada mes atsisakėme sauskelnių. Tai dabar yra labai svarbu, kai tėvai rungiasi – mano jau atsisakė sauskelnių, o mano neatsisakė ir pan. Bet kai mums 35-eri, niekam nerūpi, mes spausdami ranką naujai sutiktam žmogui nesakome – laba diena, aš pradėjau skaityti šešerių, atsisakiau sauskelnių būdamas metų ir septynių mėnesių. Mes ne apie tuos dalykus šnekame.

Bet labai greitai žmonės pamato, ar mes užmezgame akių kontaktą, ar elgiamės pagarbiai, ar nutraukiame žmogų vidury pokalbio, ar gebame išklausyti, ar gebame apginti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Tie dalykai mus lydi visą gyvenimą. Bet kažkodėl mes žiūrime į juos tarsi tai savaime suprantamus“, – tvirtina edukologė.

45 minučių pamokos – neefektyvios

Negailėdama tiesių žodžių, Austėja tokius lopšelius ir darželius vadina priežiūros centrais. Todėl užuot ramiai dirbusi ties moksline karjera, kaip planavo, ji ėmėsi kurti savo ugdymo įstaigą, kurioje – tarsi būtų remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais.

„Moksliniais tyrimais jau patvirtinta, kad ikimokyklinukai ir pradinukai labai gerai mokosi judėdami – jiems reikia atsistoti, nueiti, kažką paimti, atsigulti ir pan., kad įsisavintų informaciją. Tuo metu įeikime į bet kokią pirmą klasę – vaikai sėdi suoluose, vaikai mato vienas kito pakaušį kiaurą dieną. Ir kas 45 min. nuaidi tas baisus skambutis, kuris numirusiųjų gali prikelti, pertraukia visas veiklas, visas mintis, tada vaikus išgrūda į koridorių 10-čiai minučių, po 10 minučių vėl klaikus skambutis ir jie vėl turi susikaupti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad reikia maždaug 15 minučių norint susikaupti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pamokai lieka pusvalandis. O jei dar mokytoja pradeda žvilgčioti į laikrodį, nes ji nelabai nori su tais vaikais būti ilgiau nei 45 minutes, tai mes turime 20 minučių pamoką.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Kai prieš trylika metų metus kelios aktyvios klaipėdietės subūrė 24...

Tradicinis stebuklų vakaras jau tryliktą kartą nuotrauka, foto

Privačios muzikos studijos vadovas Pavelas Lyskovec sako, kad apie 90 proc. uostamiesčio...

Triukšmingas jaunimas niekur nepageidaujamas? nuotrauka, foto

"Jeigu mane išmestų vidury dykumos, tikrai išgyvenčiau, o po mėnesio jau turėčiau...

Sunki liga nesustabdė drąsių verslininko užmojų nuotrauka, foto

Kaunietė Eglė Kručinskienė galės grįžti į šeimą, iš kurios buvo paimti vaikai,...

Paimtų vaikų mamai leista grįžti į šeimą nuotrauka, foto

Kalėdos Klaipėdoje bus stebuklingos nuotrauka, foto

Klaipėda, "Kalėdos Klaipėdoje šiais metais bus stebuklingos, pasipuošusios gyvomis, žaliomis eglutėmis ir dar...

Lijundra ir plikledis gali apsunkinti eismą nuotrauka, foto

Automobiliai, Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai.

Kaip mergaitės įtraukiamos į pornografijos verslą nuotrauka, foto

Kriminalai, Į pornografijos tinklą įtrauktos merginos nesulaukia nei užuojautos, nei tinkamos pagalbos....

Oranžiniai skaitytuvai suerzino žmones nuotrauka, foto

Klaipėda, Pirmadienį iš ryto autobusais važiavę buvo ramūs tik tie žmonės, kurie turėjo...

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 3 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...