Tinka ir menui, ir žvejybai
Nuo telpančių kišenėje iki visą parą filmuojančių šeimininko judesius. Olandai sukūrė dronus, kai specialią vandeniui atsparią drono kamerą galima nuleisti ant vandens telkinio dugno ir pamatyti, ar ten yra žuvų, parinkti geriausią žvejybos vietą.
Svarstoma, jog Lietuvoje ateityje bepiločius orlaivius būtų galima užprogramuoti taip, kad jie veiktų kaip bitės ir apdulkintų augalus. Dronai veržiasi į Holivudą – leidžia filmų kūrėjams eksperimentuoti su oro kinematografijos galimybėmis ir daryti tai tokiais būdais, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami. Jie padeda futbolo teisėjams ir policijos pareigūnams.
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) prezidentas Antanas Gedvilas neabejoja, jog dronai ateityje tik populiarės ir suteiks dar daugiau jų panaudojimo galimybių.
Pasak A. Gedvilo, bepilotės skraidyklės, kaip ir automobiliai, gali būti naudojamos tiek taikiems tikslams, tiek kariniams.
Lietuvoje šiandien dažniausiai matomi vadinamieji dronai multikopteriai – aparatai, skrendantys dėl besisukančių propelerių, kurių gali būti nuo trijų iki aštuonių. Antrieji pagal populiarumą – fiksuoto sparno orlaiviai, panašūs į standartinius dvisparnius lėktuvus.
A. Gedvilo teigimu, bepiločių skraidyklių populiarumą lėmė techninių galimybių tobulėjimas, padaręs skraidyklęs patvaresnes, lengviau valdomas, finansiškai prieinamas daugeliui.
Draudžiama skristi prie oro uostų
Augant bepiločių orlaivių kiekiui imta diskutuoti apie jų keliamas grėsmes. Rokiškio rajono ūkininkas tvirtino, jog buvo apvogtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai dronas skraidė virš jo namų.
Užfiksuota atvejų, kai dronai išdaužė langus ar vos neužkrito ant žmonių galvų. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su dronais susijusių įvykių dar nėra užfiksavęs.
LBONA prezidentas A. Gedvilas pripažįsta, jog visuomet būna naujųjų technologijų baimė.
„Technologijos ateis, norime to, ar ne. Vienintelis būdas jas įsisavinti ir priversti, kad jos duotų naudą. Kaip ir visur, žalos visuomet bus. Automobiliai taip pat padaro avarijų, būna aukų, bet esminis jų vaidmuo – jie naudingi žmogui“, – pažymi A. Gedvilas.
Su bepiločiu orlaiviu draudžiama skristi arčiau kaip 1,8 km spinduliu nuo tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų, taip pat teritorijoje, kurioje tokius skrydžius draudžia vietos savivaldybė.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viešųjų ryšių karininkė kpt. Ieva Gulbinienė pažymi, jog į karinę teritoriją, ypač oro uostą, be leidimo niekas negali patekti, nesvarbu, ar tai būtų technikos priemonė, ar asmuo.
„Drono net nereikia išskirti, tai yra viena iš priemonių, kuri galėtų pažeisti karinės teritorijos saugumą. Nesvarbu, kokią funkciją dronas atlieka, jis skraidyti po teritoriją galėtų tik su kariškių žinia“, – akcentuoja kpt. I. Gulbinienė.
Pažeis privatumą?
Bepiločiai orlaiviai gali fotografuoti ir filmuoti itin didele raiška. Neseniai sukurtas naujo modelio dronas susietas su išmaniąja programėle, kuria vaizdo įrašus galima tiesiogiai perduoti į „Youtube“ kanalą.
Būgštaujama, jog ši technologija gali kėsintis į žmonių privatumą, nestabdomai praskristi per privačią teritoriją, užfiksuodama ir įrašydama visą informaciją. Jau dabar dronai laikomi moderniu ir kontraversišku invazyvios sekimo technologijos pavyzdžiu.
Asmenų teisę į privataus gyvenimo apsaugą saugo įstatymai, kurie dronų valdytojams nustato bendrąsias vaizdo stebėjimo taisykles ir sankcijas už jų nesilaikymą.
Dronai padės ūkininkams
Šiuo metu Lietuvoje galiojančios taisyklės leidžia nuotoliniu būdu valdomų orlaivių skrydžius tik matomumo zonoje, negalima skristi arčiau kaip per 50 metrų iki pastatų, automobilių ir žmonių. Bet atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą kol kas nėra numatyta.
Lietuvoje kuriamas palankesnis bepiločių orlaivių naudojimo teisinis reguliavimas, kuris profesionalams leistų plačiau naudoti dronus komerciniams tikslams. Mėgėjams registruoti orlaivių nereikės, tačiau įmonės turės būti licencijuotos, patikrintos priemonės bei piloto galimybės jį valdyti.
„Kuo greičiau tai pavyks padaryti, tuo greičiau mes iš bepiločių orlaivių turėsime ne žalos, bet naudos“, – įsitikinęs A. Gedvilas. Prieš kelias dienas žemės ūkio parodoje jis skaitė pranešimą apie dronų naudą žemės ūkiui.
„Manau, ūkininkai į dronus dabar žiūrės kitaip, nes įsitikins, kad jie gali duoti apčiuopiamą naudą. Praeis nedaug laiko, kada ūkininkai pradės juos naudoti. Padarę pirmuosius bandymus mes pamatėme, kad galimybės – didžiulės“, – pažymi A. Gedvilas.
Lietuvoje daugiau nei dvidešimt įvairių įmonių ar asmenų siūlo su dronais susijusias paslaugas.
Egipte – kareiviai su automatais
Iš Naujosios Akmenės kilęs verslininkas, fotografas Kęstutis Fedirka džiaugiasi, jog prieš šešerius metus jis buvo pirmasis Lietuvoje, pakėlęs kvadrakopterį į orą vien motoru. Iš skirtingų šalių įsigijęs detalių su draugų pagalba jis susikonstravo droną. „Tada dar niekas negalvojo, kad jie taip išpopuliarės“, – pradžią prisiminė K. Fedirka.
Jis įkūrė projektą „Fotoskrydis“, ėmė iš paukščio skrydžio fotografuoti Lietuvos miestus ir talpinti nuotraukas internete. Sulaukęs teigiamų komentarų jis gavo pasiūlymą išleisti pirmąją knygą. Dabar K. Fedirka jau yra išleidęs 16 knygų, kuriose ne vien Lietuva, bet ir Latvija, Airija, Barselona.
Fotografas pripažįsta, jog per fotografavimo dronais patirtį jam yra nutikę tiek įvairiausių istorijų, kad surašyti neužtektų vietos. Viena paskutinių nutiko Maldyvuose, jo pilotuojamu dronu fotografuojant milijardieriaus Romano Abramovičiaus rezidenciją jam priklausančiame salyne.
„Už kokių 15-20 minučių su kateriais prisistatė rimtai nusiteikę apsauginiai, norėjo atimti visą įrangą. Gerai, kad spėjau pakeisti kortelę. Jie atėmė ne tą kortelę, pasigailėję paliko tik kopterius“, – pasakojo K. Fedirka.
Kartą Egipte grįžęs prie priešbučio jis sutiko jo jau laukiančius kareivius, ginkluotus automatais. Išvarę visus svečius kareiviai evakuavo restoraną ir pasikvietę lietuvį prašė ataskaitos, ką jis veikia su neįprastais aparatais. Pamatę, kad jis fotografuoja ir daro knygas, atlyžo.
Dronai gabens žmones?
K. Fedirka patikina, jog kopteriai nėra tokie žaisliniai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dabar jis vaikšto su subintuotu pirštu, kurį sužalojo skraidyklės propeleriai: per vieną renginį vaikai puolė skrendantį droną, o norėdamas juos apsaugoti vyras bandė sugauti aparatą. Jau manė, kad nukirto pirštą.
Dronų kainos siekia nuo 30 iki 30 tūkstančių eurų. Fotografuoti peizažus iš oro K. Fedirka savo droną patobulino, perkonstravo pagal savo poreikius. Jis yra kelis kartus brangesnis negu standartiniai.
Per visą laiką, sustreikavus elektronikai, fotografas yra praradęs tris dronus. Vienas jų nuskendo Viduržemio jūroje, kai filmavo tempiamą parašiutininką, kitas sudužo nukritęs ant žemės Rygoje, trečiasis prašapo kažkur Lietuvoje.
Droną jis prilygina transporto priemonei, todėl yra įsitikinęs, jog būtina patikrinti aparatą, mokėti jį valdyti.
„Manau, ateityje droną bus galima panaudoti žmonėms gabenti. Laiko klausimas, kada atsiras baterijos, kurios bus pakankamai lengvos ir turės daug energijos. Kai jos bus išrastos, dronai taps transporto priemonėmis“, – svarstė K. Fedirka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą