2018 m. sausio 17 d. 15:26 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Sociumas

Sociumas

Dėkingumas virto gerumo misija

(1)

Dėkingumas virto gerumo misija nuotrauka, foto

DOVANOS. "Nėra nieko maloniau už dovanas. Mums yra dovana vaikų šypsenos ir kalėdiniai koncertai" , - sako labdariai iš Vokietijos Gerhardas ir Manfredas Schwaakai.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Brolių Manfredo ir Gerhardo Schwaakų atmintyje po keturis dešimtmečius trukusio išsiskyrimo su Lietuva išliko vos keli lietuviški žodžiai - "mama", "Kaunas", "Žvelsa", tačiau jokie gyvenimo įvykiai nenustelbė meilės antrąja tėvyne vaikystėje jiems tapusio krašto žmonėms. Jau 20 metų prieš Kalėdas broliai įveikia daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų ir iš Vokietijos miesto Schrobenhauseno atveža puikių dovanų Lietuvos našlaičiams ir neįgaliesiems vaikams. Pasikeitė jau kelios kartos globotinių, tačiau gerumo misija nesibaigia.

"Daugybė žmonių laukia pagalbos. Paprastai Europos Sąjunga neturi pinigų neįgaliųjų projektams. Aukoja žmonės, kompanijos. Mes patys keliaujame keltais ir automobiliais, nepatikime šio darbo jaunesniems pasiuntiniams, nes vyresni žmonės irgi gali padaryti labai daug. Jaunus žmones sunku kuo nors sužavėti ir uždegti, jie nėra tokie socialiai atsakingi, kaip mes, kurie atsimename karo metu patirtą skausmą", - sakė ponas Manfredas.

Jį sukrėtė, kad vaikų namuose užaugę vaikai, sulaukę aštuoniolikos metų, turi išeiti "į niekur", tad įsteigė kompiuterių kabinetą, siuvimo kambarį, kad jie išmoktų amato.

Brolių darbų nesustabdė net tai, jog atvežus labdarą į Klaipėdos vaikų darželį "Radastėlė" kažkas iš kiemo pavogė automobilį...

Tragedija paženklinta vaikystė

Nuo 1944-ųjų rudens sovietų armijos kareiviai Rytprūsiuose žudė, prievartavo, žiauriai kankino išbadėjusius vyrus, ligotas moteris, vaikus. Tada iš bado mirė mažiausias Schwaakų šeimos berniukas - 2 metukų Zigfridas, o netrukus ir kareivių išniekinta mama.

1945-aisiais, kai Manfredui tebuvo 4, Gerhardui - 6, o jų seseriai Liselotei - 9 metai, kažkas juos įkėlė į gyvulinius vagonus ir vaikai atsidūrė Lietuvoje. Kiekvieną merdėjantį iš bado vaiką, dar Rytprūsiuose apkandžiotus alkanų valkataujančių šunų, į savo vežimus Kauno geležinkelio stotyje paėmė trys ūkininkų šeimos.

Berniukams labai pasisekė, nes jie pateko pas gailestingus žmones, o Liselotę šeimininkai skriaudė ir išnaudojo.

Lietuvių mamų glėbyje

Manfredą priglaudė ūkininkaitė, vieniša mama, auginusi dukrą Mariją. Ji davė jam Vytauto Paškausko vardą, kad iš vaiko nesityčiotų žmonės, kurie iš Rytprūsių atklydusius mažylius praminė "vilko vaikais", nupirko jam smuiką, išmokė jodinėti arkliu.

"Atsimenu savo rūpintojėlę mamą Teofilę Žaliauskienę, jos meilė ir rūpestis šildė, ji buvo tikra mama. Buvo neturtinga, sunkiai dirbo, bet buvau aprengtas ir pamaitintas. Laikas, praleistas su ja, buvo neįkainojamas, aš ją labai mylėjau, jaučiausi laimingas. Mūsų namus su broliu Gerhardu skyrė didelis ežeras, kuris, kaip ir kaimas Kauno rajone, vadinosi Naujiena, ir kai ežerą padengdavo ledas, brolis atčiuoždavo pas mane slidėmis", - pasakojo Manfredas, vaikystėje išmokęs kalbėti lietuviškai, truputį - rusiškai.

Naktimis jis girdėdavo, kaip pas mamą Teofilę pavalgyti ateidavo partizanai iš miško, bet ji šnabždėdavo: "Miegok, miegok..."

Laukė laisvos Lietuvos

Deja, praėjus penkeriems metams, vaikų laukė dar vienas daug sielvarto suteikęs išsiskyrimas.

LABDARIAI į Lietuvą atveža draugijos "Kinderhilfe Litauen", į kurią yra įsitraukę įvairių profesijų žmonės, dovanas.

1951 m. Tarybų Sąjungos vadovybė išleido įsakymą visus "vilkų vaikus" išsiųsti į Vokietijos Demokratinę Respubliką. Brolius išsiuntė į Leipcigą, rusų zoną, ir nuo ryto iki vakaro rodė rusų filmus apie karą stengdamiesi įžiebti neapykantą Vokietijai.

Per Raudonąjį Kryžių broliai surado savo tėvą, sugrįžusį iš sovietų nelaisvės, bet luošam, kontuzytam senajam Schwaakų tie atsiradę vaikai atrodė lyg svetimi...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

kristina

2012-12-20   11:42

IP: 195.14.177.1

Šiedu vyrai išties verti pagarbos, jie juk turi darbus ir šeimas, o už savo pinigus atvyksta į Lietuvą, ir jau šitiek metų. Nežinau, kaip mes galėtume jiems atsidėkoti, bet manau, kad dovanodami dovanas nepasiturintiems, ligoniams, jie gerai jaučiasi. Kyla noras kaip nors įprasminti gyvenimą? Pasižvalgykim, gal mūsų kieme yra alkanas, nuskriaustas vaikas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sociumas

Tik su vienu tėvų gyvenančių vaikų rodikliais Lietuva pirmauja ne tik Europos...

Tėvystė kainuoja ir baudžia nuotrauka, foto

"Pinigai juk dabar svarbiausia. Dėl to šiek tiek baugu, nes formuojasi tarsi...

Paliktųjų karta, arba ką išgyvena emigrantų vaikai nuotrauka, foto

Klaipėdietis verslininkas, balandininkas Gediminas Rapalis nusprendė surengti vaikų piešinių parodą, į kurią...

Balandžiai kvietė vaikus piešti taiką nuotrauka, foto

Visuomenės požiūris į teistus žmones vis dar labai negatyvus. Į darbą jie...

Ir "bomžas" gali grįžti į normalų gyvenimą nuotrauka, foto

„Ocean Crown“ išplaukė į jūrą išbandyti variklio nuotrauka, foto

Jūra, Uosto direkcija pranešė, kad gavęs suderinimą iš klasifikacinės registrų bendrovės ir Lietuvos...

Traukiniai apsunkino gyvenimą nuotrauka, foto

Klaipėda, Pastarosiomis dienomis paspaudęs šaltukas išryškino problemą prie Pušyno ir Stadiono gatvių esančios...

Rusija mums gali atjungti elektrą nuotrauka, foto

Užsienio ūkis, Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL...

„Neptūno" Turkijoje laukia pasikeitusi „Gaziantep" nuotrauka, foto

Sportas, Šįvakar Turkijoje Klaipėdos "Neptūnas" stos į FIBA Čempionų lygos mūšį su vyriausiąjį...

Klaipėda, Paskelbta prieš 25 min.

Užsienio ūkis, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...