Žemaičio planuose - pasidarius limuziną pasiekti rekordą.

Žemaičio iš Mažeikių Antano Riapšo galvoje visada knibžda daugybė sumanymų, kurie kitiems žmonėms gali pasirodyti keistoki. Kartais Antaną net ateiviu iš kitos planetos pavadina... "Bet toks mano būdas, kitaip gyventi negaliu", - sako jis.
Antanas gyvena Mažeikiuose, tačiau viename mieste ilgai neužsibūna; nuolat važinėjasi, keliauja po Lietuvą, nuvykdamas ir už jos ribų. Iš daugelio kelionių ką nors parsiveža į namus, tad jie primena didelį muziejų, kuriame rasi visko. Antanas Riapšas prisipažįsta turįs silpnybę senienoms ir šiaip visokiems įdomiems rakandams. "Renku viską, kas po ranka pakliūva. Randu ant kelio, pavyzdžiui, varžtą, ir tempiu namo... Man viskas įdomu", - tvirtina pašnekovas. Antanas priduria, kad svajoja muziejų atidaryti, kad jo sukauptus daiktus galėtų visi apžiūrėti. Bet apgailestauja neturįs patalpų. "Va, jei tik turėčiau pinigų, padaryčiau tokį muziejų! Na, bet gal tikrai kada nors aukso puodą laimėsiu... - šypsosi jis. - Šiaip Telšiuose turiu namą (bet dabar gyvenu Mažeikiuose, daugiabutyje, kurį vadinu kalėjimu), galvoju, gal ten muziejų įkurt."
Jei turėtų daug pinigų, būtinai papildytų ir savo mašinų kolekciją. A. Riapšą traukiantys ir seni automobiliai; dabar turi septynis. Seniausias iš jų - 1938 metų "Opel capitan". "Nesu mašinų kolekcininkas, tiesiog priglaudžiu jas pas save, ir viskas. Kažkas gi turi tuo užsiimt", - sako.
A. Riapšo mašinos žinomos turbūt visoje Lietuvoje. Važiuoja su muzika, įvairiausiais daiktais apkabinėjęs, o ant autobuso stogo net kėdės sustatytos, daug žmonių galima susodinti. Pašnekovas prisipažino svajojąs sukurti savo limuziną: "Noriu padaryti ilgiausią mašiną ir patekti į rekordų knygą. Perpjausiu pusiau dvi volgas ir sujungsiu. Bus graži mašina, viskas joje bus: ir šaldytuvas, ir tualetas, staliukai, muzikos aparatūra. Pats po šalį važinėsiuos ir kitus vežiosiu."
Per savo mašinas A. Riapšas yra patekęs į daugybę kuriozinių situacijų. "Važiuoju kartą naktį per Panevėžį su "Opel capitan". O ant jos esu pritvirtinęs muzikos kolonėles, spalvotus švyturėlius, garsiakalbį. Staiga kažkas nutiko - "užtrumpino" aparatūrą. Kad pradės ūžti, cypti... Didžiulis garsas. Pirma valanda nakties, o aš dar taip greitai lekiu... Žmones prikėliau. Kitą dieną girdžiu per radiją, kad naktį kažkas prašvilpė didžiuliu greičiu; kažkokie neaiškūs šviesos kamuoliai, o dar cypia... Ateiviu palaikė. Tačiau po to laikraštyje buvo parašyta, kad visgi ne ateivio ten būta; paaiškėjo, kad čia žemaitis važiavo."
Kita įdomi istorija įvyko Kaune. "Netoli Kauno užsukau pas vieną šaunią moteriškę, smagiai pakalbėjom - labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, visus kalbinu. Ši man pasiūlė dovaną - sako, imk supresuotų šiaudų kūgį... Lyg juokais, lyg ir ne. Įdomi dovana, bet visko kūgio negalėjau pavežt, tad išsipešiau krūvą šiaudų ir sukroviau ant mašinos stogo. Toks atvažiavau iki Laisvės alėjos. Čia, beje, vieną fotografą supykinau: jis siūlė žmonėms už 10 Lt nusifotografuoti su žaisliniu meškinu, o aš norinčiuosius fotografavau prie savo mašinos tik už 1 Lt. Greit baigėsi jo biznis... - šypsodamasis prisimena Antanas. - Žmonės labai smalsiai apžiūrinėjo mašiną ir domėjosi, kam tie šiaudai. Vienam vyrui su vaiku to pasiteiravus, juokais pasakiau, kad mašina varoma šiaudais. O tie ir patikėjo. Apžiūrinėjo smalsiai iš visų pusių, stebėdamiesi, kaip taip gali būti..."
Į senas Antano mašinas, pasakoja vyriškis, seniau labai nepatikliai žiūrėdavo kelių policininkai. "Juk aš tiek daiktų ant jų sukraunu. Sakau, jei būtų visai blogai, reikėtų padaryti taip, kad mašina į orą pakilt galėtų; tada policininkai jau negalėtų manęs bausti, - juokėsi jis. - Bet džiaugiuosi, kad susidraugavau su pareigūnais. Geri jie žmonės, supranta mane, kad kitaip negaliu. Žadu apie juos knygą parašyti."
Antano Riapšo profesija - dailininkas-vykdytojas, tačiau jis užsiima pačiais įvairiausiais darbais. "Esu graveris, keramikas, muzikantas, renginių organizatorius, suvirinimo mokytojas... Vadovauju ansambliams "Bandonija" ir "Akmenėlis". Žodžiu, darau viską. Negaliu nieko neveikti. Visada ieškau veiklos. Beje, kai stipriai darbais apsikraunu, dvi paras galiu nieko nevalgyti - tarsi pamirštu apie valgį. Dėl to problemų neturiu."
Vienas naujausių Antano darbų - penktadieniais ir sekmadieniais jis drauge su savo bendravardžiu bičiuliu Antanu Vasiliausku ir didžėjumi Albinu Rimkumi organizuoja diskotekas vyresniojo amžiaus žmonėms. "Mieste trūksta pramogų vyresniojo amžiaus žmonėms. Juk jų širdys dar jaunos, nori linksmintis. Be to, yra daug vienišų žmonių, ką jiems daryti? O čia gal ir porą sau susiras..." Tiesa, A. Riapšas pridūrė, kad amžiaus cenzo nėra: "Gali ateiti kad ir jaunas. Visus priimsim, - tikino jis. - Labai norim, kad žmonėms būtų smagu, stengiamės iš peties. Muziką kruopščiai renkamės, beje, atsižvelgdami į savo lankytojų pasiūlymus. Kad tik visiems būtų linksma."

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder