Tikroji patyčių priežastis - visuomenės kultūra

Tikroji patyčių priežastis - visuomenės kultūra

"Mano sūnus turi klausos negalią. Vieną dieną, parėjęs iš kiemo, jis manęs paklausė: "Mama, aš - invalidas?" Bandžiau jam sakyti, kad kiekvienas žmogus kuo nors ypatingas, kad vieni blogai mato, kiti blogai girdi, treti turi dar kitokių ribotų galimybių, jis tai supranta, bet žodis "invalidas" labai įskaudino, ir aš nežinau, kaip vaikui visa tai paaiškinti..."

Pirmiausiai reikia pasakyti, kad žodis "invalidas" iš tiesų yra įžeidžiantis, nes žemina žmogaus orumą. Lotyniškai žodis "invalidus" reiškia "bejėgis", "beteisis". Viena iš angliško žodžio "invalid" reikšmių - "netinkamas".

Šis žodis neatitinka tikrovės, nes žmogus, turintis vienokią ar kitokią negalią, arba kitaip tariant - žmogus, kurio galimybės ribotos, nėra nei netinkamas, nei beteisis.

Tačiau netgi pakeitus netinkamą žodį į tinkamą, tėvams lieka visiškai suprantamas nerimas dėl to, kaip į negalią turintį vaiką žiūri aplinkiniai.

Taip, kiekvienas esame kuo nors ypatingas, ir žmonės, kurių silpna klausa, turi kitas suvokimo funkcijas, kurios tampa geriau išvystytos. "Labai svarbu neapsimesti - prieš save ir prieš vaiką, kad jis greitai taps "kaip visi", kad vieną dieną nebesiskirs nuo kitų, - tėvams pataria psichologė Irina Mlodik. - Reikia stengtis, kad vaikas išmoktų adekvačiai ir nesigėdydamas gyventi su savo ribotomis galimybėmis."

Kita vertus, psichologė tėvams pataria nesusikoncentruoti į vaiko negalią kaip į pagrindinį jo bruožą. Reikia stengtis matyti jį visą - vientisą, įvairiausiomis spalvomis besireiškiančią asmenybę. "Ir vaikui, ir sau nuolat priminkite, kad jis, pavyzdžiui, gerai žaidžia futbolą, gražiai piešia, yra linksmas, myli gyvūnus ar domisi augalais, - visa tai daro jį ypatingą ir išskiria iš kitų, - pataria I. Mlodik. - Kuo daugiau tokie vaikai žino apie save, tuo mažiau jie patys, o kartu ir aplinkiniai fokusuojasi ties savo ribotomis galimybėmis. Tuomet jiems tampa lengviau suvokti save kaip viso pasaulio dalį. Tėvų požiūris į vaiką kaip į unikalų žmogų, kuris geba daug įvairių dalykų, palaipsniui suformuoja ir paties vaiko požiūrį į save."

Ką daryti, kai negalią turintis vaikas susiduria su aplinkinių įžeidinėjimais, patyčiomis?

Psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės žodžiais, negalia gali tapti patyčių pretekstu, tačiau tai nėra tikroji patyčių priežastis. Mes įpratę manyti, kad iš vaiko šaipomasi dėl jo kitokios išvaizdos (pvz., antsvorio) arba dėl ribotų galimybių (klausos, regos, judėjimo), tačiau, pasak specialistės, tai klaidingas požiūris: net ir panaikinus pretekstą, priežastis liktų. "Pats gražiausias pasaulio vaikas gali tapti patyčių objektu lygiai taip pat, kaip ir sergantis, neįgalus ar unikalių bruožų turintis vaikas gali niekada nesulaukti patyčių dėl išvaizdos."

Kaip patyčių priežastį specialistė įvardija santykių kultūrą.

Atmintinė suaugusiesiems

* Kiekvienas vaikas iš anksto turi būti informuotas, kaip jis gali elgtis, kur kreiptis, jeigu vyksta priekabiavimas.
* Vaikai turi iš anksto žinoti, kokios leistinos elgesio ribos ir kaip suaugusieji reaguos, kas bus daroma toliau, jeigu jos bus peržengtos.
* Jei suaugęs žmogus pamato patyčias, iškart turi jas garsiai įvardyti ir sustabdyti.
* Į patyčių prevenciją ir pagalbos teikimą vienas kitam būtina įtraukti pačius vaikus (bendraamžius).
(Pagal Roberto Povilaičio ir Jurgitos Smiltės Jasiulionės knygą "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams")

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder