Smurtas šeimoje

Smurtas šeimoje: pasaulinė pandemija neaplenkė ir Klaipėdos

Smurtas artimoje aplinkoje šiandien ypač opi problema. Vien Lietuvoje 2016 m. buvo užfiksuota apie 60 tūkstančių policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šis skaičius nuo 2012 metų, kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, išaugo keturis kartus. Nors Lietuvoje veikia nemažai institucijų, į kurias raginama kreiptis dėl patiriamo smurto, nemažai aukų vis dar jaučiasi neišgirstos ir bejėgės, o aplinkiniai mano, jog dėl smurto kaltos jos pačios.

Daugiausiai nuo smurto nukenčia moterys, tada vaikai ir vyrai. Tyrimų duomenimis, kas trečia moteris Lietuvoje yra nukentėjusi nuo smurto šeimoje. 2016 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 134 bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, per 2017 metus - 101 byla.

Pradėjo "parazituoti"

Apie maždaug penkerius metus kentėtą psichologinį smurtą "Vakarų ekspresui" pasiryžo papasakoti klaipėdietė Audronė (tikrasis pašnekovės vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Autor. past.).

Moteris prisiminė, jog su 15-a metų jaunesniu vyriškiu susipažino būdama 37-erių. Tai įvyko visai netrukus po to, kai išsiskyrė su pirmuoju vyru dėl to, kad šis nenorėjo susilaukti vaikų. "Jis man paskambino mobiliuoju telefonu. Paaiškino, jog apie mane sužinojo iš vieno bendrai pažįstamo žmogaus. Esą jis ieško poros, žino, kad ir aš laisva. Pokalbio metu taip pat paprašė pas mane laikinai pagyventi - tol, kol susiras darbą", - pasakojo Audronė.

Po pirmojo pokalbio telefonu nepažįstamieji keletą kartų susitiko ir Audronė "laikinai" įsileido vyriškį į namus. Nors minčių apie naujus rimtus santykius nebuvo, įvyko tai, ko moteris taip norėjo - ji sužinojo esanti nėščia.

"Labai norėjau vaikų, nors vyro man ir nereikėjo. Aš labai savimi pasitikėjau, nes buvau savarankiška, turėjau darbą, būstą. Niekada nemaniau, jog kas nors sugebės mane palaužti", - pasakojo ji.

SUMANU. Teigti, jog moteris pati kalta, kad kažko nepadarė, ar, atvirkščiai, išprovokavo konfliktą, yra neteisinga. Kada ir kaip smurtauti, sprendžia agresorius: kad nesimatytų smurto žymių, kad nebūtų liudininkų ar smurto žymės teisiškai būtų traktuojamos kaip nežymus sužalojimas. USAF asociatyvi nuotr.

Nors pora tuoktis neplanavo, vyriškis išsikraustyti iš Audronės būsto taip pat nesiruošė. Tačiau darbo jis nesusirado, finansiškai prie namų ūkio neprisidėdavo, kasdien girtavo, susitikinėjo su kitomis moterimis, prašydavo pinigų, kurių nedavus vyriškis iš namų išnešė vertingus daiktus ir juos pardavė. Supratusi, kad vyriškis "parazituoja", pašnekovė pradėjo jį varyti iš namų, bet šis į namus įlipdavo per balkoną, kartais miegodavo prie durų ant kilimėlio, pasigamino ir durų rakto dublikatą. Taip pat pradėjo grasinti - esą jeigu pora nebus kartu, vyriškis jai akis apipils rūgštimi, nušaus ar uždarys į psichiatrinę ligoninę. Audronė kartais įsileisdavo skriaudiką dėl sūnaus, tačiau susitikimai baigdavosi į Audronę nukreiptu psichologiniu spaudimu - skundais, įtarinėjimais, priekaištais. Būta ir fizinio smurto: moterį jis smarkiai suspaudė per šonkaulius, o sykį jėga atėmė telefoną ir jį sudaužė. Audronė taip pat prisipažino, kad laukiantis kūdikio sugyventinis ją prievartaudavo.

"Skambindavau policijai, rašydavau pareiškimus, bet situacija nesikeitė. Vis gaudavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas..." - nuogąstavo pašnekovė.

Apimdavo kaltės jausmas

Blogiausia, kad pykčius įprastai girdėdavo mažametis sūnus. Vieną sykį išgėręs tėvas vaiko akivaizdoje iššoko iš balkono ir sūnus tąkart mamai pasakė, kad ir jis iššoks, - juk tėčiui nieko nenutiko. Be motinos žinios neblaivus tėvas pasiimdavo vaiką iš darželio ir važiuodavo kartu su juo į statybas, kur kartais trumpam padirbėdavo. Sūnų tėvas netgi veždavosi pas kitas moteris, pas kurias taip pat gyvendavo.

Pirmą klasę lankantis berniukas vis dar jaučiasi nevisavertis, nors košmariškas laikotarpis praėjo jau prieš kelerius metus. Dabar, Audronės žiniomis, šis žmogus gyvena Panevėžyje pas kitą moterį, tačiau kartais atvyksta į uostamiestį.

"Jis - tikras manipuliatorius, vadinamasis alfonsas. Tokių moterų kaip aš, kiek žinau, buvo ir yra daug. Blogiausia, kad mano vaikas jaučiasi nevisavertis. Nuo trejų teko bendrauti su psichologais, jis nuolat sirgdavo, buvo problemų darželyje. Bijau, kad vaikas užaugęs netaptų toks kaip tėvas", - baiminosi moteris.

Naujagimio susilaukusi moteris buvo taip išsunkta psichologiškai, kad sykį kilo mintis nusižudyti. Nuo moters nusisuko tėvai, draugams atsiverti Audronei buvo gėda. Matydama, kad jos vaiko tėvas nebaudžiamas, o tarnybos bejėgės, apimdavo kaltės jausmas. Esą gal šioje situacijoje ji kažką daranti blogai, neteisingai? Tačiau kaltė dingo apsilankius Šeimos ir vaiko gerovės centre, kuriame dirbantys specialistai padėjo moteriai atsistoti ant kojų.

"Kadangi jaučiausi taip, lyg manęs niekas negina, atrodė, kad gina jį, smurtautoją. Nueini į vieną instanciją, tave nusiunčia į kitą, ir taip pirmyn, atgal, - kalbėjo klaipėdietė. - Vis dėlto dažnai pagalvoju: kaip toks menkavertis žmogus mane šitaip pažeidė? Matyt, jis mane pasiekė per vaiką."

Formos įvairios

Smurtas artimoje aplinkoje - akivaizdi problema, kuri gyva šiuolaikinėje visuomenėje. Apie tai po festivalio "Nepatogus kinas" seanso "Mūšiai už uždarų durų" vyko diskusija "Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas".

Klaipėdos miesto apylinkės teismo internetiniame portale rašoma, kad smurtas esą gali būti ne tik fizinis, jis pasireiškia įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau, nei išryškėja mėlynės. Siekdamas daryti poveikį, smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas: izoliuoja, kontroliuodamas, ką persekiojamas asmuo daro, su kuo susitinka, bendrauja, ką skaito, kur eina, riboja kontaktus su išorine aplinka, savo veiksmus teisindamas pavydu ir meile. Taip pat emociškai smukdo, žemina, niekina, verčia jausti beviltiškumą ir kaltę, menkina, neigia savo kaltę ir kaltina persekiojamą asmenį, prievartą pateikia kaip nereikšmingą įvykį ir aiškina, kad tai nebuvo smurtas, sieja jį su provokacija ir perkelia atsakomybę nukentėjusiajam.

Smurtautojas naudojasi vaikais, verčia jausti kaltę dėl vaikų, per juos perduoda žinutes, gąsdina juos atimsiąs. Vaikų lankymą naudoja tolesniam persekiojimui, baugina žvilgsniu ar veiksmu, daužo daiktus, persekiojamo asmens nuosavybę, demonstruoja ginklus, skriaudžia augintinius. Pasitelkia ir ekonominę prievartą: draudžia dirbti, trukdo išsaugoti darbą, atima pinigus, verčia jų prašyti, skiria tik kišenpinigių, neteikia informacijos apie šeimos pajamas, taip pat grasina sužaloti, palikti, nusižudyti, apskųsti socialinėms tarnyboms, verčia atsiimti kaltinimus, daryti neteisėtus dalykus, demonstruoja savo galią, verčia kitus jam paklusti ir tenkinti jo poreikius.

Segi vaizdo kameras

Deja, neretai kaltė verčiama aukoms, kurios su savo skriaudiku ne vienerius metus gyvena po vienu stogu ir nesiryžta jų palikti. Diskusijos metu atskleisti "Spinter" atlikto tyrimo duomenys - esą net 70 proc. Klaipėdos gyventojų mano, kad jeigu moteris nori, ji visuomet gali pati nutraukti santykius su smurtautoju. Tačiau jeigu to nepadaro, reiškia, jai tai patinka. Diskusijoje dalyvavusi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė teigė, jog moterys nepalieka savo vyrų dėl gėdos, kaltės ir kitų jausmų.

"Kas yra smurtas? Tai - galia ir kontrolė. Smurtą patirianti moteris jaučiasi esanti bejėgė ir pačiai susirasti pagalbos tampa labai sudėtinga", - teigė ji. Aukas nuvilia ir tai, jog nesulaukia pagalbos iš įvairių valstybinių institucijų. D. Puidokienė prisiminė moterį, kuriai prireikė septynerių metų tam, kad pasiektų aukščiausią teisingumo instanciją, kurios sprendimas, deja, nuvylė. Tokioms moterims ypač svarbu, jog kažkas pasakytų, kad pasaulyje vis dėlto egzistuoja teisingumas.

Klaipėdos antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius teigė, jog būtent tam, kad smurtautojas sulauktų tinkamos bausmės, atvykę į iškvietimo vietą, kur galimai smurtaujama šeimoje, policininkai segi vaizdą įrašinėjančias kameras. "Dažnai, nesurinkus pakankamai duomenų, ikiteisminiai tyrimai baigdavosi jų nutraukimu. Labai svarbu nufilmuoti ir tai, ką tuo metu sako auka, kadangi dažni atvejai, kai kitą dieną moteris teigia, jog smurtauta prieš ją nebuvo", - teigė pareigūnas.

Smurtautoją išvežus iš namų, šis uždaromas dviem paroms į areštinę ir per tą laiką stengiamasi atlikti tyrimą. Policija vėliau apie smurto šeimoje atvejį praneša specializuotam pagalbos centrui.

Na, o smurtautoją palikti nusprendusi moteris psichologines žaizdas gydosi ne vienerius metus. Anot Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinio vedėjos Linos Krasauskienės, joms reikalinga kompleksinė pagalba: apgyvendinimas, psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

"Labai svarbu ir nubausti smurtautoją, nors tai ir yra labai sudėtinga. Tyrimai rodo, kad smurtautojas be pagalbos iš šalies niekada nesikeičia. Jei žmogus nesikeis, vadinasi, ir toliau smurtaus. Savo praktikoje žinome atvejų, kai dėl to paties asmens smurto kreipėsi skirtingos moterys", - teigė diskusijos dalyvė.

Smurto priežastys

Vyrauja nuomonė, kad smurtą iššaukia alkoholis. Tačiau, anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, jei tai būtų pagrindinė priežastis, musulmonų šalyse, kuriose draudžiama gerti alkoholį, išvis nebūtų smurto.

"Alkoholis yra psichotropinė priemonė, kuri sumažina kontrolę ir atpalaiduoja vidinius impulsus. Nebūtinai visi išgėrę asmenys smurtauja. Visos smurto formos yra blogos, tačiau smurtas artimoje aplinkoje turi savo specifiką. Mes apie tai kalbame kaip apie sisteminį terorizavimą ir tai sufleruoja apie visišką galios disbalansą: stiprioji pusė bando kontroliuoti silpnesnįjį ir elgesys visuomet eina viena kryptimi. Tampa aišku, kas yra agresorius ir auka, kuri, beje, negali daryti įtakos smurtautojo elgesiui. Taigi kaltinti moterį, jog ši kažko nepadarė ar, atvirkščiai, išprovokavo konfliktą, yra neteisinga - juk ne ji sprendžia. Kada ir kaip bus smurtaujama, sprendžia agresorius: kad nesimatytų smurto žymių, kad nebūtų liudininkų ar smurto žymės teisiškai būtų traktuojamos kaip nežymus sužalojimas", - teigė ji.

STATISTIKA. Socialiniuose tinkluose vykusios socialinės kampanijos "Pasibelsk" metu pristatyta statistika atskleidžia smurto tendencijas.

Diskusijos dalyvė apgailestavo, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja patriarchalinis požiūris, jog moteris turi mažiau galios, kad ji - antroji lytis, kuri turi prisitaikyti, paklusti. Ji suvokiama kaip seksualinis žaisliukas vyro poreikiams patenkinti. Iš tiesų tose šalyse, kuriose vyrauja lyčių lygybė, laimingesnės ne tik moterys, bet ir vyrai. Iš visuomenės jie nejaučia įtampos dėl išsikerojusių stereotipų, koks turėtų būti vyras - "mačo".

Kaip atpažinti?

Anot D. Puidokienės, apie smurtą artimoje aplinkoje sufleruoja žema žmogaus savivertė, savęs menkinimas. Tokie žmonės nelinkę kalbėti viešai, jaudinasi, sunkiai kalba apie jausmus. Patyrus seksualinę prievartą pasireiškia seksualizuotas elgesys.

"Tenka dažnai matyti, kad ilgus plaukus turinčios moterys mėgsta juos liesti, - sakė ji. - Dažniausiai smurtą patyrę žmonės mato save kaip daiktą, objektą. Susiaurėja tokio žmogaus sąmoningumas, kurį mūsų užduotis plėsti."

Vis dėlto kartais atpažinti smurtą yra gana sudėtinga. Specialistė prisiminė bendravusi su viena smurtą patyrusia moterimi, sėkmingai kopiančia karjeros laiptais. Vis dėlto pasirodė, kad už stiprios ir sėkmingos moters paveikslo slypi skaudūs išgyvenimai. Penkerių ją prievartavo pusbrolis ir dėdė. Šie mergaitės akivaizdoje nusuko balandžiui galvą ir pasakė jai, kad "jeigu kam nors prasitarsi, ir tau taip pat bus". Tėvas ją mušė taip, kad vienąsyk net atsidūrė ligoninėje. Dar vienas atvejis - draugas ją pririšo prie medžio ir bandė perplėšti. Na, o galiausiai susirado vyrą, kurio seksualinius poreikius ji turėjo tenkinti tris kartus per dieną kasdien. Prašyti pagalbos atėjo ji tuomet, kai darbe vadovas prieš ją pradėjo naudoti psichologinį smurtą ir žeminti.

Kur kreiptis?

Dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje arba, jei manote, kad jūsų pažįstamas žmogus patiria smurtą, kreipkitės šiais kontaktais:
* Bendruoju pagalbos telefono numeriu: 112
* Praneškite policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba e. p. [email protected]
* "Pagalbos moterims linija": tel. 8 800 66366 kasdien, visą parą, arba e. p. [email protected]
* Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras: tel. 8 46350099, 8 61801464 arba e. paštu [email protected]
* Į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą. Pagalbos moterims padalinys veikia, adresu Taikos pr. 76A. Tel. nr.(8 46) 416 516, e. p. [email protected], [email protected].

Vadovaujasi įrodymų visuma

Zita ROMANOVAITĖ, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms, teisėja

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtautojai su aukomis labai dažnai susitaiko ikiteisminio tyrimo metu, taigi bylos net nepasiekia teismo, dėl to matomas didelis skirtumas tarp policijos gautų iškvietimų ir teismuose išnagrinėtų bylų skaičiaus. Bylose dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios pasiekia teismą, pasitaiko atvejų, kai asmenys keičia savo parodymus, kartais dėl išgąsčio, kartais - siekdami švelnesnės bausmės smurtaujančiajam. Tokiais atvejais teismas priima sprendimą vadovaudamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, nes nukentėjusysis arba kaltinamasis gali teigti viena, o eksperto išvados, policijos pareigūnų surašyti protokolai byloti visai ką kita. Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra individualus ir bausmės smurtautojams skiriamos priklausomai nuo sužalojimų dydžio - nežymus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nuo smurtautoją charakterizuojančių duomenų. Kartu su bausme smurtautojas dažniausiai yra įpareigojamas dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomose elgesio pataisos programose.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo inf.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder