"Mieli vaikai...
Niekada nenumeskite duonos, o kai pamatysite gatvėje, po kojomis, pakelkite ir padėkite ant artimiausios tvoros, nes esama ne tik dykynių, kur mirštama be vandens, bet ir lūšnų, kur mirštama be duonos. Galbūt tą duoną pastebės alkanas ir jam bus drąsiau paimti ją šitaip negu nuo žemės.
Niekada nebijokite pasirodyti juokingi, o jeigu matote kitą žmogų, pakliuvusį į juokingą padėtį:
1) pasistenkite jį iš tos padėties išvaduoti, o jeigu tai neįmanoma,
2) šokite į ją pas žmogų kaip į vandenį ir kvailą padėtį pasidalinkite per pusę, po dalį kiekvienam - arba blogiausiu atveju nepastebėkite, jog ji juokinga!
Niekada nesakykite, kad taip daro visi: visi visada daro blogai, jei jau taip linkstama jais remtis. Na, o jeigu jums pasakys: "Taip NIEKAS nedaro" (nesirengia, negalvoja ir taip toliau) - atsakykite: "O aš - KAS!"
Nesiremkite posakiu "Tai nemadinga", tik: "Tai niekinga."
Per daug nepykite ant tėvų, atminkite, kad jie buvo JUMIS, ir jūs būsite JAIS.
Be to, jie jums - tėvai, o patys sau - AŠ. Neišsemkite jų pačių - jų tėvyste.
Nesigėdykite užleisti vietą vyresniam žmogui tramvajuje. Gėdykitės NEužleisti.
Neišskirkite savęs iš kitų - materialiąja prasme. Kiti - tai irgi jūs, tas pats jūs.
Nešvęskite pergalės nugalėję priešą. Pakanka suvokti. Po pergalės - ištieskite ranką.
Kitiems girdint, nekalbėkite ironiškai apie artimą (net ir apie savo mylimą gyvūną!); kiti išeis - savi pasiliks."
Parengė Vaiva VAIDILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą