Pats neramiausias metas....

"Vaikas yra kaip paleista strėlė - paleidome ją, ir jis mums nebepriklauso, tai atskira asmenybė, ir galime tik jį mylėti, palaikyti ir padėti. Netgi bausdami turime jo neįskaudinti, neįžeisti, o padrąsinti tam, ką jis stengiasi padaryti gerai", - sako "Jaunimo linijos" psichologė Nijolė Pilipavičienė.

"Geri tėvai" žadėjo kirviais sukapoti sūpynes

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė, paprašyta papasakoti apie šios vasaros ypatumus, sakė: "Kaip praėjusiais metais iš kitų miestų, rajonų į pajūrį pabėgusių vaikų, savaitėmis gyvenusių prie Miesto ligoninės ar upės, šiemet nebuvo. Vietiniai bėgliai auklėjami smurtu, o pagrindinė pabėgimų priežastis - nepriežiūra. Laikinosios paramos grupėje turėjome apleistų, pamestų arba praradusių butus tėvų vaikų, čia maitinami visiški našlaičiai arba bedarbių atžalos. Vaikų poilsiu turi rūpintis patys tėvai, antruoju smuiku griežti privalo valstybė, savivaldybė, iš biudžeto skirti lėšų remti įvairius projektus, kad vaikai turėtų galimybę pabūti stacionaro ar dienos stovyklose. Džiaugiuosi, kad mieste įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės. Mūsų tarnybos prašymu, vaikų globos namams "Rytas" ir prie laikinosios paramos grupės JAV Jūrų karinės pajėgos pastatė medinę žaidimų aikštę. Ji skirta visiems vaikams, bet kai mūsų darbuotojos nebudi, kad sūpynės nebūtų pavogtos, jas nukabiname. Dėl to keli žmonės pagrasino kirviais sukapoti visus įrenginius! Šiemet ir individualių firmų darbuotojai įrengė kiemuose krepšinio aikštelių, Smiltelės gatvėje - net čiuožyklą, ir man malonu visą dieną girdėti vaikų krykštavimą, malonu, kad kieme vaikšto ne tik šunys su šeimininkais, bet žaidžia ir vaikai".

Piligrimai, naktinių klubų "liūtai" ir iškrypėlių aukos

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus komisarė inspektorė Violeta Girtavičienė sakė: " Per mokslo metus problemų turime daugiau, bet ištisus metus lieka gatvės vaikų problema. Malonu matyti mūsų įskaitininkus dirbančius, prekiaujančius ledais. Yra dirbančių vaikų reketas, bet mums jie pareiškimų nerašo, matyt, su tėvais tai sutvarko; labiau nukenčia prie "maksimų" elgetaujantys vaikai. Manyčiau, žmonės verčiau paremtų dirbančius vaikus, kurie keliasi penktą ryto, nešioja laikraščius, negu turgavietėje mestų centus - elgetavimas yra lengviausias kelias. Įstatymas nedraudžia prašyti išmaldos, keisčiausia, kad tuo užsikrečia "gerų tėvų vaikai". Susidūrėme su gan aukštas pareigas užimančių tėvų vaiku, kasdien gaunančiu kišenpinigių - elgetystė jam įdomi atrakcija, jis taip bendrauja, gali ką nori nusipirkti. Per dieną elgetaujantis vienuolikmetis - keturiolikmetis uždirba apie 50 litų. Bet yra naujojoje ir senoje turgavietėje vaikų, prašančių nupirkti maisto, makaronų, nes išlaiko mažesnius brolius. Kiti vaikai taip verčiami tėvų "uždirbti" svaigalams arba parneša užkandos. Kai šilta, padaugėja vaikų, nakvojančių kopose; į Smiltynę keltas nemokamas, ten plotai dideli, ir keletas pareigūnų jų nesugaudys. Yra visokių grupuočių; į Palangą plūsta vaikai iš visos Lietuvos ir pliažuose vagia rankines, pramogaujantys save vadina piligrimais. Jie piktnaudžiauja "miksais", alumi, ir laiko juos gaiviaisiais gėrimais. Kai kuriems tai leidžia ir tėvai. O rūko jie cigaretes ir "žolytę". Stipri bendraamažių įtaka, bet jeigu šeimoje abu tėvai rūko... Ne paslaptis, jog traukia dūmą ir trečiaklasiai; jie mato viešai rūkančių pedagogų "pavyzdį"; manau, mokyklose turi būti įrengti rūkomieji. Naktinių klubų apsauga tikrina lankytojų amžių liudijančius pažymėjimus, bet vėliau yra įleidžiamos ir nepilnametės merginos, jos atrodo kur kas vyresnės, nei bendraamžiai vaikinai. Paaugliai pasitikliai skolina nepažįstamiems mobiliuosius telefonus; štai keturiasdešimtmetis "džentelmenas" paprašė mergaitės paskambinti ir ji nesitikėjo, kad bus apiplėšta.
Komisarė inspektorė sakė, kad jai pasiūlius nuvesti paauglį pas psichologą dėl elgesio sutrikimų, tarkim, mušeiką, tėvai atsako, kad nereikia, jų vaikas normalus, ne "psichas". Daugėja besiskiriančių šeimų, dažniausiai vaikas paliekamas be dėmesio, tuomet pradeda protestuoti, muštis, vogti, norėdamas atkreipti dėmesį į save. Pernai surasti 45 "bėgliai", iš jų 15 - mergaitės. Kai kurios nuotykingai autostopu apkeliavusios visą šalį, pradėjusios ankstyvą lytinį gyvenimą. Jauniausia valkatėlė - vienuolikmetė. Paprastai tokios neramios mergaitės turi psichinę negalią, jos lytiškai hiperaktyvios, bėgančios iš specialiųjų internatų. - "Svarbiausia, jos net nesiskundžia išnaudojamos, galbūt patyrę seksualinę prievartą ankstyvoje vaikystėje iš artimiausių žmonių, mes net radome užrašų knygučių, kur mergaitės žymėjosi - už kiek, kaip ir su kuo... Paprastai išnaudotojai joms pasiūlo papuošalų, geresnio maisto, bet jos sutinka atsiduoti ir už "ačiū". Manyčiau, Vyriausybė turėtų spręsti tą problemą, įkurti specialius reabilitacijos centrus. Kažkam tai paranku, atsiranda asmenų, seksualiai išnaudojančių ir berniukus, net bendraamžiai tarpusavy santykiauja, lankosi tam tikruose butuose,- ir nenori apie tai kalbėti, nes jiems tai yra gyvenimo norma. Juk sveikos mergaitės psichiką suluošina išžaginimas, o nuolat žeminamas pažeistos psichikos paauglys jau niekad nebesusigrąžins žmogiškosios vertės pajautimo. Šiemet buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos dėl nepilnamečių seksualio išnaudojimo - mergaitės patėviui ir pašaliniams asmenims, bet tą faktą įrodyti labai sunku. Bylos buvo nutrauktos, vaikų teisių apsaugos tarnyba jas vėl atnaujino - tai yra kova su vėjo malūnais. Vaikai ir įbauginami, gal ir mušami, ir kas tai sustabdys?", - sakė pareigūnė . Iš linksmesnių vasaros nutikimų. Giruliuose "susėmus" girtaujančią šešiolikmečių kompaniją, vienas aukštas pareigas mieste užimančių gimdytojų vaikas išvadino policininkus "agurkais", pusę jų "atleido" iš darbo, reikalavo jam iškviest advokatą. Vietoj šio atskubėjo įpykusi motina.

Išvysti šviesą tunelio gale

"Apie 60 procentų mums skambinančių būna iki 18 metų, skambina ir vienuolikmečiai, ir šešiametis. "Jaunimo linija" dirba be išeiginių nuo 17 -os iki 6 ryto; nemokamas telefonas: 8 800 66366. Atsakinėja gražūs jauni žmonės, praėję atranką, studijuojantys psichologiją ar socialinius mokslus. Konsultantas privalo išlikti anonimas, kad save apsaugotų ir "nepririštų" skambinančiųjų. Ir neturėtų atsirasti draugystė ar susitikimų", - sakė Nijolė Pilipavičienė, Klaipėdos "Jaunimo linijos" kordinatorė, Lietuvos teisės universiteto psichologijos magistrantė.
"Skambina ir merginos, patyrusios smurtą, seksualinį priekabiavimą ir išnaudojimą. Ar atsiveriama visiškai, priklauso nuo to, kiek gilus, atviras yra mūsų žmogiškas ryšys, jeigu patiriama, kad jų klausoma ir tikima. Kartais būna visa serijų skambučių - ir tyla, padedamas ragelis, ir tik kai iš kelių kartų pastebima, kad savanoris nereagavo abejingai, susierzinęs - jos pasiryžta ir prabyla. Skambinusiam labai svarbu, kad jis kontroliuoja kontaktą, gali bet kada padėt ragelį, pasakot tiek atvirai, kiek jis yra pasiruošęs. Kai tuo tarpu priekabiautojas jam įkala į galvą: "Tu esi nieko vertas. Tu taip pat atsakingas už tai, kas tarp mūsų vyksta, ir tiek pat kaltas", grasina arba paperka dovanomis. O čia paauglys išgirsta, kad nėra kaltas, kad su juo šitaip neturi būti elgiamasi, kad tai nenormalu; tai labai svarbus momentas. Per mūsų trylikos valandų darbą maždaug du paskambinę jauni žmonės kalba apie savižudybę: vieni apie jos idėją, kiti - apie suplanuotus būdus. Tiesiog leidžiame iškalbėti, kaip jis jaučiasi, laikas yra neribotas, jei žmogus išgyvena psichologinę krizę, ir čia tas "paskutinis lašas". Dažnai sureikšminama vienintelė problema, bet paprastai jų būna daugiau, ir išsikalbėjimas natūraliai atveria galimybes jei ne per pirmą pokalbį, tai per antrą, trečią - priimt kitokius sprendimus, išeit iš to tunelio. Pamatyt, kad gali tą situaciją kitaip išgyventi, kur gali kreiptis, ką pabandyti ir tas, kuriam savižudybė atrodė vienintelė išeitis, nuo tos minties atitolsta. Kartais krizė užsitęsia, tuomet nemokamą pagalbą galėtų suteikti Mokyklų pedagoginė psichologinė tarnyba. Yra tas slenkstis nueit ir kreiptis į kažkokį specialistą, instituciją ar į Pirminį psichikos sveikatos centrą, jaunam žmogui jis yra labai aukštas. Tai "Jaunimo linija" yra pati prieinamiausia, kai tu pakėlei ragelį, jautiesi saugioj aplinkoj, o paskui ir tas slenkstis kreiptis kitur pažemėja. Pirmiausia mes džiaugiamės, kad vaikas išdrįso kalbėt, jau jis ieško pagalbos ir stiprybės. Sudėtingai situacijai pasitaikius, ieškome artimoje aplinkoje, kuo jis galėtų pasitikėti, kokios pagalbos tikėtis vaikų teisių apsaugos tarnyboje ir šiek tiek jam yra papasakojama, koks tolimesnis būtų procesas. Kad vaikui galbūt teks apie patirtą sukrėtimą dar ir dar kartą papasakoti, ir kad būtų tam pasiruošęs. Dažnai jie pasišneka, pasidalina išgyvenimais su bendraamžiais, o šie nėra pasiruošę išklausyt, dažniausiai atsakymas būna: "nieko čia baisaus, praeis", arba - "tau stogas važiuoja". Noriu pasakyt, jeigu draugas atsiveria, reikia įvertint tą pasitikėjimą, bet neprisiimt per daug atsakomybės, nes kartais skambina būtent tas, kuriam draugas atsivėrė. Kodėl pykstasi su tėvais? Natūralus paauglio pasipriešinimas tėvų vertybėms ir taisyklėms, noras priklausyt bendraamžių grupei ir joje būti, dalyvauti. Nors apie tai norėčiau su tėvais kalbėtis, juk tėvais negimstama, ir kartais noras iš meilės apsaugoti nuo visko savo vaiką, tos bausmės kartais yra sunkiai pateisinamos. Tarkim, vaiko izoliavimas trims paroms, bet kokių ryšių su draugais nutraukimas, telefono atėmimas - vaikas nubaustas, bet dar su juo ir nekalbama, tai pagalvokime, kaip jis jaučiasi. Jis pilnas pykčio, pagiežos tėvams, kurie jaučiasi bejėgiai, perkelia savo problemas į vaiką ar kas ten su jais darosi. Tėvai taip pat galėtų kreiptis į šeimos konsultavimo, telefonines tarnybas, ieškoti išeities žmogiško ryšio su savo paaugliu, pagaliau kaip su savo jausmais, pykčiu susitvarkyti, kaip jį peržengt ir kalbėtis su savo vaiku. Šį drasko iš vidaus dviprasmiški jausmai: kaltė ir pyktis. Ypač 10 -12-os metų vaikus skausmingai paliečia tėvų skyrybos, tą išsiskyrimą jie priima asmeniškai: tai su manimi skiriasi. Ir įtraukimas į skyrybų procesą, įvėlimas į jausmų audras, manipuliacijos vaiku labai skaudžiai žeidžia. Ir vaikui užkrauta per didelė našta išklausyti, atlaikyti tėvo ar mamos emocijas, yra kaip ir toks pageidavimas dar palaikyti kokią nors pusę. Jie sprendžia problemas vaikų sąskaita; pasekmės ir vaiko ateityje nenuspėjamos - nepasitikėjimas aplinka ir visu pasauliu, įvairūs sutrikimai. Prisimenu, motina pasakė, kad pasikeitė jos santykiai su sūnumi, yra siena, jis turi savo pasaulį; tegu ne viską man išsako, bet neramina elgesys, nuotaikos. Paprašė "Jaunimo linijos" reklamos, neįdavė į rankas, tiesiog padėjo ant krūvos kitų reklaminių bukletėlių, ir tai "suveikė", po keleto dienų berniukas mums paskambino. Po šiai dienai, žinau, jis turi tą informaciją virš savo rašomojo stalo - kaip mes rūpinamės, kad vaikai gaisro atveju žinotų kur paskambinti, greitajai pagalbai, turėtume pasirūpinti, kad jis žinotų kur paskambinti kai jam negera, liūdna, jaučiasi vienišas. Taip, jie mėgina save sulaikyti nuo vis besikartojančių negerų poelgių, ypač pradėję vartoti svaigalus. Kai pabandė, atsiranda baimė, o kas toliau, o draugai sako, nieko tokio, ko tu pergyveni, tas ir tas taip daro. Apninka daugybė baimių, nerimo, ir iš mūsų "eksperimentatorius" gauna išsamią, ne iškreiptą informaciją apie riziką, jog tapsi priklausomas, kas gali su tavim atsitikti. Taip pat kalbamės su anorektikėmis ir bulimikėmis, išgyvenančioms dėl savo išvaizdos, kas gresia jos sveikatai, su turinčiomis žemą savęs vertinimą. O čia dar nelaiminga meilė..." Klausiau, ar jau skambino vaikai, kuriuos suaugę verčia staipytis scenoje, grožio konkursuose. Priėjom išvados, kad tie vaikai taip pasichologiškai paveikti, "aodoroti", jog net neieško pagalbos. Kartais vaikai bijo pasisakyti tėvams esą reketuojami, nes gal dar labiau nukentės, o patys apsigint nepajėgūs. Apie didelius tėvų lūkesčius, per aukštai pakeltą reikalavimų kartelę. Vieni tėvai stumia "genijus" meninei saviraiškai, kiti iš anksto numato, kur jų vaikas studijuos. Klausiu, kokia bausmė prasižengėliui būtų tinkama, "žmoniška". - "Neturiu recepto, kiekviena šeima turi savo gyvensenos, elgsenos modelį, bet turėtų būti aiškiai aptartos su vaikais taisyklės, ir kalbama, kaip mes išgyvenom tas valandas, kai dukra ar sūnus negrįžo, ir ką mums tai reiškia? O dažniausiai užsipuolama, ir yra klausimas "kodėl", kuris verčia gintis ir gynybiškai reaguoti. Turėtų būti tikslus taisyklių įvardijimas: kaip mes gyvensim kartu, ir net kaip dažnai tu išneši šiukšles. Atrodo smulkmenos, bet jos užauga iki nesusipratimo, pabėgimo iš namų, abipusių kaltinimų ir susvetimėjimo. Pabėga iš namų tie, kurie jaučiasi nesuprasti, susikaupė blogų naujienų ar pažymių, kuriems tėvai uždraudė su kažkuo draugauti, prisikaupė problemų, kurios atrodo niekada nesibaigs. Bet jeigu vaikai skambina - jie nori būti surasti. Mes įspėjame jaunuolius ir apie riziką ieškant nelegalaus darbo, kad merginos nepapultų į užsienio viešnamius", - sakė "Jaunimo linijos" koordinatorė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder