"Nuo genialumo iki beprotybės - vienas žingsnis"

Medikai teigia, kad šizofrenija neatsiranda dėl asmenybės silpnumo ar auklėjimo ypatybių. Ši smegenų liga trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, žmogui sunku valdyti emocijas.

Nors mokslui dar nėra žinomos šizofrenijos atsiradimo priežastys, tačiau tiriant smegenų veiklą kasmet vis daugiau pasiekiama.

Nelengva ir šios ligos diagnostika.

Pasak specialistų, labai sunku būtų pasakyti, kaip galima atpažinti žmogų, sergantį šizofrenija. Gydytojams kartais kyla labai daug abejonių.

Mat žmogaus po gilių sukrėtimų, depresijos, ilgalaikių neigiamų išgyvenimų arba narkotikų vartojimo elgesys gali panėšėti į sergančiojo šizofrenija.

Pastaruoju metu šizofrenijos diagnostika tapo paprastesnė, nes pasaulio medikai tarptautinėje psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių klasifikacijoje išskyrė kriterijus, kuriais vadovaujantis lengviau galima nustatyti šizofreniją.

Šizofrenija sergančių žmonių požiūris į pasaulį yra keistas, ypatingas, kartais jų atradimai ir kūriniai gali būti genialūs.

Statistika

Šizofrenija serga apie 1 procentas visos populiacijos, Lietuvoje - apie 0,6 procento.

Pastaraisiais metais šalyje sergančiųjų šizofrenija skaičius nelabai kito.

Šizofrenija dažniausiai suserga 15-25 metų vyrai ir 23-35 metų moterys.

Vaikai šia liga serga labai retai.

Sergamumas šizofrenija panašus tarp abiejų lyčių.

Sergantieji šizofrenija gyvena 12-13 metų trumpiau.

Pavojingiausias laikotarpis yra pirmi 6 ligos metai.

Apie 50 procentų mėgina nusižudyti, 10 procentų nusižudo (vidutiniškai 32 metų ligoniai).

Paveldimumas

Bene dėl vienintelės šizofrenijos atsiradimo priežasties medikai nesiginčija - paveldimumas.

Paveldėjimas turi didelę reikšmę, tačiau tai nėra absoliutus dalykas, kad žmogus būtinai gali susirgti šizofrenija.

Yra medikų, tvirtinančių, kad norint nustatyti ligos atsiradimo priežastį, nepakanka žiūrėti tik į tėvus, brolius, seseris, reiktų pasižiūrėti visą genealoginį medį - galbūt sirgo ir protėviai.

Jei galėtumėme pasižiūrėti taip toli, galbūt daug kas būtų aiškiau.

Tikimybė paveldėto susirgimo šizofrenija pusbroliams, pusseserėms bei dėdėms, tetoms yra 2 procentai, sūnėnams, dukterėčioms 4 procentai, anūkams - 5 procentai, broliams, seserims (vieno tėvo) - 6 procentai, vaikams - 13 procentų.

Vaikui, kurio abu tėvai serga šizofrenija, - 46 procentai, dizigotiniam dvyniui (skirtingų kiaušialąsčių) - 17 procentų, monozigotiniam dvyniui (identiški dvyniai) - 48 procentai.

Šizofreniją išprovokuoti gali stresas, ilgalaikis narkotikų vartojimas, smegenų struktūros pakitimai (kai kurie medikai tikina, kad pakitimų smegenyse atsiranda dėl prasidėjusios šizofrenijos).

Taip pat yra teorijų, kad ligą lemia pasąmonės ir sąmonės konfliktas, kylantis vaikystėje.

Atitrūkimas nuo realybės

Susirgęs šizofrenija žmogus visiškai atitrūksta nuo realaus gyvenimo. Ligonis gyvena savo liguisto mechanizmo padiktuotame, nerealiame pasaulyje.

Būtent čia žmogus atitrūksta nuo realybės, nuo socialiai priimtų normų.

Nutraukiami kontaktai, bendravimas su aplinkiniais, maksimali intraversija, uždarumas, kadangi atsiranda savotiškas aplinkos suvokimas, interpretavimas, vertinimas: "Iš tiesų yra taip, kaip aš manau, tai yra realybė, o kas vyksta aplinkui, nesvarbu, mano mintys yra virš realybės, jos realesnės, negu tai, kas vyksta iš tikrųjų".

Labai dažnai atsiranda kliedesių, liguistų minčių, pavydo, išradingumo, taip pat noras pakeisti pasaulį. Šios mintys visiškai užvaldo ligonio psichiką, nulemia jo veiklą ir elgesį.

Šizofrenija sergantis žmogus visiškai nepasiduoda korekcijai, įtikinimams.

Ligos formos

Ligos pradžioje viskas vyksta lėtai: prasideda abejonių etapas, žmogus pradeda jausti kažkokį vidinį nerimą, jam atrodo, kad aplink vyksta kažkas neaiškaus, negero.

Paskui atsiranda lyg ir aiškumo elementų, gali būti savotiškas proto nušvitimas.

Paskutinė stadija - ligonis pradeda girdėti balsus. Tai dažniausia šizofrenijos forma, tačiau ji gali būti ir kitokia.

Kartais tai gali pasireikšti didžiuliu atitrūkimu nuo visų, užsidarymu, nenoru bendrauti su aplinkiniais, namiškiais. Gali atsirasti ir neapykanta artimiesiems.

Psichiatrų teigimu, ypač 18-20 metų jaunuoliams būna vadinamoji filosofinė intoksikacija. Žmogus pradeda itin domėtis tolimomis Rytų filosofijomis, pasineria į šį gyvenimą.

Domėjimasis filosofija nėra blogai, tačiau jei žmogus visiškai "išeina" iš šio gyvenimo - meta darbą, mokslus ir pasineria į šią veiklą be jokių įsipareigojimų artimiesiems - tai jau nėra gerai.

Į filosofijas paniręs jaunuolis iš pradžių labai daug skaito, vėliau nieko neveikia - tik mąsto. Kartais tie apmąstymai pasireiškia labai keistu ir nemotyvuotu elgesiu.

Gydymas

Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Galime žmogų grąžinti į gyvenimą, nors retai į tą patį lygmenį, kurį buvo pasiekęs iki ligos, bet rezultatų galima gerų pasiekti.

Medikų teigimu, pasitaiko atvejų, kada žmogus visiškai pasveiksta.

Jei žmogus susirgo pirmą kartą, būtų geriau jį paguldyti į ligoninę ir atlikti visus reikiamus tyrimus.

Svarbu pacientą ištirti psichologiškai ir tam tikrą laiką stebėti. Vaistus taip pat lengviau parinkti, kai žmogus guli ligoninėje. Vėliau žmogus gali gydytis ambulatoriškai.

Šizofrenija gydoma ilgai, kartais gydymas trunka visą gyvenimą.

Sezoniškumas neturi įtakos pasireikšti šizofrenijai, tai daugiau būdinga depresijoms.

Dažniausiai žmogaus psichika vėl sutrinka, jei jis nutraukia gydymą.

Šiek tiek geriau pasijutęs žmogus dažniausiai nustoja vartoti vaistus, vadinasi, jis vėl gali susirgti. Kartais tai nulemia ir gyvenimo aplinkybės.

Aplinkinių požiūris

Jei laiku nesikreipiama į gydytojus, galima tikėtis įvairiausių keistų ligonio poelgių, kuriuos diktuoja jo mintys arba neva girdimi balsai.

Psichiatrų nuomone, toks ligonis labiau pavojingas sau nei aplinkiniams. Šizofrenija sergantis žmogus dažnai pakelia ranką prieš save, nes dažniausiai jis nemato gyvenimo perspektyvos: neturi darbo, jo nesupranta aplinkiniai, iš jo tyčiojasi, o kartais tai padaryti pataria balsai.

Pagal Lietuvos įstatymus, jei ligonio artimieji nesikreipia pagalbos į medikus, jo niekas negali per prievartą izoliuoti, nebent ligonis itin pavojingas sau arba aplinkiniams.

Medikai pažymi, kad visuomenės požiūris į šizofrenija sergančius žmonės yra šiek tek iškreiptas. Tai lyg stigma.

Kadaise vergams išdegindavo ženklą kaktoje, kad visi matytų: jis - vergas.

Šiuo metu savotiška stigma yra psichikos liga: kad ir kur eitų psichikos liga sergantis žmogus, visur į jį požiūris bus toks pat.

Šizofrenija - valdoma liga, su ja galima "susigyventi", o aplinkiniams nereikėtų taip priešiškai, netolerantiškai žiūrėti į šiuos ligonius.

Pastaraisiais metais, nors ir lėtai, bet vyksta destigmatizacijos procesas, sergantieji šizofrenija ir jų artimieji nebijo spaudos dėmesio, neslėpdami savo veido pasirodo ir kalba TV laidose", - pastebi pcihiatrai.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder