Kalbantis su sostinės gyventojais, dauguma didžiuojasi gyvendami ir dirbdami joje. Vilniuje gimusieji dažnai tvirtina, jog nė už ką nesikeltų gyventi į kitą šalies miestą. Bet kaip ir visur, taip ir čia būna išimčių. Šou verslo atstovas Martynas Tyla, gimęs ir augęs sostinėje, jau kurį laiką gyvena uostamiestyje ir teigia nejaučiąs nostalgijos Vilniui. Anot Martyno, vasarą nė minties nekilo lėkti aplankyti gimtojo miesto. Dabar, atėjus rudeniui, kartais aplanko pramogų ir verslo centrą.
Nemėgiamiausias drabužis - kostiumas
Martynas Tyla - naujojo naktinio klubo "Dada" atsiradimo iniciatorius. Sukaupęs nemažą patirtį organizuojant renginius ir kuriant klubus, jis šia patirtimi pasinaudojo ir kuriant naująjį klubą. Daugumos užsienio grupių, koncertavusių Klaipėdoje, manymu, "Dada" - vienas geriausių klubų ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje.
Martynas dažnas svečias ir šalies aukštuomenės vakarėliuose. Neseniai Palangoje Tiškevičiaus rūmuose vykusiame firmos "Du broliai" penkiolikos metų veiklos jubiliejaus minėjimo iškilmėse Martynas Tyla pasirodė vilkėdamas sportinį kostiumą "Adidas". Įvairiai šis jo elgesys buvo vertinamas ir spaudoje, ir tarp susirinkusiųjų į puotą. Kodėl tokia apranga jis pasirodė pokylyje? "Su firmos "Du broliai" savininkais palaikome gana draugiškus santykius. Dažnai jie kreipiasi į mane prašydami patarimų, kaip organizuoti savus renginius. Ponai Jankauskai norėjo, jog veiklos minėjimo jubiliejuje dalyvautų daugiau jaunų žmonių, kurie pagyvintų renginį. Buvo išsakyta dar viena jų mintis: būtų labai smagu, jog į puotą susirinktų kuo įdomiau apsirengę žmonės.
Todėl savo kompanijoje, kuri buvo pakviesta į pokylį, greitai sumąstėme, kaip pagyvinti šį renginį. Beje, mano statusas leidžia man taip elgtis. Nesu nei bankininkas, nei verslininkas, nei valdiškų namų atstovas. Mano vilkėtasis sportinis kostiumas neturėjo nieko įžeisti. Juk pažiūrėkite - Vakarų pasaulyje į tokius renginius ateina ypač spalvinga publika, besistengianti originaliai išsiskirti, nes tai parodo tavo veidą - kas tu esi, kiek turi sąmojo ir "šarmo". Be to, kvietime į pokylį nebuvo nurodyta, kokia apranga reikia vilkėti. Aš neatvykau vilkėdamas purvinais drabužiais. Mano sportinis kostiumas, drįstu teigti, kol kas vienintelis Lietuvoje. Bet kokį drabužį galima vilkėti su skoniu ir galima vilkėti be skonio. Šis "Adidas" sportinis kostiumas yra pavyzdinis, kol kas tik reklamuojamas ir masinėje gamyboje dar nenaudojamas. "Adidas" grįžta į 1960-uosius ir, matyt, pradės gaminti tokio modelio sportinius kostiumus."
O šiaip Martynas daug dėmesio drabužiams neteikia: svarbiausia, kad jie būtų patogūs. Jis sakėsi nėra etikečių garbintojas ir nesivaiko garsių dizainerių mados tendencijų. Didžiausias košmaras, kai Martynui reikia vilkėti kostiumą. Tačiau tai būna labai retai. Martynas prieš kelerius metus, eidamas į vieną iš sostinėje rengiamų renginių, pasisiūdino kostiumą, tačiau irgi sportinio stiliaus.
Neišsipildžiusios sportinės svajonės
Nuo mažens Martynas rimtai sportavo. Jis lankė baseiną ir jaunajam plaukikui buvo žadama perspektyvaus sportininko ateitis. "Baigęs vienuolika klasių ir toliau aktyviai sportavau ir pradėjau studijuoti Pedagoginiame institute, kuriame tuo metu mokėsi rimtai sportuojantis jaunimas. Tačiau kaip tik tuo metu savo veiklą pradėjo Sąjūdis. Netrukus užsidarė visi baseinai, nes prasidėjo blokada. Treneriai pradėjo ieškotis kitų darbų, maniškis taip pat paliko baseiną. Kurį laiką treniravausi pas kitą trenerę, bet kitos specializacijos. Vienu žodžiu, viskas pradėjo krypti ne ten, kur aš tikėjausi. Nors sportuoti buvo tikrai didelis noras, nebuvo nei galimybių, nei entuziazmo iš trenerių pusės. Dar dvejus metus gyvenau kaip tikras profesionalas: valgiau ir sportavau. Buvo nemažai vilčių išvažiuoti mokytis ir sportuoti į Ameriką, tačiau tai nevirto realybe. Vėliau dar brandinau mintį išvažiuoti pas gimines į Kanadą. Bet netrukus įsitraukiau į šou verslą ir likau gyventi Lietuvoje."
Martynas pasakojo, jog būdamas moksleivis gana aktyviai įsijungė į sostinės jaunimo gyvenimą. "Pažinojau ir Arną Klivečką, ir kitus jau tuo metu garsius šoumenus. Tais metais Vilniuje nebuvo geros diskotekos. Prasidėjus kooperatyvų klestėjimo laikams, mes savo idėją - organizuoti gerą diskoteką, įgyvendinome restorane "Dainava". Vieną vakarą išsinuomavome salę - pasisekė, antrą - vėl žmonių antplūdis, taip ir įsisukome į šou verslą. Tai buvo savaitgalinis užsiėmimas - paprastomis dienomis vis dar vaikščiojau į baseiną. Vieną dieną mano trenerė pasakė, jog negalinti toliau dirbti su manimi, nes yra kitos specializacijos. Supratau, jog mano sportinėms svajonėms atėjo galas. Išėjau iš baseino ir dvejus metus net negalėjau į jį įžengti.
Kai manęs klausia, dėl kokių priežasčių mečiau sportą, gana griežtai atsakau: dėl politikos ir dėl gerbiamo Landsbergio. Turiu rimtų argumentų tokiam atsakymui. Tuo metu, kai mes kovojome už nepriklausomybę ir spjaudėme į rusų pusę, broliai estai ramiai gyveno, darė savo, tačiau plaukikai važiavo į sąjungines sporto stovyklas ir siekė sportinių aukštumų. Širdis plyšo, kai mačiau, jog už mane žymiai silpnesni plaukikai netruko pasiekti puikių rezultatų Europos ir pasaulio varžybose. O mes, jeigu būtume važiavę į tokias stovyklas, būtume pavadinti tėvynės išdavikais. Taip ir likome išdidūs, bet be sportinių aukštumų, kurios susprogo kaip muilo burbulas."
Žmona - klubas
Metęs plaukimą, Martynas pradėjo rimtai užsiimti šou verslu. Netrukus jis tapo grupės "Sel" vadybininku. "Prisipažinsiu, apie šį darbą tuo metu nieko nenutuokiau. Tačiau esu labai imlus naujovėms ir greitai pagaunu "cinką". Pamenu, kai mes pirmieji per koncertus pradėjome reklamuoti savo rėmėjus, kitų grupių vadybininkai mus vadino parsidavėliais, tačiau netrukus patys pradėjo eiti mūsų pėdomis. Gal nevardinsiu visų savo darbų, nes jų per dešimt metų tikrai būta nemažai. Ir jie daugiausia nuveikti sostinėje. Kodėl atvykau į Klaipėdą? Kurį laiką bendravau su klubo "Indigo" savininkais Vilniuje bei uostamiestyje, tad teko dažnokai pas jus lankytis. Tačiau kiekvienas klubas turi savo gyvavimo laiką. Paprastai tai trunka trejus metus. Kai "Indigo" išsikvėpė, nutariau pats imtis naujojo klubo kūrimo veiklos. Manau, šiam darbui turiu pakankamai įgūdžių ir patirties."
Martynas ir dabar aktyviai sportuoja, tačiau ne plaukioja - eina į sporto salę. Buvo laikai, kai jam tekdavo savaitėmis ilgokai vakaroti klubuose. Netruko tai atsiliepti sveikatai. Dabar Martynas daug dirba dienomis, o vakarais stengiasi pailsėti. Kol kas jis laisvas, mylimos moters lyg ir nėra. "Mano žmona - klubas. Kai man bus trisdešimt treji - tada rimtai susirūpinsiu šeimos kūrimu. Dar turiu trejus metus žvalgybai."
Martynas Tyla, nors daug metų sukinėjasi klubuose ir puikiai pažįsta aktyvų šou verslo gyvenimą, su alkoholiu nesusidraugavo. Buvęs sportininkas alkoholio pirmą kartą paragavo sulaukęs tik 22-ejų. "Gal taip yra todėl, jog aš augau restorane. Mano tėtis jame dirbo, tai girtų veido teko prisižiūrėti iki soties. Gal įgijau imunitetą? Bet aš puikiausiai be jo gyvenu, esu netipinis šou verslo atstovas", - sakė Martynas Tyla.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą